Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-798-162/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-06-16
Bylos Nr.: I-798-162/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00255-2014-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas: V. T.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento

Kategorijos

1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
16.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-798-162/2014 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00255-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.4; 16.8; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 16 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. T.,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Aurelijai Jansonienei,

2014 m. gegužės 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2014 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. LP1-36 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. T. (b. l. 3 -12) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. LP1-36 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas;

2) įpareigoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą panaikinti nuo 2013 m. sausio 31 d. netekusį juridinę galią 2012 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas arba KRAAD) 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. LP1-36 jam nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Įsakymas grindžiamas nemotyvuota 2014 m. kovo 4 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. (2)-LV9-17 ir prieštaraujančia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 7 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoms Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėms (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 daliai 2014 m. kovo 4 d. komisijos išvada Nr. (2)-LV9-17.

Teigia 2014 m. vasario 6 d. gavęs pranešimą Nr. (2)-LV8 „Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriame nurodyta, kad KRAAD direktoriaus 2014 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. LV1-14 sudaryta 3 asmenų komisija ištirti galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą dėl privalomojo nurodymo UAB „Ambertip“ pratęsimo. Tai reiškia, kad KRAAD direktorius buvo nusiteikęs pareiškėją atleisti. Tik esant pagrindui manyti, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, už kurį gali būti paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją būtina sudaryti. Su komisijos sudėtimi nesutiko, kadangi į ją nebuvo įtrauktas pareiškėjo tiesioginis vadovas ar jo įgaliotas asmuo, be to, komisijos narės A. J. ir R. G. pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti šališkos. Norėjo pareikšti komisijoms narėms nušalinimą, tačiau negalėjo to padaryti, nes tokia jo teisė buvo suvaržyta, t. y. pareiškėjas su KRAAD direktoriaus 2014 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. LV1-14 nebuvo supažindintas. Pabrėžia, kad 2014 m. kovo 4 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. (2)-LV9-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo atitinkamas straipsnis, jo dalis ir punktas nebuvo nurodyti, kadangi nei vienas iš jų nebuvo pažeistas, be kita ko, nebuvo įrodyta pareiškėjo kaltė, nebuvo sukelta jokių padarinių, t. y. nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktu įtvirtinto nepiktnaudžiavimo valdžia principo nepažeidė, kadangi veiklą vykdė turėdamas tam suteiktas galias ir priėmė sprendimus pagal savo kompetenciją, nesiekdamas kitų, negu įstatyme nustatytų tikslų. M. E., kuriam 2013 m. gruodžio 18 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (8)-LT2-12, 2014 m. sausio 27 d. rašytiniu prašymu prašė pratęsti privalomąjį nurodymą, kadangi jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo laiku įvykdyti šio nurodymo. 2014 m. vasario 3 d. nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. vasario 15 d., kadangi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų buvo vengiama, o žala aplinkai nebuvo daroma. Kad privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 įvykdymo terminas būtų pratęstas, M. E. galėjo kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2014 m. sausio 26 d., tačiau ši diena buvo sekmadienis, todėl prašymą, nepažeidęs tvarkos, atvežė ir įteikė agentūrai 2014 m. sausio 27 d. ryte. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalis suteikia pareigūnui, turinčiam įstatymų jam suteiktas galias ir duodančiam privalomąjį nurodymą, diskrecinę teisę pratęsti privalomąjį nurodymą, todėl pareiškėjas, pasinaudojęs šia teise, pratęsė tarnybiniame pranešime minimą privalomąjį nurodymą iki 2014 m. vasario 15 d. Apie tokį sprendimą, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, pateikdamas Jūros aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. sausio 29 d. raštą Nr. (8)-LV6-87 „Dėl privalomojo nurodymo UAB „Ambertip“ pratęsimo“. Teigia nepažeidęs Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio. Remiasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus nuostatų, patvirtintų KRAAD direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. LV1-80, 5.6 punktu ir teigia, jog tinkamam subjektui pranešė apie privalomojo nurodymo pratęsimą, t. y. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Teigia, jog 2014 m. kovo 4 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. (2)-LV9-17 suformuluotas teiginys, kad nevykdydamas Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2007 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. P1-7, 1, 3 ir 6 punkto dėl aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą, yra deklaratyvaus pobūdžio, neformuojantis jokių konkrečių elgesio taisyklių, todėl kokių konkrečių tarnybinių pareigų jis neatliko ar netinkamai atliko, komisija nenustatė. 2014 m. kovo 4 d. išvada Nr. (2)-LV9-17 nemotyvuota, nes pagrįsta nuo 2013 m. sausio 31 d. netekusiu juridinės galios 2012 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“. Taip pat pabrėžia, kad skundžiamas įsakymas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, nes nenurodyta apskundimo tvarka.

Pareiškėjas V. T. prašo prašymą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė A. J. su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (b. l. 52-56) nurodo, kad tyrimas buvo pradėtas dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, gavus KRAAD Teisės ir bendrųjų reikalų vyr. specialistės A. J. 2014 m. sausio 30 d. tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo veiksmų 2013 m. gruodžio 18 d. duodant ir pratęsiant UAB „Ambertip“ duotą privalomąjį nurodymą Nr. (8)-LT2-12. Atliekant tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 18 d. UAB „Ambertip“ davė privalomąjį nurodymą iki 2014 m. vasario 1 d. perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius. Privalomąjį nurodymą pasirašė bendrovės direktorius M. E. Pareiškėjui gavus M. E. 2014 m. sausio 27 d. prašymą pratęsti privalomąjį nurodymą, terminas pratęstas iki 2014 m. vasario 15 d. M. E. prašymas parašytas ant paprasto popieriaus lapo, nenurodant įmonės pavadinimo, rekvizitų, gauto privalomojo nurodymo datos, numerio ir t. t. Be to, tiksliai neįvardintos objektyvios neįvykdymo priežastys, su prašymu nepateikti duomenys, pagrindžiantys objektyvių priežasčių buvimą. Dėl šių priežasčių buvo nustatyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą bei 22 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, 24 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 661 „Dėl Privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 ir 2 punktus, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 1.1. punktą, 1.8 punktą, nevykdydamas Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2007 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. Pl-7, 1 punkto, 3 punkto ir 6 punkto, dėl aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą.

Pažymi, jog remiantis Taisyklių nuostatomis, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, šiuo atveju KRAAD direktorius, turi teisę pasirinkti: tarnybinį pažeidimą tirs už personalą atsakingas asmuo ar komisija. Direktoriaus pasirinkimas sudaryti komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti neturėjo išankstinio nusistatymo skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Teigia, kad siekiant objektyviai, nešališkai, visapusiškai ištirti galimą tarnybinį nusižengimą į komisijos sudėtį nebuvo paskirtas tiesioginis pareiškėjo vadovas – Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas, kuris nesutiko būti komisijos nariu. Komisijos narė A. J., būdama atsakinga už privalomųjų nurodymų teikimo ir vykdymo kontrolę, įgyvendinant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas (Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus nuostatų, patvirtintų departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. LV1-80, 5.6 punktas, Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2008 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. LP1-136 (2012 m. balandžio 2 d. įsakymu papildyti) 7.5 punktas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. LV1-159), pateikė KRAAD direktoriui tarnybinį pranešimą apie galimus pareiškėjo pažeidimus, teikiant ir pratęsiant privalomąjį nurodymą, t. y. vykdė tiesiogines, pareigybės aprašyme numatytas, darbo funkcijas. Mano, kad pareiškėjas neįrodė, jog tarnybinio tyrimo komisijos narių R. G. ir A. J. dalyvavimas komisijoje galėjo lemti neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo. Nušalinimas turi būti pagrįstas konkrečiais įrodymais, o ne pareiškėjo spėjimais ir samprotavimais.

Pažymi, kad Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas nurodyta teise pasiaiškinti pasinaudojo ir 2014 m. vasario 12 d. parašė paaiškinimą, kuriame neigė tarnybinį nusižengimą. Pabrėžia, kad 2014 m. vasario 6 d. pranešime Nr. (2)-LV8- „Dėl paaiškinimo pateikimo“ buvo nurodyta informacija apie sudarytą komisiją.

Mano, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas, t. y. laikantis teisės aktų nuostatų, t. y. pareiškėjo atliktų veiksmų vertinimą lėmė tai, kad pareiškėjas, nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos ir viršydamas suteiktus įgaliojimus, UAB „Ambertip“ davė ir pratęsė privalomąjį nurodymą.

Pabrėžia, jog remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti galima tik dėl objektyvių priežasčių. Tokias priežastis patvirtinantys dokumentai turi būti pateikiami kartu su prašymu. Pažymi, kad prie 2014 m. sausio 27 d. UAB „Ambertip“ direktoriaus prašymo nėra pridėta jokių dokumentų, vertinant kuriuos galima būtų nustatyti minėtų objektyvių priežasčių egzistavimą. Be to, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. Dl-385 patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų 2 punktu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, t. y. Aplinkos apsaugos agentūra, o regionų aplinkos apsaugos departamentai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (6 straipsnis).

Pažymi, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakyme Nr. LV1-159 nurodyta departamento agentūrų, gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams surašant privalomuosius nurodymus naudoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 661 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. D1-31 redakcija) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. Dl-312 patvirtintas privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formas. Teigia, kad šis įsakymas yra galiojantis, nepanaikintas ir todėl privalomas departamento pareigūnams. 2013 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-31 buvo pripažintas netekusiu galios 2010 m. birželio 8 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymas Nr. AV-116, o ne Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymas Nr. LV1-159. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. Dl- 312 yra teisės aktas, pakeitęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 661. Pareiškėjas privalo vadovautis galiojančia teisės akto redakcija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. LP1-36 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą panaikinti nuo 2013 m. sausio 31 d. netekusį juridinę galią 2012 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą NR. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (1999 m. liepos 8 d. įstatymas Nr. VIII-1316), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (2002 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1005), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.

Valstybės tarnybos įstatymo (2013 m. gruodžio 17 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 14 d., t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu) 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (minėta, toliau – ir Taisyklės) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62– 200/2011). Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012; 2013 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520–971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2014 m. vasario 3 d. administracinėje byloje Nr. A552-260/2014), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik šio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LP1-14 sudarytos tarnybinio tyrimo komisijos 2014 m. kovo 4 d. išvadoje Nr. (2)-LV9-17 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, duodant ir pratęsiant privalomąjį nurodymą“ (toliau – Išvada) konstatuota, kad V. T., pažeisdamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 22 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą blankų formų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 ir 2 punktus, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 1.1. punktą, 1.8 punktą, nevykdydamas Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2007 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. P1-7, 1 punktą, 3 punktą ir 6 punktus, davė ir pratęsė privalomąjį nurodymą Nr. (8)-LT2-12, ko pasekoje nebuvo užkirstas kelias aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus (b. l. 14-18).

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius skundžiamu 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. LP1-36 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“, vadovaudamasis minėta Išvada, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 17.4 ir 17.6 punktais, pripažino, kad V. T. padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 13).

Nagrinėjamoje byloje akcentuotina, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2014 m. kovo 7 d., tačiau jame vadovaujamasi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LP1-14 sudarytos komisijos 2014 m. kovo 13 d. „Išvada dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, duodant ir pratęsiant privalomąjį nurodymą“ Nr. (2)-LV9-17, t. y. nurodyta Išvados data yra vėlesnė, nei kad priimtas pats skundžiamas įsakymas. Kartu pabrėžtina, jog bylos šalys nagrinėjamoje byloje dėl šios datos ginčo nekelia. Pats pareiškėjas teigia, kad skundžiamas įsakymas grindžiamas 2014 m. kovo 4 d. Išvada Nr. (2)-LV9-17 bei ginčija būtent šią išvadą. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie egzistuojančią 2014 m. kovo 13 d. išvadą, kurios numeris būtų tas pats, t.y. Nr. (2)-LV9-17. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad skundžiamame įsakyme nurodant Išvados datą buvo padaryta techninė klaida. Laikytina, kad priimant skundžiamą įsakymą buvo vadovautasi būtent 2014 m. kovo 4 d. Ivdada Nr. Nr. (2)-LV9-17. Šiuo atveju vien tik techninės klaidos padarymas, jei administracinis aktas teisėtas iš esmės turinio prasme, negali būti priežastimi tokio akto panaikinimui.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje išvardinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principai. Vienas iš šių principų – nepiktnaudžiavimo valdžia principas, kuris teigia, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ir pareigūnams draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų galių arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnyje nurodyta privalomojo nurodymo procedūra. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, galima kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas V. T. 2013 m. gruodžio 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. (8)-LT2-12 nurodė iki 2014 m. vasario 1 d. UAB „Ambertip“, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 302897498, perduoti atliekų tvarkytojams medinius geležinkelio pabėgius (b. l. 37). Pareiškėjas 2014 m. sausio 27 d. gavo M. E. prašymą, kuriuo prašyta dėl lėšų stokos pabėgių utilizavimą atidėti iki 2014 m. vasario 15 d. (b. l. 39). Pareiškėjas privalomąjį nurodymą pratęsė iki 2014 m. vasario 15 d. (b. l. 38).

Išvadoje nustatyta, kad M. E. pateikė prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo praleidęs Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą (7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos), tačiau teismas su šiuo argumentu nesutinka. Paskutinė diena, kai M. E. galėjo pateikti prašymą dėl privalomojo nurodymo pratęsimo, buvo 2014 m. sausio 26 d., tačiau ši diena buvo sekmadienis, todėl prašymo pateikimas Jūros aplinkos apsaugos agentūrai 2014 m. sausio 27 d. laikytinas pateiktu nepažeidžiant įstatyme nustatyto termino. Iš to seka, kad nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti iš pateikto M. E. prašymo, jame nėra nurodyti įmonės rekvizitai, nepridėti jokie dokumentai, patvirtinantys, jog M. E. yra įmonės direktorius ir teikia prašymą būtent įmonės vardu, be to, nepridėti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad dėl lėšų stokos neįmanoma įvykdyti privalomojo nurodymo, t.y. nebuvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu būtu buvę galima konstatuoti, kad buvo objektyvios priežastys pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kaip tai nustatyta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje. Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, pratęsdamas privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas. Apie tokį sprendimą jis privalo nedelsdamas informuoti institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančią instituciją. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse, Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai, o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse, atlieka Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse atlieka Aplinkos ministerija. Kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija, ji nevykdo šio įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose nurodytų funkcijų. Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385, 1 punkte nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra yra įstaiga prie ministerijos. Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Agentūros paskirtis – vykdyti valstybinį aplinkos monitoringą, rinkti, analizuoti ir teikti patikimą informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų srautus, taršą ir taršos prevencijos priemones, įgyvendinti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje, įgyvendinti cheminių medžiagų ir preparatų valdymo ir vandens telkinių apsaugos ir valdymo politiką. Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ 1.8 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi bei 22 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimais, nustačius ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus negu nustatyta šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje bei pratęsiant duoto privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, apie tai pareigūnai privalo raštu pranešti (su pridėta privalomojo nurodymo kopija) ne vėliau kaip per tris darbo dienas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdančiai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

Pareiškėjas apie privalomojo nurodymo termino pratęsimą pranešė ne Aplinkos apsaugos agentūrai, tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, apie privalomojo nurodymo pratęsimą pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai, t. y. Aplinkos apsaugos agentūrai.

Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas, surašydamas privalomąjį nurodymą, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo“ 1 ir 2 punktus, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ 1.1 punktą, t. y. privalomo nurodymo blanko formoje vietoje žodžių „Aplinkos apsaugos agentūra“, įrašė „Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija“.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ (b.l. 41-42) 1.1 punkte nustatyta, kad surašant privalomuosius nurodymus naudoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 661 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. D1-31 redakcija) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-312 patvirtintas privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-31 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodyta, privalomojo nurodymo blanko formoje vietoje žodžių „Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija“ rašyti žodžius „Aplinkos apsaugos agentūra“ atitinkamu linksniu.

Iš pareiškėjo surašyto 2013 m. gruodžio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 matyti, jog pareiškėjas minėtų reikalavimų nesilaikė, nes blanko formoje žodžių „Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija“ nepakeitė žodžiais „Aplinkos apsaugos agentūra“. Tai įvertinus konstatuotina, jog pareiškėjas, surašydamas privalomąjį nurodymą, pažeidė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ 1.1 punktą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo“ pakeitimo 1 ir 2 punktus.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2007 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. P1-7, 1 punkte nustatyta, jog Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigas einantis valstybės tarnautojas turi išmanyti ir taikyti praktikoje Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius aplinkos apsaugą ir valstybės tarnybą. Pareigybės aprašymo 3 punktas įpareigoja mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas. Taip pat šis valstybės tarnautojas turi sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti raštvedybos taisykles, mokėti dirbti kompiuteriu (6 punktas).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjas, pratęsdamas privalomąjį nurodymą, neįvykdė Pareigybės aprašymo 1, 3 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų jo pareigybei, piktnaudžiavo valdžia, dėl ko pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 22 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą blankų formų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. LV1-159 1.1. punktą, 1.8 punktą.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigia, jog pratęsus privalomąjį nurodymą, nebuvo sukelta jokių padarinių, todėl jam atsakomybė neturėjo būti taikoma.

Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnį, privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

Iš 2013 m. gruodžio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. (8)-LT2-12 matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktu. Pareiškėjas teigia, kad aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų buvo vengiama, o žala aplinkai nebuvo daroma, todėl privalomasis nurodymas buvo pratęstas. Privalomieji nurodymai yra duodami būtent tada, kai yra grėsmė, kad bus padaryta žala aplinkai, ar siekiant jos išvengti ar ją sumažinti. Kitu atveju toks nurodymas apskritai nebūtų būtinas (reikalingas). Sutinkant su pareiškėjo argumentu, jog nebuvo daroma žala aplinkai ir jos buvo vengiama, tektų daryti išvadą, jog nebuvo tikslinga surašyti privalomąjį nurodymą. Šiuo atveju privalomasis nurodymas ir buvo tam skirtas, kad nebūtų daroma žala aplinkai. Todėl, surašius privalomąjį nurodymą ir jį pratęsus nesant jam pagrindo (pažeidžiant įstatymo nuostatas), yra pažeidžiami ne tik teisės aktų reikalavimai, tačiau toliau daroma žala gamtai, taip pat menkinamas valstybės institucijų įvaizdis. Šiuo atveju tokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas užkirto kelią daromos žalos gamtai pašalinimui.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros

Minėta, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas. Pagal Taisyklių 11 punktą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė A. J. 2014 m. sausio 30 d. tarnybiniu pranešimu LP9-92 informavo departamento direktorių A. K. apie galimus V. T. padarytus pažeidimus bei pasiūlė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Jūros aplinkos apsaugos agentūros pareigūno V. T. veiksmų, kadangi jis netinkamai atliko savo pareigas (b. l. 24). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2014 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. LV1-14 „Dėl komisijos ištirti galimą Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialisto V. T. tarnybinį nusižengimą, surašant ir pratęsiant privalomąjį nurodymą, sudarymo“ sudarė komisiją, siekiant ištirti Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. galimą tarnybinį nusižengimą, surašant ir pratęsiant privalomąjį nurodymą UAB „Ambertip“ (b. l. 65). Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas nepraleidus Taisyklių 3 punkte numatyto 5 darbo dienų termino, kai buvo gauta oficiali informacija dėl tarnybinio nusižengimo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas baigtas ir komisijos išvada Nr. (2)-LV9-17 priimta 2014 m. kovo 4 d., t. y. nepraleidžiant Taisyklių 11 punkte nustatyto 20 darbo dienų termino.

Departamento direktorius 2014 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. LV1-14 (b.l. 65) buvo sudaryta šios sudėties komisija ištirti Jūros aplinkos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. galimą tarnybinį nusižengimą:L. V. – Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja (komisijos pirmininkė); R. G. – Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja; A. J. – Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė.

Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad tuo atveju, kai padaryto tarnybinio nusižengimo mastas nėra toks, dėl kurio valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, institucija turi diskrecijos teisę sudaryti komisiją. Jei nusprendžiama tokią komisiją sudaryti, viešojo administravimo institucija įpareigojama į jos sudėtį įtraukti būtent tuos narius, kurie įvardijami Taisyklių 5 punkte, tame tarpe ir valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą ar jo įgaliotą asmenį. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas byloje neginčija, kad į departamento direktoriaus 2014 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. LV1-14 sudarytos komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas nei pareiškėjo V. T. tiesioginis vadovas, nei jo įgaliotas asmuo. Atsakovas tvirtina, jog tarp departamento direktoriaus ir pareiškėjo yra konfliktiniai santykiai, todėl šiuo būdu siekė objektyviai ir nešališkai ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, tačiau Taisyklių 5 punktas imperatyviai įpareigoja į komisijos sudėtį įtraukti tiesioginį vadovą ar jo įgaliotą asmenį. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju tiesioginis pareiškėjo vadovas – Jūros aplinkos apsaugos agentūros vadovas R. Š. parodė, jog dėl konfliktinių santykių su pareiškėju žodžiu prašė departamento direktorių jo neįtraukti į komisijos sudėtį, taip pat neįgaliojo komisijoje dalyvauti kitą asmenį. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog 2014 m. kovo 4 d. Išvada yra motyvuota bei pagrįsta teisės aktais, todėl teismas sprendžia, jog nebuvo pažeistas objektyvaus bei visapusiško tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimas. Aptartas procedūrinis pažeidimas (Taisyklių 5 punkto nesilaikymas dėl tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens įtraukimo į komisijos sudėtį) nelaikytinas esminiu, dėl kurio neturėtų būti panaikintas skundžiamas įsakymas, nes nenustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, atlikdamas V. T. tarnybinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė nešališkumo bei objektyvumo principų.

Pareiškėjas taip pat teigia negalėjęs pareikšti komisijoms narėms nušalinimą, nes nebuvo supažindintas su KRAAD direktoriaus 2014 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. LV1-14 dėl komisijos sudarymo. Pažymėtina, kad 2014 m. vasario 6 d. pareiškėjui siųstame pranešime Nr. (2)-LV8- „Dėl paaiškinimo pateikimo“ (b. l. 33-35) buvo nurodyta informacija apie sudarytą komisiją. Atsakovo atsiliepimu bei atsakovo atstovės paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad visi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento įsakymai veiklos ir kitais klausimais yra talpinami į Vieningą dokumentų valdymo informacinę sistemą, prie kurios pareiškėjas turi prisijungimo vardą ir kodą. Įvertinus aptartus įrodymus, pareiškėjo argumentai, kad nežinojo apie komisijos sudėtį ar negalėjo pareikšti nušalinimą, laikytini nepagrįstais.

Dėl skundžiamo įsakymo atitikimo Viešojo administravimo įstatymui

Pareiškėjas teigia, kad surašant Išvadą bei priimat skundžiamą įsakymą nebuvo laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-7450/2010; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2393/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. administracinėje byloje Nr. A261-242/2014 yra nurodęs, kad tuo atveju, jei apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus skundžiamą įsakymą kartu su Išvada, sprendžiama, jog buvo nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame įsakyme nesutrukdė pareiškėjui V. T. Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą, todėl šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. LP1-36 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ yra teisėtas ir pagrįstas, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus kriterijus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Dėl tarnybinės nuobaudos pakeitimo

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui skiriamos nuobaudos, kurios yra: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012, 2014 m. sausio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-239/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad nepasitvirtino Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pažeidimas, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kad V. T. 2013 metų tarnybinė veikla tiesioginio vadovo įvertinta gerai, kad pareiškėjas prieš tai nėra turėjęs jokių tarnybinių nuobaudų, teismas sprendžia, jog skundžiamu įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui skirtas papeikimas keičiamas į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą švelnesnę nuobaudą – pastabą.

Dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. sausio 31 d. netekusio juridinę galią 2012 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymo NR. LV1-159 panaikinimo

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą panaikinti nuo 2013 m. sausio 31 d. netekusį juridinę galią 2012 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ (b.l. 41-42).

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. AV-31 buvo pripažintas netekusiu galios 2010 m. birželio 8 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. AV-116 „Dėl Privalomųjų nurodymų davimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (b. l. 57), bet ne Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymas Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“.

Administracinių teismų kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateikta viešojo administravimo definicija, pagal kurią viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. ABTĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vidaus administravimas – tai veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamas įsakymas yra priimtas vidaus administravimo srityje, o pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vidaus administravimas, kitaip nei viešasis administravimas, visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ir (ar) organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. Atitinkamai vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne šiuose aktuose įtvirtinta valstybės valia, išreikšta per viešojo administravimo subjektams suteikiamus įgaliojimus, o šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-226-2013).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo dalyku administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2012 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-207/2012 ir kt.).

Remiantis aptarta teisine reglamentacija ir formuojama teismų praktika daroma išvada, kad pareiškėjo skundžiamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymas Nr. LV1-159 „„Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ nesukėlė pareiškėjui materialinių pasekmių (nepadarė įtakos jo teisėms ir pareigoms). Priešingai nei teigia pareiškėjas, jis yra galiojantis ir nepanaikintas, nes, kaip minėta sprendime, Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. AV-31 buvo pripažintas netekusiu galios 2010 m. birželio 8 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. AV-116 „Dėl Privalomųjų nurodymų davimo metodinių nurodymų patvirtinimo“, bet ne aptariamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymas.

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

Remiantis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, administracinė byla dalyje dėl įpareigojimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą panaikinti 2012 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. T. prašymą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. LP1-36 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ pakeisti ir pareiškėjui V. T. už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirtą nuobaudą – papeikimą – pakeisti į pastabą.

Administracinę bylą dalyje dėl įpareigojimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą panaikinti 2012 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. LV1-159 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą taikymo, registracijos tvarkos patvirtinimo“ nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba – tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė