- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-16
- Bylos Nr.
- I-3374-426/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Advokatai
- Irena Maksimova
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Irenai Maksimovai, atsakovo VĮ Registrų centro atstovei Rūtai Zinkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. Z. prašo panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 125.
Skunde paaiškino, kad 1991 m. rugsėjo 30 d. pirko gyvenamąjį namą su priklausiniais, iš kurių tik vienas ūkinis pastatas turėjo likutinę vertę, todėl buvo įtrauktas į turto pardavimui nustatomą kainą. Tai buvo nurodyta parduodamo turto įkainojimo akte, 1990 m. rugpjūčio 16 d. patvirtintame Raudondvario tarybinio ūkio direktoriaus. Minėtame akte pažymėta, kad į parduodamo turto kainą įtrauktas tik vienas ūkinis pastatas; kiti statiniai, pastatyti 1926 m., neturi likutinės vertės, todėl į kainą neįtraukti.
Gyvenamojo namo pirkimo momentu galiojo Civilinio kodekso 153 str. 1 d. norma, nustatanti, kad priklausinio ištinka pagrindinio daikto likimas. Pardavus gyvenamąjį namą Voskonių kaime Vilniaus rajone, nuosavybės teisės turi būti registruojamos kaip namui, taip ir kitiems jo priklausiniams, kurie buvo inventorizuoti kaip namo priklausiniai. Pateikdamas Nemenčinės seniūnijos pažymą apie statinius, patvirtino tik faktą, kad ūkio statiniai nėra nugriauti, todėl mano, kad registratorius visiškai nepagrįstai seniūnijos pažymą vertino kaip nuosavybės atsiradimo dokumentą.
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 26-27) paaiškino, kad nekilnojamojo turto, esančio Voskonių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 41/13100 yra surinkti ir užfiksuoti kadastro duomenys apie 1940 m. statytus gyvenamąjį namą 1Alž, pagalbinio ūkio pastatus 211b, 311m, 411m, 511p, 611m, 711ž bei kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį). Į minėtą gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatą 411m 1991 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 1992 m. liepos 17 d. įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės. Į kitus pagalbinio ūkio pastatus ir kiemo statinius daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 2.1. p. pateikta Nemenčinės seniūnijos pažyma apie įrašus ūkio knygose galėtų būti vertinama kaip pagrindas nuosavybės teisių registracijai, jeigu prašomų įregistruoti statinių statytojas būtų pareiškėjas. Tačiau S. Z. gyvenamąjį namą įsigijo sandorio - 1991 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties - pagrindu. Minėtoje sutartyje nenurodyta, kad kartu su gyvenamuoju namu perleidžiami ir pagalbinio ūkio pastatai bei kiemo statiniai, todėl atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nuostatas, įtvirtinančias, jog registre įrašyti duomenys turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, nurodytos sutarties pagrindu pareiškėjo teisės į pagalbinio ūkio pastatus negali būti registruojamos. Pateikta Nemenčinės seniūnijos pažyma taip pat negali būti vertinama kaip pagrindas įregistruoti S. Z. nuosavybės teises į ūkio pastatus, kadangi pareiškėjas nėra šių pastatų statytojas.
Pažymi, jog pareiškėjas kartu su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teises į nurodytus ūkinius pastatus buvo pateikęs tik nurodytą seniūnijos pažymą. Įkainojimo aktas, kurį skunde mini S. Z., teritoriniam registratoriui pateiktas nebuvo.
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 33-34) paaiškino, kad 1991 m. rugsėjo 30 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nurodoma, kad parduotas gyvenamasis namas su svirnu, o apie kitus statinius ar priklausinius nėra pasisakyta. 1990 m. rugpjūčio 16 d. įkainojimo aktas nebuvo pateiktas nei teritoriniam, nei centriniam registratoriui, todėl mano, kad S. Z. elgiasi nesąžiningai teismui pateikdamas naujus dokumentus, kurių neteikė registro tvarkytojui.
Teigia, kad 1990 m. rugpjūčio 16 d. įkainojimo akte nėra nurodyta jokių duomenų apie tai, kiek ir kokie pastatai minėtu aktu buvo įvertinti, t. y. nėra jokių statinius (akte netgi nenurodyta, ar tai ūkio, ar kitos paskirties statiniai) identifikuojančių duomenų. Įkainojimo akte nurodoma, kad tų statinių, kurie nėra parduodami, nusidėvėjimo procentas yra 100 proc., kas reiškia, jog kiti, aktu neįvertinti statiniai, faktiškai yra žuvę (sunykę), todėl jie negali būti nekilnojamojo daikto perleidimo sandorio objektu ir pareiškėjas jų 1991 m. rugsėjo 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi negalėjo įsigyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodomi ūkio pastatų indeksai prašomiems įregistruoti statiniams buvo suteikti tik 1992 m. balandžio 3 d. atliktų kadastrinių matavimų metu, t. y. jau po 1991 m. rugsėjo 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, todėl, atsakovo manymu, negalima teigti, kad byloje pažymėti statiniai yra tapatūs įkainojimo akte minimiems neidentifikuotiems statiniams. Nemenčinės seniūnijos rašte tik nurodyta, kad tokie statiniai yra įrašyti ūkinėje knygoje. Be to, seniūnija nėra statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, t. y. ji nėra kompetentinga vertinti statinių būklę ar baigtumą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė remdamasi jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija apibrėžta Administracinių bylų teisenos įstatymo 15-20 str. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra administracinio pobūdžio. Teismų jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ Registrų centras Vilniaus filialas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ūkio pastatus 2I1b, 3Ilm, 5Ilp, 6Ilm ir 7Ilž, esančius Voskonių kaime, Vilniaus rajone, netenkino, konstatavęs, kad S. Z. nepateikė nuosavybės (įsigijimo) ar statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų (b. l. 37). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 125 (b. l. 35-36) paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą.
Skunde teismui pareiškėjas teigia, kad registratoriams buvo pateikti visi reikiami dokumentai, įrodantys, kad jis yra ūkinių pastatų, esančių Voskonių kaime, savininkas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. Z. iš esmės kelia ginčą dėl jo įsigyto gyvenamojo namo 1A1ž ir ūkinių pastatų, kaip pagrindinio daikto ir jo priklausinių santykio, teigdamas, kad įsigijęs gyvenamąjį namą, įgijo nuosavybės teises ir į ūkinius pastatus 2I1b, 3Ilm, 5Ilp, 6Ilm ir 7Ilž. Pareiškėjas įsitikinęs, jog ūkiniai pastatai, esantys Voskonių kaime, Vilniaus rajone, yra gyvenamojo namo 1A1ž priklausiniai.
Šiuos klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos normos. Pagal šio kodekso 4.12 str. pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).
Siekiant nustatyti, ar ūkiniai pastatai 2I1b, 3Ilm, 5Ilp, 6Ilm ir 7Ilž.yra gyvenamojo namo 1A1ž priklausiniai, ar pareiškėjas, įsigijęs gyvenamąjį namą, tapo ir ūkinių pastatų savininku, būtinas faktinių bylos aplinkybių vertinimas, aiškinant bei taikant Civilinio kodekso normas. Ginčas iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Civilinio kodekso 31 str. 1 d. numatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Atsižvelgiant į šią kodekso nuostatą bei kilusio ginčo esmę, byla perduotina nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Analogiška pozicija buvo išsakyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 1 d. nutartyje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1 d. 2 p. , 3 d., 105 str., teisėjų kolegija
nutarė:
bylą pagal S. Z. skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir VĮ Registrų centro 2008 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 125 panaikinimo perduoti nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Šios nutarties procesinės šalys neturi teisės skųsti.