- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 2-2994-734/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39880-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- Ž. S.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mogo Lt“
- Kategorijos
- 2.5.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mogo Lt“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ( b.l.3-5) ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4642,12 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė: 2014-11-10 su atsakovu sudarė transporto priemonės draudimo sutartį LD Nr. 102343618, kurios pagrindu apdraudė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarant šią draudimo sutartį galiojo Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021. 2015-05-16 Alančių kaime, Panevėžio rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuslydo nuo važiuojamosios kelio dalies, nes ieškovas nepastebėjo staigaus posūkio, atsitrenkė į pakelėje buvusį medį, automobilis buvo smarkiai apgadintas. Gretimai buvusios sodybos savininkas su traktoriumi automobilį ištraukė iš eismo įvykio vietos, automobilis buvo paliktas ant kelio, sekančią dieną ieškovas atvažiavo pasiimti automobilio. Įvykus eismo įvykiui, policijos nekvietė, nes jam tai pirmas eismo įvykis, ieškovas buvo šoko būsenoje. Sekančią dieną po eismo įvykio, ieškovas kreipėsi į savo draudiką, t.y. atsakovą, kurio atstovas, atvykęs pas ieškovą į namus, apžiūrėjo automobilį, taip pat nuvyko į eismo įvykio vietą. Atsakovo atstovo patarimu ieškovo tėvas nusprendė kokiame servise remontuoti automobilį. Ieškovas pripažino, kad automobilis buvo eksploatuojamas su žieminėmis dygliuotomis padangomis, bet kadangi padangose buvo likę keli dygliai, jo manymu, tokias padangas galima naudoti tiek vasarą, tiek žiemą. Automobilio remontas kainavo 4729,01 Eur, atlikus privalomąją 86,89 Eur išskaitą, atsakovas ieškovui privalo sumokėti 4642,12 Eur draudimo išmoką pagal Draudimo sąlygų 1.22 p., 7p., 8p..
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodė: pagal Draudimo įstatymo 96 str.2d. nuostatas, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Transporto priemonių draudimo taisyklių 11.1.1. punktas numato, jog draudimo išmoka gali būti mažinama, ar nemoka, jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Draudimo sąlygų 13.2.11.1 ir 13.2.11.2 punktuose nurodytų reikalavimų. Taisyklių 13.2.11.2 numato, kad draudėjas apie įvykį privalo nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms, šiuo atveju-policijai, kai to reikalauja kelių eismo taisyklių nuostatos. Tais atvejai, kai pagal KET policijos kviesti nereikalaujama, autoįvykio dalyviai privalo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kurią draudėjas privalo pateikti draudikui pareikalavus. Atsakovas, ištyręs visą eismo įvykio medžiagą, nesutinka su ieškinio reikalavimu. Ieškovas įvykio metu atsitrenkęs į medį, padarė turtinę žalą, t.y. apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, todėl jis privalėjo užfiksuoti įvykį policijoje, t.y. kviesti policiją į eismo įvykį. Kaip pats ieškovas pripažino, jis policijos nekvietė, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiu būdu, atsakovas negalėjo nustatyti žalos administravimui reikšmingų aplinkybių, tokių kaip: ar eismo įvykis tikrai buvo, ar eismo įvykis įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodo vairuotojas, kas vairavo transporto priemonę, ar nebuvo aplinkybių, kurios leistų įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, pvz. pagal Taisyklių 8.1.2.⁶, 8.1.4.⁷; 8.1.6.⁸ punktus. Draudimo įstatymo 96 str. draudžia draudikui išmokėti draudimo išmoką, neįsitikinus ar draudžiamasis įvykis tikrai buvo ir kokiomis aplinkybėmis buvo. Aplinkybė, kad nebuvo kviesta policija, yra itin svarbi, nes draudikas prarado galimybę surinkti ir patvirtinti duomenis, kurie leistų įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu. Nesant šių duomenų, iš draudimo bendrovės atimta galimybė tinkamai, t.y. pagal teisės aktų ir Taisyklių nuostatas, ištirti įvykį.
Liudytojas B. M. nurodė, kad jis dirba „Lietuvos draudimo“ Panevėžio skyriuje žalų ekspertu-vertintoju. 2014-05-21 liudytojas apžiūrėjo ieškovo automobilį, surašė defektinį aktą, visą medžiagą išsiuntė į Lietuvos Draudimo centrinę būstinę Vilniuje. 2014-06-17 gavęs nurodymą iš eksperto, liudytojas pakartotinai apžiūrėjo ieškovo automobilį ir nustatė, kad automobilis buvo eksploatuojamas su žieminėmis dygliuotomis padangomis. Taip pat liudytojas nurodė, kad sutarčių pagrindu su draudimo bendrove dirba du servisai Panevėžio rajone, kuriame remontuoti sudažytą automobilį, pasirinko ieškovas kartu su savo tėvu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Mogo Lt“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas ( b.l. 132), gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į ieškinį ( b.l. 79), nurodo, kad neprieštarauja ieškovo reikalavimų patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas, vadovaudamasis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta draudimo sutartimi ( Casko), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta: transporto priemonių draudimo liudijimas serija LD Nr. 102343618 ( b.l. 9-13) patvirtina aplinkybę, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta automobilio BMW3 320D, ident. Nr. WBAVC31060PS25606, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo ( Casko) sutartis, kuriai taip pat galioja Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 ( 2012-11-28 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01). Pagal draudimo sutarties sąlygas, šalys susitarė dėl 300 Lt besąlyginės išskaitos. Iš lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties ( b.l. 14-29) nustatyta, kad ieškovas aukščiau minėtą automobilį valdė išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, lizingo davėjas UAB „Mogo Lt“. Kaip nurodo ieškovas, 2015-05-16 Panevėžio rajone, Alančių kaime, jis, vairuodamas apdraustąjį automobilį, padarė eismo įvykį, kurio pasekmėje buvo apgadintas automobilis, ieškovo nurodymu, atstatomieji automobilio remonto darbai kainavo 4710,49 Eur ( b.l. 30-37). Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties pagrindu, ieškovas prašo šią sumą priteisti kaip draudimo išmoką. Atsakovas atsisako šį eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju, nes, įvykus eismo įvykiui, ieškovas nekvietė policijos, tuo pažeidė draudimo taisyklių 13.2.11.2. punktą, o taisyklių 11.1.2. punktas nustato, kad, jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė draudimo sąlygų 13.2.11.2. punkto reikalavimų, draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama. Atsakovas, vadovaudamasis draudimo taisyklių 9.4.3 punktu, nustatančiu, jog draudimo išmoka draudžiamojo įvykio atveju dėl transporto priemonės sugadinimo mokama tik pateikus kompetentingų įstaigų išduotus įvykį patvirtinančius dokumentus, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos. Sutiktina su šia atsakovo pozicija, kadangi ieškovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, nes Draudimo taisyklių 13.2.11.2 punktas numato draudėjui pareigą apie draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms- policijai, kai to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Teismo posėdžio metu ieškovas, duodamas parodymus, nurodė, kad policijos į eismo įvykio vietą nekvietė, tokius pačius parodymus ieškovas nurodė ir rašydamas paaiškinimą draudimo bendrovei ( b.l. 74), nors automobiliu atsitrenkė į pakelėje buvusį medį, t.y. sužalojo kito asmens turtą ( b.l. 74). (duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Ieškovas policijos į eismo įvykio vietą nekvietė, automobilį iš eismo įvykio vietos pašalino ir išgabeno į savo tėvų gyvenamąją vietą, tokie ieškovo veiksmai kvalifikuotini kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ( LR (duomenys neskelbtini) str.2 d., 130 str.1 d.). Pagal draudimo taisyklių 8.1.7. p. nuostatas, nustatančias, jog įvykus autoavarijai apdraustasis pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, toks įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Draudimo taisyklių 8.1.5 punktas nustato, jog nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstama, jeigu žala atsirado dėl to, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama techniškai netvarkinga, t.y., kai ją naudoti draudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai. Byloje nustatyta, jog ieškovo automobilis vasaros metu buvo eksploatuojamas žieminėmis dygliuotomis padangomis ( b.l. 76), t.y. pažeidžiant (duomenys neskelbtini) str. nuostatas, todėl ir dėl šių nustatytų aplinkybių, ieškovo sukeltas eismo įvykis galėtų būti pripažintas nedraudžiamuoju. Tokiu būdu, ieškovui nesilaikius draudimo sutarties sąlygų, įvykus eismo įvykiui, t.y. neiškvietus policijos, pasišalinus iš eismo įvykio vietos, jis užkirto kelią atsakovui tinkamai administruoti žalą, išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes, būtinas nustatant draudžiamąjį įvykį. Ieškovui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą priteisti iš atsakovo draudimo išmoką.
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atmetus ieškovo ieškinį, pagal LR CPK 93 str. nuostatas, jam kyla pareiga atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo darbuotojas B. M., kuris kviestas ieškovo iniciatyva liudytoju, atvykdamas automobiliu iš Panevėžio miesto į Vilnių patyrė 20,02 Eur kelionės išlaidų kurui, šios išlaidos pagal CPK 88 str. nuostatas, priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškovo atstovas advokatas S. K. į teismo depozito sąskaitą sumokėjo 50 Eur užstatą ( b.l. 134-135), todėl iš šios sumos, esančios teismo depozito sąskaitoje, 20,02 Eur sumokėtina į atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) už atsakovo darbuotojo, kviesto liudytoju, kelionės išlaidas, likusi 29,98 Eur suma grąžintina iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozito sąskaitos į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, bei atsižvelgiant į tai, kad susidarė 7,56 Eur pašto išlaidų, jos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ž. S. 20,02 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai, šias lėšas sumokant į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozito sąskaitoje esančių lėšų ( 50 Eur), kurias 2016-03-25 mokėjimo nurodymu Nr.593 sumokėjo S. K. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo Ž. S. 7,56 Eur pašto išlaidų valstybė naudai, jas sumokant į sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Grąžinti 29,98 Eur sumą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozito sąskaitos į S. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.