- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-3212-345/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- L. T., S. V., AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius
- Advokatai
- Ingrida Krolienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricha Jaglinskio kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T., atsakovo V. T. ir trečiojo asmens S. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys: AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, S. V., L. T., išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės; palikti jai santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 500 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis; o jų nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, iš ieškovės priteisiant dukros išlaikymui taip pat po 500 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti jos naudai 123 375,50 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį, pripažinti prievolę bankui šalių solidaria prievole, iš atsakovo jos naudai priteisti 25 000 Lt piniginę kompensaciją moralinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas jau keletą metų gyvena tik savo individualų gyvenimą, nesirūpina namų ūkio tvarkymu, pradėjo prieš ją smurtauti, įžeidinėti. 2009-09-07 atsakovas ją sumušė, vėliau atėmė automobilio raktelius, paslėpė jos pasą. 2009-09-20 atsakovas jai grasino ginklu. 2009-09-23 ji negalėjo patekti į namus, nes atsakovas pakeitė durų spyną, sudėjo jos daiktus į šiukšlių maišus ir juos išmetė. Ieškovė paaiškino, kad ji nieko nežino apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims L. T., ir S. V., tačiau ji su atsakovu turi skolinius įsipareigojimus bankui Nordea Bank Lietuva ir sutiko, kad skola bankui būtų grąžinama su atsakovu solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji yra agresyvi, nesirūpina vaikais bei juo, be to, buvo atsakovui neištikima. Sąmoningai, atsakovui už akių, ruošėsi santuokos nutraukimui – nuėmė visas jos vardu laikomas santaupas iš banko, dėl jo neva netinkamo elgesio kreipėsi į policiją. Paaiškino, kad santuoka pradėjo irti kai pablogėjo atsakovo turtinė padėtis, o ieškovė jos gaunamą atlyginimą naudojo tik savo reikmėms. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovės nurodytas a/m Toyota Land Cruiser dar 2009-06-13 naktį sudegė, taigi šio turto nėra. Automobilio Honda Element taip pat nėra, nes jis buvo 2009-09-23 parduotas už 10 000 Lt, o pinigai panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas nurodė, kad dalintino priestato vertė yra ne 149 000 Lt, kaip nurodė ieškovė, o 124 000 Lt. Nuo šios sumos ieškovei priteistina ½ turto vertės kompensacija. Be to, dalis ieškovės išvardintų namų apyvokos daiktų yra įgyti iki santuokos: prieškambario baldai, vonios baldai, dušo kabina, vonios įranga, televizorius „Philips“, virtuvės baldai, viryklė „Zanussi“, šaldytuvas „Avdo Aviston“, miegamojo baldai, 4 vnt. pagalvių bei šildymo katilas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent ji pirko kompiuterį TOSHIBA.
Pateiktame priešieškinyje atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisiant iš ieškovės dukros išlaikymui po 300 Lt, o iš atsakovo – 300 Lt sūnaus išlaikymui; priteisti atsakovui 30 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė paskirti jam dalį turto natūra, pripažįstant jam asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 0,59 ha bendro ploto, ir toje vietoje esančius gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1,10 ha ploto, 2 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esantį sodo namą, ūkio pastatą; taip pat priekabą (duomenys neskelbtini)bei namų apyvokos daiktus - kilimą, pietų servizą, stalo įrankių komplektą, antklodę vilnonę, dulkių siurblį „Philips“ bei žoliapjovę. Prašė nustatyti, kad jis vykdo kreditorinius įsipareigojimus bankui Nordea, S. V., L. T.. Ieškovei paskirti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) namų apyvokos daiktus: skalbimo mašiną, minkštą odinį komplektą, TV „Philips“, namų kiną „Philips“, šaldymo kamerą „Snaigė“, mikrobangų krosnelę, kilimą, mikserį, fritiūrinę, virdulį, stalo servizą, stalo rinkinį, kavos servizą, puodų rinkinį, rankšluosčius, patalynės komplektus 6 vnt. Atsakovas sutiko, kad ieškovei būtų palikta jos dabartinė pavardė.
Tretysis asmuo L. T. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama priteisi iš ieškovės ir atsakovo solidariai 30 000 Lt skolos pagal 2005-01-02 sudarytą paskolos sutartį, bei 46 000 Lt pagal 2008-05-18 paskolos sutartį.
Tretysis asmuo S. V. pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl 165 000 Lt skolos priteisimo solidariai iš ieškovės ir atsakovo pagal 2005-06-01vekselį. Dėl šių kreditorių turtinių reikalavimų 2009-12-04 yra areštuotas šalims priklausantis nekilnojamas turtas.
Atsakovas nurodė, kad sutinka su trečiųjų asmenų reikalavimais dėl skolų priteisimo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Nordea Bank Lietuva atsiliepime dėl paskolų grąžinimo nurodė, kad 2003-06-10 ieškovė ir atsakovas sudarė būsto kredito sutartį su Kredyt Bans S.A. Pagal 2004-07-16 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 9, ši paskola buvo perleista Nordea Bank Lietuva. Bankas prašė ieškovę ir atsakovą palikti solidariai atsakingais už kredito grąžinimą.
Ieškovė atsiliepime nurodė, kad ji nesutinka su trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais, nes apie vekselių pasirašymą ieškovė nieko nežinojo. Ieškovės nuomone, vekselius atsakovas pasirašė tam, kad sumažintų dalintino turto masę.
II. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovei santuokinę pavardę; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o nepilnametės dukros - su atsakovu. Iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, o iš ieškovės dukros išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį, taip pat mokant periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Nustatė, kad atsakovas grąžina bankui Nordea Bank Lietuva likusią paskolos dalį – 10 800 Lt, tačiau, esant šiai paskolai solidariai, atitinkama dalimi sumažino ieškovei jai nuosavybės teise priskirtino turto dalį. Priteisė iš atsakovo ir ieškovės trečiojo asmens L. T. naudai 76 000,00 Lt ir 300 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nustatydamas, kad skolą ir žyminio mokesčio išlaidas grąžina atsakovas, o ieškovei sumažinama jai priteistino turto dalis. Nutraukė bylą dalyje dėl trečiojo asmens S. V. pareikštų savarankiškų reikalavimų. Ieškovei priteisė: 1) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 4,6345 ha ploto - vertė 7 863 Lt, (duomenys neskelbtini). 0,5558 ha ploto – vertė 1 017 Lt(duomenys neskelbtini). 3,83 ha ploto – vertė 29 123 Lt, – viso žemės sklypų vertė 38 003 Lt; 2) namų apyvokos daiktus: vonios baldus, skalbimo mašiną „LG“, televizorių „Philips“, šaldymo kamerą, mikrobangų krosnelę, spintą, stalo servizą, indus (stiklo rinkinį, kavos servizą), 10 vnt. frotinių rankšluosčių, antklodę vilnonę, pledą vilnonį, 3 vnt. patalynės komplektų, 2 vnt. pagalvių, dulkių siurblį „Philips“, kompiuterį „TOSHIBA“ - viso už 11 050 Lt. Viso ieškovei tenkančio turto vertė sudaro 49 053 Lt. Atsakovui priteisė: 1) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priestatą – 149 000 Lt vertės, 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)0,59 ha ploto- 1 019 Lt vertės; gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)57,03 kv.m. bendro ploto – vertė 7 700 Lt; ūkinius pastatus, esančius ten pat, kurių vertės 594 Lt, 70 Lt, 924 Lt; kiemo statinius, esančius ten pat– vertė 136 Lt; 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)1,10 ha – 4 782 Lt vertės; 4) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)0,06 ha ploto –786 Lt vertės; sodo namą, ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) – 38 800 Lt vertės; ūkinį pastatą, esantį ten pat – 574 Lt vertės 4) automobilinę priekabą – 500 Lt, elektrinė žoliapjovę – 400 Lt, šildymo katilą – 6 000 Lt. Viso tenkančio turto vertė sudaro už 211 285 Lt; 5) namų apyvokos daiktus: prieškambario baldus, vonios baldus: dušo kabiną, vonios įrangą, minkštą odinį baldų komplektą, namų kiną „Philips“, paveikslą „Ochotniki na privale“, virtuvės baldus, viryklę „Zanussi“, šaldytuvą „Avdo“, miegamojo baldus, 2 kilimus, mikserį, fritiūrinę, virdulį, pietų servizą su medžioklės vaizdais, puodų rinkinį „Bergoff“, stalo rinkinį „Bergoff“, patalynę: 12 vnt. frotinių rankšluosčių, 2 vnt. pagalvių, 3 vnt. patalynės komplektų. Viso už 31 770 Lt. Viso turto 243 055 Lt. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 54 101 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį. Valstybės naudai iš atsakovo priteisė 3 064,62 Lt, o iš ieškovės 726 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei iš ieškovės ir atsakovo po 90,71 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų,
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys patikimų įrodymų, jog santuoka iširo dėl priešingos šalies kaltės, nepateikė. Nors ieškovė kreipėsi į policiją dėl jai padarytų kūno sužalojimų, tačiau nesant įrodymų, kad šiuos sužalojimus padarė būtent atsakovas, jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nors ir yra tikėtina kad šie sužalojimai buvo padaryti būtent atsakovo. Atsakovas taip pat nepateikė patikimų įrodymų dėl ieškovės neištikimybės, jos nesaikingo girtavimo bei nesirūpinimo šeima. Tuo tarpu byloje apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi. Teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai nepakankamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas. Tarp jų kildavusius įvairaus pobūdžio nesutarimus sprendė netinkamai, todėl konstatuota, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų kaltės. Pripažinus, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų kaltės, kompensacijos dėl moralinės žalos atlyginimo nei ieškovei nei atsakovui nepriteisiamos. Teismas taip pat padarė išvadą, kad abu tėvai, atsižvelgus į jų turtinę padėtį bei būtinumą užtikrinti, kad vieno mėnesio trukmės vaiko išlaikymo vertė būtų ne mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (800 Lt), yra pajėgus kiekvienas skirti nepilnamečiams vaikams po 400 Lt per mėnesį. Teismas taip pat konstatavo, kad pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo nėra. Nors atsakovui yra nustatytas nedarbingumo lygis (60 proc.), tačiau jis nukrypti nuo turto lygių dalių principo neprašė. Teismas nutarė, kad trečiojo asmens L. T. skolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į tai, kad paskolų pasirašymo metu šalių santykiai dar buvo normalūs, išvardintos pinigų sumos buvo pervestos į atsakovo sąskaitą, pagal jo sąskaitų išrašus jis pagrindė išlaidas, be to, ieškovė buvo išdavusi įgaliojimą atsakovui tvarkyti visus šeimos finansinius reikalus. Teismas išaiškino, kad nesant patikimų įrodymų kokių tikslų siekiant buvo išrašytas trečiajam asmeniui S. V. vekselis, ar pagal jį buvo realiai gauti pinigai ir jei buvo, ar šie skolinti pinigai buvo panaudoti vien šeimos poreikiams tenkinti, be to, ieškovei neigiant žinojimo apie vekselį aplinkybę, ieškovė negali būti atsakinga už įsipareigojimus pagal vekselį. Be to, ši pinigų suma negali būti priteista S. V., nes jai 2009-10-15 Vilniaus m. 21 notarų biure buvo išduotas Vykdomasis įrašas dėl 165 671 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepagrįstai įtraukė į dalintino turto sąrašą automobilius, nors jų dabartiniu metu nėra. Automobilis TOYOTA LAND CRUISER sudegė, o automobilis HONDA ELEMENT parduotas už 10 000 Lt. Įrodymų, kad atsakovas pinigus už parduotą automobilį nuslėpė ir nepanaudojo šeimos poreikių tenkinimui, nėra. Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad dalis ieškovės išvardintų namų apyvokos daiktų iš tikrųjų buvo įgyti atsakovo iki santuokos sudarymo su ieškove.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-22 sprendimo dalį: 1) nustatant, kad atsakovas iš asmeninių lėšų grąžino 28 200 Lt paskolos dalį pagal 2003-06-10 būsto kredito sutartį, paskolos likutis 10 800 Lt. Esant paskolai solidariai, atitinkama dalimi sumažinti ieškovei priskirtino turo dalį (39 000 Lt sumai); 2) priteisiant ieškovei žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)3,83 ha ploto–vertė 29 123 Lt bei apeliaciniame skunde išvardintus namų apyvokos daiktus; 3) priteisiant atsakovui žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)4,6345 ha ploto - vertė 7 863 Lt bei (duomenys neskelbtini)0,5558 ha ploto - 1 017 Lt vertės, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatą–149 000 Lt vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 0,59 ha ploto – 1 019 Lt vertės; gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)57,03 kv.m. bendro ploto - 7 700 Lt vertės; ūkinius pastatus, esančius ten pat, kurių vertės 594 Lt, 70 Lt, 924 Lt; kiemo statinius, esančius ten pat – 136 Lt; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)1,10 ha. –4 782 Lt; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)0,06 ha ploto–786 Lt vertės; sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini) - 38 800 Lt; ūkinį pastatą, esantį ten pat 574 Lt vertės; automobilinę priekabą bei skunde išvardintus namų apyvokos daiktus; 4) priteisti solidariai iš šalių trečiojo asmens S. V. naudai 165 000 Lt skolą, nustatant, kad skolą grąžina atsakovas, o ieškovei atitinkamai sumažinant nuosavybės teise priteistino turto dalį; 5) priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad priešingai nei pasisakė teismas, tarp šalių buvo ginčas dėl kilnojamų dalijamų daiktų vertės. Pažymi, kad teismas vadovavosi ieškovės nurodytomis kainomis (atitinkančiomis daiktų įsigijimo metu sumokėtas kainas), tačiau netyrė dabartinės jų vertės, nesivadovavo atsakovo nurodytomis realiomis turto kainomis santuokos nutraukimo dienai. Be to, nustatydamas santuokoje įgyto kilnojamojo turto balansą, teismas nepagrįstai įtraukė daiktus, kurie nebuvo įgyti santuokoje ir tuos, kurie atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo nuomone, kompiuteris „Toshiba“ negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nes įgytas iki santuokos, tuo tarpu paveikslas „Ohotniki na privale“ negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą, kadangi santuokos metu jis buvo parduotas. Atsakovas pabrėžia, kad iki santuokos jis asmeninėmis lėšomis įgijo: prieškambario baldus, vonios baldus, dušo kabiną, vonios įrangą, pastatomus vonios baldus, televizorių „Philips“, virtuvės baldus, viryklę „Zanussi“, šaldytuvą „Avdo“, miegamojo baldus, spintą, šildymo katilą, pūkines pagalves. Kadangi turtas įgytas iki santuokos jo asmeninėmis lėšomis, jis teismo nepagrįstai buvo laikomas dalintinu turtu. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai nustatė prievolės trečiajam asmeniui S. V. pobūdį bei ginčo santykį su kreditoriumi. Nurodė, kad išrašė S. V. (atsakovo motinai) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pastarajai paskolinus ieškovei bei atsakovui 165 000 Lt sumą buto įsigijimui. Nupirktas butas vėliau buvo parduotas už 220 000 Lt. Gautos papildomos pajamos ir negrąžinta paskola buvo leidžiamos bendriems šeimos poreikiams. Atsakovo nuomone, už paskolintus pinigus nusipirktas nekilnojamasis turtas buvo panaudotas kaip turtinis įnašas formuojant bendrą jungtinę šalių nuosavybę, todėl laikytina, kad atsirado bendroji sutuoktinių prievolė. Apeliantas pažymi, kad paskolos sutarties ir jos pagrindu išduoto vekselio galiojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taigi teismas neturėjo teisės nei abejoti, nei paneigti skolinių santykių egzistavimą. Be to, mokant grynaisiais pinigais pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį papildomų mokėjimą patvirtinančių dokumentų sudaryti neprivaloma, todėl atsakovui neaišku, kokie dar mokėjimą patvirtinantys dokumentai galėtų būti pateikti teismui. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai nustatė ieškovei tenkančios skolos, pagal būsto kredito sutartį, dalį, todėl atskaitęs asmenines sutuoktinių skolas, klaidingai sudarė kompensacijų balansą. Nurodo, kad nuo tada, kai 2009-09-23 nutrūko šeimos bendro ūkio vedimas, paskolą mokėjo tik atsakovas, todėl nuo šio momento ir turėjo būti nustatyta likusios skolos dalis. Skolos nuo gyvenimo skyriui likutis sudarė 39 000 Lt. Atsakovas taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini)esantys žemės sklypai jam reikalingi ūkininkavimui, todėl jis nesutinka su šių sklypų priteisimu ieškovei, ypač atsižvelgus į tai, kad ieškovė neprieštaravo piniginės kompensacijos jos naudai išmokėjimui. Apeliantas pažymi, kad proceso metu, atlikus ieškovės reikalavimu ekspertizę, paaiškėjo, kad ieškovė klaidina teismą dėl tariamos namo, esančio (duomenys neskelbtini)statybos santuokos metu bei siekė nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo patirtos ekspertizės atlikimo užtikrinimo išlaidos.
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-22 sprendimo dalį, kuria teismas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, S. V. atžvilgiu bylą nutraukė, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – trečiojo asmens ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 165 000 Lt sumą paskolino sūnaus šeimai nekilnojamam turtui įsigyti. Kadangi tai visos ir vienintelės S. V. gyvenimo santaupos, siekdama apsidrausti, S. V. paprašė paskolos suteikimą įforminti raštu. 2005-06-06 atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovei apie paskolos sudarymą buvo žinoma, ką patvirtina vėlesni šalių veiksmai – buto įsigijimas abiejų sutuoktinių vardu. Trečiojo asmens nuomone, aplinkybė, kad pradėtas vykdymo procesas pagal notarės išduotą vykdomąjį raštą ir areštuotas skolininko turtas, nėra pagrindu nutraukti bylą trečiojo asmens atžvilgiu, kadangi prievolės pobūdis nenustatytas. Pažymi, kad ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė arba turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-22 sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeisti pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš jo ieškovės naudai 25000 Lt kompensaciją. Taip pat pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 54 101 Lt kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį, padidinant kompensaciją iki 69 101 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad liudytojų paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, naudojusio prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, piktnaudžiavusio alkoholiu. Tuo tarpu atsakovo pakviesti liudytojai (A. S. ir R. V.) negalėjo nurodyti reikšmingų bylai aplinkybių, kadangi ieškovę matė tik kelis kartus viešų susibūrimų vietose. Apeliantės teigimu, teismas nepasisakė dėl liudytojų paaiškinimų vertinimo. Be to, teismas, padaręs išvadą, kad abiejų sutuoktinių pastangomis dar galėjo būti išlaikyti santykiai, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas 2009-09-23 išvarė ieškovę iš namų, neleisdamas net pasimatyti su vaikais. Ieškovės įsitikinimu, teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias normas, neatskleidė bylos esmės ir nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Ieškovė pažymi, kad internetinės svetainės www.autoplus.lt išrašas patvirtina, kad automobilis HONDA ELEMENT nebuvo parduotas ieškinio įteikimo teismui dieną. Kadangi pats teismas nustatė, kad faktiškai šalys nebegyvena kartu jau nuo 2009-09-23, akivaizdu, kad lėšų už parduotą automobilį atsakovas negalėjo panaudoti šeimos interesais. Be to, interneto svetainėje automobilis įkainotas 30 000 Lt, kas atitinka rinkos kainą, todėl ieškovei priteistina 15 000 Lt kompensacija.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priešieškinyje atsakovas nurodė tokias pačias kilnojamųjų daiktų kainas kaip ir ieškovė ieškinyje, todėl teismas pagrįstai toliau netyrė išvardinto turto kainų. Be to, teismas pagrįstai nesirėmė vėliau atsakovo pateiktomis internetinių svetainių skelbimuose patalpintų daiktų kainomis, kadangi neaišku ar atitinka šių daiktų komplektacija, kokybinės savybės, be to, atsakovas netikslino priešieškinio ir nereikalavo, kad būtų peržiūrėtos daiktų kainos. Ieškovė pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dalis į dalintino turto balansą įtrauktų daiktų priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad atsakovo minimas kompiuteris „Toshiba“ buvo nupirktas ieškovės motinos. Atsakovas, išvaręs ieškovę iš namų, atsisakė grąžinti kompiuterį. Taip pat pažymi, kad paveikslas „Ohotniki na privale“ buvo namuose, kol ieškovė nebuvo išvaryta, tuo tarpu atsakovas nepagrindė teiginio, kad paveikslas parduotas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo argumentas, kad jis turi ūkininko pažymėjimą ir gali ūkininkauti nesudaro pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimą dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas neprivalėjo priteisti visų ekspertizės išlaidų ieškovei, kadangi ekspertizę buvo prašoma atlikti abiejų šalių iniciatyva.
Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad S. V. reikalavimai yra apsimestiniai ir neegzistuojantys, pareikšti siekiant padėti atsakovui įgyti kuo didesnę naudą dalinantis bendrąja nuosavybe esantį turtą. Nurodo, kad ant vekselio nėra duomenų, kad ieškovė buvo informuota apie paskolą, be to, apmokėjimo pagal vekselį grąžinimo data beveik sutampa su ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimo data. Ieškovės nuomone, atsakovas surašė vekselį, gavęs ieškovės ieškinį. Be to, trečiojo asmens ir atsakovo paaiškinimai nesutampa, kadangi atsakovas nurodo, kad pinigai skolinti butui nupirkti, o S. V. – žemės sklypams įsigyti. Taip pat pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis 165 000 Lt panaudojo šeimos poreikiams tenkinti.
Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą tenkinti visiškai. Nurodo, kad už paskolintus pinigus pirmiausia buvo nupirktas butas, vėliau jis buvo parduotas ir gauti pinigai panaudoti kitiems sutuoktinių kreditoriniams įsipareigojimams padengti, nekilnojamam turtui įsigyti, komunaliniams mokesčiams apmokėti ir kt. Pažymi, kad ieškovė, besinaudodama piniginėmis lėšomis, negalėjo nežinoti jų atsiradimo šaltinio.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde yra klaidingai nurodomos faktinės aplinkybės bei pateikiamas netinkamas jų vertinimas. Pažymi, kad nors medicininiai dokumentai patvirtina ieškovės patirtus sveikatos sužalojimus, tačiau neįrodo kokių nors atsakovo veiksmų atlikimo ieškovės atžvilgiu ar sutuoktinio pareigų nevykdymo. Nurodo, kad sužalojimai galimai patirti eilinių ieškovės išgertuvių metu ir pabrėžia, jog ieškovė pati išėjo iš namų, palikdama sutuoktinį ir vaikus ir taip pažeisdama lojalumo pareigą. Pažymi, kad vien šeimyniniai barniai negali būti traktuojami kaip vieno sutuoktinio kaltės įrodymas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės nurodytų liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi nė vienas iš liudytojų nematė atsakovo smurtinių veiksmų apeliantės atžvilgiu, be to, parodymai paremti pačios ieškovės pasakojimais, įtarimais, ir yra prieštaringi. Tuo tarpu liudytojos M. Č., kaip ieškovės sesers, parodymai vertintini kaip subjektyvūs. Atsakovas taip pat nurodo, kad už 2009-09-23 parduotą automobilį HONDA ELEMENT gauti pinigai buvo panaudoti vaikų išlaikymui, bendriems skolinimas įsipareigojimas vykdyti ir pačiai ieškovei išlaikyti. Pažymi, kad 2009-10-16 skelbimo į www.autoplius.lt svetainę netalpino ir šis skelbimas niekaip nepagrindžia realios turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Tuo atveju, jei teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo procesiniame sprendime būtina konstatuoti, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė kiekvieno iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutrūkimo.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu ieškovės ir atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo vertinimu. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pagal 2004-04-13 LTU TMI specialisto išvadą ieškovei konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.42-43, t. 1), 2009-09-09 jai vėl užfiksuotas padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė nurodė, kad abu kartus ją sumušė atsakovas V. T. (b.l.44-45, t. 1). 2009-09-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2009-09-23 atvykus adresu (duomenys neskelbtini)ieškovė buvo neįleista į šį namą, išnešti jos daiktai (b.l.61-64, t. 1). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius 2009-10-05 rašte nurodė, jog šalys nurodė, jog šeimoje vyksta konfliktai, nesutariama dėl vaikų auklėjimo, ugdymo ir gyvenamosios vietos (b.l. 60, t. 1). Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2012-02-17 pažymos matyti, kad atsakovas buvo tirtas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2010-11-11 iki 2010-11-17 (b.l. 49, t. 4). Be to, atsakovas neneigia, ir byloje apklausti liudytojai E. S., R. P., Y. L., M. Č. patvirtino, kad ieškovas vartoja alkoholį, yra ūmaus būdo, nesivaldo, kitų žmonių akivaizdoje panaudojo fizinius veiksmus ieškovės atžvilgiu (b.l. 57,58113-115, t. 4). Nors atsakovas nurodo, kad ieškovė provokuodavo jo jos atžvilgiu netinkamą elgesį, pati namo grįždavo išgėrusi, nesirūpino vaikais, buvo neištikimą, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė nenuginčijamų įrodymų (CPK 178 str.). Nors pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti A. S., R. V. nurodė, jog atsakovas nėra agresyvus, alkoholiu nepiktnaudžiavo, tačiau teisėjų kolegija šiuos parodymus vertina kritiškai, kadangi abu liudytojai yra medžiotojų būrelio, kuriam priklauso atsakovas, nariai, be to, tiksliai nurodyti šeimos narių tarpusavio santykių nurodyti ir negalėjo. Taip pat teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo teiginius, jog jis buvo tolerantiškas sutuoktinei ir siekė darnios šeimos, kadangi 2009-09-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovas iš tikrųjų buvo pakantus, tolerantiškas, lojalus bei pagarbus sutuoktinės atžvilgiu. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo elgesys pripažintinas rodančiu pagarbos, lojalumo ir pasitikėjimo sukūrimo nebuvimą iš atsakovo pusės. Taigi atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo byloje yra visiškai įrodyta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tinkamai nepagrindė, kuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo. Ieškovės kaltę pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų, kuriose matyti ieškovė su jos bendradarbiais ar kitais asmenimis, atsakovas galėjo padaryti sau išvadą, kad jo žmona (ieškovė) elgiasi jo atžvilgiu netinkamai ir tai galėjo išprovokuoti jo reakcijas dėl tokio ieškovės elgesio, todėl ieškovė privalėjo žinoti ir atsižvelgti į atsakovo sveikatos sutrikimus ir gyvendama santuokinį gyvenimą su atsakovu atitinkamai kontroliuoti savo elgesį, neprovokuoti atsakovo (b.l.73, t.3., b.l.49, t.4.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktos fotonuotraukos apie galimą ieškovės netinkamą elgesį yra gan abstrakčios, nesudarančios pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė galimai buvo neištikima ieškovui, todėl ši aplinkybė savaime nėra pakankama teigti, jog ieškovę su kitais vyrais siejo su šeima nesuderinami santykiai, dėl ko galima būtų pateisinti atsakovo netinkamą elgesį sutuoktinės atžvilgiu.
Konstatavus, kad ieškovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo byloje neįrodyta, darytina išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, ir kartu tenkintinas ieškovės pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, negerbė jos, grasino susidoroti, kas neabejotinai ieškovei sukelia neigiamus išgyvenimus, į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose kriterijus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007, ir atsakovo turtinę padėtį sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Dėl turto padalijimo
Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas, o būtent: nesutinka, kad ieškovei buvo priteisti 4,6345 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,558 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). ir prašo šiuos sklypus priteisti atsakovui. Ši reikalavimą grindžia tuo, kad pats yra ūkininkas, todėl šie sklypai jam reikalingi ūkininkavimui. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors atsakovas ir nurodo, kad yra ūkininkas ir ieškovei priteisti žemės sklypai jam reikalingi ūkininkavimui, teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus vertina kritiškai. Ūkininko pažymėjimo turėjimas nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovas faktiškai užsiima ūkininko veikla, o kitų įrodymų, pagrindžiančių ūkininkavimo faktą, atsakovas nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė aiškiai nenurodė, jog už ieškovo prašomus priteisi žemės sklypus pageidauja piniginės kompensacijos, o apeliacinės instancijos teisme taip pat neatmetė galimybės užsiimti ūkininkavimu (b.l.377-382, t. 4). Pažymėtina, kad minėtų žemės sklypų priteisimas ieškovei nagrinėjamu atveju yra teisingas, atitinka civilinės teisės siekiams tarp šalių užtikrinti aiškius ir stabilius teisinius santykius bei CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Tuo tarpu apeliacinės teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, dalindamas santuokoje įgytus namų apyvokos daiktus, šių daiktų rinkos vertės netyrė. Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą. Šio principo įgyvendinimą padeda užtikrinti CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Šiuo atveju dalijamas kilnojamasis turtas (ginčo atveju – namų apyvokos daiktai), todėl vienas iš įrodymų šaltinių yra išrašai iš internetinių puslapių apie panašius rinkoje parduodamus daiktus duomenys. Ieškovė savo ieškinyje nurodė tarp šalių dalintino kilnojamojo turto - namų apyvokos daiktų, vertę, tačiau kuo remiantis ieškovė nurodytą daiktų vertę nustatė, teismui nepagrindė. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus, pagrįsdamas jų šiuo metu vyraujančią rinkos kainą (b.l. 3-30, t. 4). Teismas pateiktus atsakovo kilnojamųjų daiktų rinkos kainas laiko teisingomis ir protingomis, atitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teisme šalys neginčijo namų apyvokos daiktų įvertinimo atitiktį tuo metu galiojusioms rinkoms kainoms, tačiau atsižvelgiant į ieškovės namų apyvokos daiktų nurodytas kainas, pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl kilnojamojo turto įvertinimo ir imtis papildomų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Taigi pagal atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas namų apyvokos daiktų rinkos vertes bei šias vertes pagrindžiančius išrašus iš internetinių puslapių ieškovei priteistini pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti namų apyvokos daiktai, kurių viso vertė sudaro 6630 Lt, o atsakovui priteistini pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti namų apyvokos daiktai, kurių viso vertė sudaro 16 406 Lt (b.l. 3-20,271, t. 4).
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog teismas nepagrįstai į bendrą sutuoktinių turtą įtraukė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius namų apyvokos daiktus, kuriuos jis įgijo iki santuokos, kadangi šioms savo aplinkybėms pagrįsti atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos daiktus laikė bendrąja jungtine nuosavybe.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės (ieškovės) argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai automobilį Honda Element buvo parduotas už 10 000 Lt, nes, ieškovės nuomone, duomenys iš internetinės svetainės www.auoplius.lt patvirtina, kad tokio modelio automobilis kainuoja 30 000 Lt, o atsakovas patvirtino, jog internete nurodytas automobilis yra ginčo automobilis, dėl ko ieškovei tenkanti už automobilį kompensacija sudaro 15 000 Lt. Nustatyta, kad šalims priklausė automobilis Honda Element. Automobilis 2009-09-23 buvo parduotas trečiajam asmeniui A. B. už 10 000 Lt (b.l. 53,112, t. 2). Duomenų apie tai, kad automobilis buvo parduotas už 30 000 Lt ieškovė nepateikė. Aplinkybė, jog internetiniame puslapyje ginčo automobilio kaina yra nurodyta ir automobilių rinkoje vyraujanti kaina yra 30 000 Lt neleidžia daryti išvados, jog automobilis realiai buvo parduotas už 30 000 Lt. Be to ieškovė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teisme automobilio pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo klausimo nekėlė. Dėl ko teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad automobilis buvo parduotas už 10 000 Lt, laikė jį bendrąją jungtine nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto balansą.
Dėl turtinių prievolių
Apeliantė (trečiasis asmuo) S. V. nurodo, kad teismas klaidingai kvalifikavo sutuoktinių santykį su kreditoriumi ir spręsdamas, jog jos suteikta paskola nėra bendroji jungtinė nuosavybė, nesivadovavo sutuoktinių bendrąsias prievoles reglamentuojančiu CK 3.109 straipsniu.
Taip pat ir apeliantas (atsakovas) tvirtina, jog iš S. V. paskolinta 165 000 Lt suma buvo panaudota pirmiausiai nekilnojamajam turtui pirkti, kuris iš pradžių buvo panaudotas kaip turtinis įnašas formuojant bendrąją jungtinę nuosavybę, o pardavus turtą, gautos papildomos pajamos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija tiek trečiojo asmens S. V., tiek atsakovo V. T. argumentus vertina kaip nepagrįstus.
Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.
Bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005-07-01 tarp L. T. ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią įgytas 4,6345 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) už 25 000 Lt (b.l. 261-271, t. 1). 2005-07-08 tarp S. J., J.J. ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl 0,5900 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)sutartis, pagal kurią atsakovas įgijo minėtą turtą už 8 000 Lt (b.l. 253-260, t. 1). 2005-07-13 tarp A. Š., S. Š. ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, 3,8300 ha dydžio, esančio (duomenys neskelbtini)už 7000 Lt (b.l. 266-272, t. 1). 2005-06-06 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įgijo butą, (duomenys neskelbtini)už 150 000 Lt, kurį 2005-10-24 pardavė už 220 000 Lt (b.l. 101-105, 129-132, t. 2). Taigi, kaip matyti, šalys neginčijo, jog 2005 metais įgijo turto už 190 000 Lt, buvo gautas 70 000 Lt pelnas, o turtą realizavo už 220 000 Lt. Atsakovas nurodo, kad paskolintus 165 000 Lt išleido šeimos poreikiams tenkinti, o būtent už šiuos pinigus pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini)už 150 000 Lt, kurį pardavė už 220 000 Lt, o 70 000 Lt papildomas pajamas išleido bendriems šeimos poreikiams: 10 505 Lt perdavė L. T. už parduotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)likusius pinigus padovanojo ieškovei, sutuoktinės motinai padovanojo 4 000 Lt, pildė žmonos sąskaitą, už 38 000 Lt įsigijo žemės sklypą, pirkti įvairūs daiktai, apmokėti komunaliniai mokesčiai, mokamos kredito įmokos bankams, pirkti maisto produktai. Tačiau visiškai su tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi iš byloje esačių duomenų matyti, jog ieškovės gaunamos pajamos buvo apie 1500 -2000 Lt, prižiūrėdama vaikus gaudavo motinystės pašalpą (b.l. 158-194, t. 2), o atsakovas kiekvieną mėnesį už nuomojamas pajamas gaudavo nuomos mokestį iš UAB „Komsetas“ (b.l. 24-76, t. 2). Kaip matyti, šeimos gaunamos pajamos buvo pakankamos tenkinti šeimos poreikius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje atsakovo neįrodyta, jog iš S. V. paskolintų 165 000 Lt turtui pirkti ir atlikus turto sandorius gautos lėšos buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to nėra pagrindo prievoles, kylančias iš tarp S. V. ir atsakovo paskolos sutarties, kurios pagrindu atsakovas trečiajam asmeniui S. V. 2005-06-01 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 165 000 Lt sumai, pripažinti bendrosiomis šalių prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ši pinigų suma negali būti priteista trečiajam asmeniui S. V., nes jai 2009-10-15 d. Vilniaus m. 21 notarų biure buvo išduotas Vykdomasis įrašas dėl 165 671 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo V. T., kurio pagrindu antstolė N. L. 2009-12-04 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko turto arešto, išsiunčiant raginimą vykdyti sprendimą (t.1.b.l.202), dėl ko pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė.
Apeliantas (atsakovas) taip pat nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškovei tenkančios skolos pagal 2003-06-10 būsto kredito sutartį dalį, nes nuo 2009-09-23 šalys gyveno skyriumi, atsakovas vienas mokėjo kreditą, pinigus pervedinėjo sesuo L. T., ieškovė prie prievolių vykdymo neprisidėjo. Nustatyta, kad 2003-06-10 šalys su Kredyt Bank S.A. sudarė Būsto kredito sutartį. Pagal 2004-07-16 reikalavimo perleidimo sutartį paskola buvo perleista Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių. Negrąžintas kredito likutis pagal sutartį 2009-12-23 yra 35 897,40 Lt (b.l. 43-46, 92,93, t. 1). Kaip minėta, šalys neginčijo, jog šalys nuo 2009-09-23 gyvena skyriumi, bendro šeimyninio ūkio nevedė. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad kredito įmokas bankui mokėjo L. T., mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodydama, jog grąžina paskolą, palūkanas (b.l. 74,76,118-126,127 t. 2). Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė solidarios skolos trečiajam asmeniui dydį, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, jog solidari ieškovės ir atsakovo skola trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc sudaro 35 897,40 Lt, todėl atsakovui sutinkant, jog kreditorinis reikalavimas yra atsakovo asmeninis įsipareigojimas, atitinkamai ieškovei sumažinant tenkančio turto dalį.
Tokiu būdu bendra santuokoje įgyto turto vertė sudaro 288 904 Lt, kiekvienai šaliai turėtų atitekti turto po 144 452 Lt. Ieškovei tenkančio dalintino turto dalis sudaro už 53 513Lt, o atsakovui už 235 391 Lt, skirtumas sudaro 90 939 Lt. Dėl to atsakovas V. T. turi ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę dalintino turto dalį, kuri mažintina, nes atsakovas, jo paties prašymu prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus pagal likusį neapmokėtą būsto kreditą Nordea Bankui 35 897,40 Lt ir įsipareigojimus trečiajam asmeniui L. T. 76 000 Lt, todėl kompensacijos suma ieškovei atitinkamai turi būti sumažinta, ieškovei A. T. priteisiant kompensaciją už mažesnę jai atitekusio turto dalį 34 990,30 Lt.
Dėl ekspertizės išlaidų
Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė išlaidas skirtas ekspertizei atlikti, kadangi ekspertizė buvo atliekama ieškovės prašymu ir sutiko apmokėti už jos atlikimą, todėl atsakovo sumokėti 3000 Lt ekspertizei atlikti turėjo būti priteisti iš ieškovės. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo argumentacija nesutinka. Kaip matyti, abiejų šalių iniciatyva byloje buvo atlikta ekspertizė, už kurią šalys atitinkamai apmokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys buvo tenkinti iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai tarp šalių paskirstė išlaidas už byloje atliktą ekspertizę CPK 93 straipsnio pagrindu. Aplinkybė, jog atlikta ekspertizė patvirtino atsakovo argumentus nesudaro pagrindo jį atleisti nuo išlaidų turto ekspertizei atlikti. Atsakovo finansinė padėtis taip pat nesudaro pagrindo manyti, jog ekspertizės išlaidos privalo atlyginti tik ieškovė asmeniškai, nes tai prieštarautų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinant ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Kadangi apeliaciniai skundai tenkintini dalyje – nustatant atsakovui didesnę turto dalį, t.y. atsakovas gauna turto daugiau už 90 939 Lt, jam iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t.y. 400 Lt. Iš ieškovės 5167 Lt žyminio mokesčio dalis valstybei nepriteistina, nes ieškovė nuo dalies žyminio mokesčio buvo atleista (b.l. 352, t. 4). Atsakovui iš ieškovės priteistina 1 000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Tuo tarpu ieškovei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t.y. 200 Lt. Iš atsakovo 1142 Lt žyminio mokesčio dalis valstybei nepriteistina, nes atsakovas nuo dalies žyminio mokesčio buvo atleista (b.l. 353, t. 4). Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistina 1 450 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Atlikus abipusį šalių bylinėjimosi išlaidų vienas kitam įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus ir atitinkamai pakeičia teismo sprendimą dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti dalyje ir išdėstyti jį sekančiai:
„santuoką, įregistruotą 1997-07-26 d. Vilniaus m. CMS (įrašo Nr.1447) tarp A. T., a.k. ((duomenys neskelbtini)ir V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažinus kad santuoka iširo dėl atsakovo V. T. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. T. palikti santuokinę pavardę –T.č.
Nepilnamečių vaikų O. T., a.k. (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. T., o nepilnametės dukros P. T., a.k. (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą nustatyti su V. T..
Iš atsakovo V. T., nepilnamečio sūnaus O. T., a.k(duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
Iš ieškovės A. T., priteisti nepilnametės dukros P. T., a.k. (duomenys neskelbtini)išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.
Nustatyti, kad V. T. grąžina bankui Nordea Bank Lietuva, likusią paskolos dalį – 35 897,40 Lt pagal 2003-06-10 d. sudarytą Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šiai paskolai solidariai, atitinkama dalimi sumažinti ieškovei A. T. jai nuosavybės teise priskirtino turto dalį.
Priteisti iš V. T. ir A. T., trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus L. T., a.k. (duomenys neskelbtini)naudai 76 000,00 (septyniasdešimt šešis tūkstančius Lt 00 ct), ir 300 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nustatant kad priteistą skolą ir žyminio mokesčio išlaidas grąžina atsakovas V. T., o ieškovei A. T. atitinkamai sumažinant jai nuosavybės teise priteistino turto dalį.
Bylą dalyje dėl trečiojo asmens S. V., a.k. (duomenys neskelbtini)pareikštų savarankiškų reikalavimų, nutraukti.
Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vertė - 1 019 Lt;
Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vertė 29 123 Lt.
Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,066 ha ploto, kurio vertė 786 Lt
Namų apyvokos daiktus išvardintų šalių procesiniuose dokumentuose.
Pastatas - gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini)57,03 kv.m. bendro ploto - vertė 7 700 Lt,
Ūkiniai pastatai, ir kiemo statinius esančius ten pat.
Pastatą sodo namą, ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini)vertė 38 800 Lt ir ūkinį pastatą 574 Lt vertės,
Elektrinė žoliapjovė 400 Lt vertės, šildymo katilas 6 000 Lt vertės.
- žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vertė 29 123 Lt, - viso žemės sklypų vertė 38 003 Lt.
Vonios baldus - 1 500 Lt vertės, skalbimo mašiną LG - 500 Lt vertės, televizorių Philips 300 Lt vertės, šaldymo kamerą – 200 Lt vertės, mikrobangų krosnelę – 120 Lt vertės, spintą - 1 200 Lt vertės, stalo servizą – 300 Lt vertės. Indus: stiklo rinkinį – 25 Lt vertės, kavos servizą - 25 Lt vertės, 10 vnt. frotinių rankšluosčių 50 Lt vertės, antklodę vilnonę-30 Lt vertės, pledą vilnonį – 180 Lt vertės, 3 vnt. patalynės komplektų 50 Lt vertės, 2vnt pagalvių 100 Lt vertės, dulkių siurblį „Philips“ 50 Lt vertės, kompiuterį „TOSHIBA“ 2 000 Lt vertės - viso už 11 050 Lt. Viso ieškovei tenkančio turto vertė sudaro 53 513 Lt.
Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vertė - 1 019 Lt;
Pastatą – ūkinį pastatą, esantį ten pat (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 594 Lt.
Elektrinė žoliapjovė 400 Lt vertės, šildymo katilas 6 000 Lt vertės. Viso tenkančio turto vertė sudaro už 211 285 Lt.
Namų apyvokos daiktus: prieškambario baldus – 800 Lt vertės, vonios baldus: dušo kabiną, vonios įrangą – 3 000 Lt vertės, minkštą odinį baldų komplektą – 2 000 Lt vertės TN Philips – 1 500 Lt vertės, namų kiną Philips – 199 Lt vertės, paveikslą „Ochotniki na privale“ 200 Lt vertės, virtuvės baldus – 7 000 Lt vertės, viryklę ZANUSSI – 2 000 Lt vertės, šaldytuvą „Avdo“ - 2 500 Lt vertės, miegamojo baldus - 2 500 Lt vertės, kilimą – 800 Lt vertės, kilimą -55 Lt vertės, mikserį – 72 Lt vertės, fritiūrinę – 45 Lt vertės, virdulį – 95 Lt vertės, pietų servizą su medžioklės vaizdais – 400 Lt vertės, puodų rinkinį „Bergoff“ – 280 Lt vertės, stalo rinkinį „Bergoff“ 230 Lt vertės, patalynę: 12vnt frotinių rankšluosčių – 280 Lt vertės, 2 vnt. pagalvių 100 Lt vertės, 3 vnt. patalynės komplektų 50 Lt vertės. Viso už 24 106 Lt.
Viso turto 235 391 Lt.
Priteisti iš V. T. ieškovės A. T. naudai 34 990,30 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Priteisti Valstybės naudai iš atsakovo V. T. 3 064,62 Lt žyminio mokesčio išlaidų, o iš A. T. 726 Lt žyminio mokesčio išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš A. T. ir V. T. po 90,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (sumokėti iki sprendimo įsiteisėjimo ir pateikti teismui sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus)“.
Priteisti iš V. T. ieškovės A. T. naudai 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.