- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-119-48-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- G. P., N. K.
- Advokatai
- Vilius Mulevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Viliui Mulevičiui ir Evaldui Liutkevičiui, nuteistajam G. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. gynėjo ir nuteistojo G. P. apeliacinius skundus dėl 2008-12-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo N. K. ir G. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180str.2d. laisvės atėmimo bausmėmis 3 metams, bausmes atliekant pataisos namuose. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš dalies tenkintas civilinis ieškinys ir iš N. K. ir G. P. priteista solidariai AB „(duomenys neskelbtini)“ filialui „(duomenys neskelbtini)“ 2996,58 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. K. ir G. P. nuteisti už tai, kad 2008-08-30, apie 21:50 val., (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, įsibraudami į patalpą ir panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą – AB „(duomenys neskelbtini)“ filialui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius kompiuterį HP Compayda 5100MT, monitorių LCD HPL 1740, kompiuterio klaviatūrą, kompiuterio pelę, nepertraukiamo srovės šaltinio (Microdowell B-(duomenys neskelbtini) maitinimo laidą bei prijungimo kabelį prie kompiuterio tinklo, bendros 5996,58 Lt vertės, tokiais savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką numatytą BK 180str.2d.
Šalies argumentai
Nuteistojo N. K. gynėjas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad, skirdamas bausmę, teismas nepagrįstai nepripažino N. K. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teigia, kad nors teismas N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino dalies nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad atlygintoji dalis sudaro tik pusę padarytos žalos dydžio, kadangi teismas konstatavo, kad dalis pagrobto kompiuterio dalių (klaviatūra, pelė, laidas ir kabelis) buvo surasti. Byloje nėra duomenų, kad šie daiktai buvo sugadinti ir nebetinkami naudoti, todėl, net nežinant jų vertės, laikytina, kad N. K. atlygintoji realiai padarytos žalos dalis yra didesnė nei pusė.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad skiriant bausmę N. K. turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad jis nebuvo šio nusikaltimo organizatorius, jo vaidmuo, padarant nusikalstamą veiką, faktiškai buvo antraeilis, bei į tai, kad jo tyčia nebuvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą pasipelnymo tikslu, nors teismas nurodė, kad įtakos veikos kvalifikacijai tai ir neturėjo. Minėtas aplinkybes teismas taip pat galėjo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal BK 59str.2d. ir tai įvertinus N. K. turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė.
Taip pat teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog pagrobtą turtą sudarė kompiuteris, monitorius, kompiuterio klaviatūra, kompiuterio pelė, nepertraukiamo srovės šaltinio maitinimo laidas bei prijungimo prie kompiuterinio tinklo kabelis ir viso šio turto bendra vertė yra 5996, 58 Lt. Kadangi dalis daiktų buvo surasti, o duomenų, kad minėti daiktai butų sugadinti ir nebetinkami naudoti, byloje nėra, todėl civilinis ieškinys turėjo būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant, jo nuostata šiuo klausimu liko nežinoma, dėl ko neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti buvo negalima. Todėl teismas turėjo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115str.2d.).
Šalies argumentai
Šiuo apeliaciniu skundu nuteistojo N. K. gynėjas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nuosprendį pakeisti ir N. K. paskirti švelnesnę bausmę bei pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuteistasis G. P. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad iki nusikaltimo padarymo dirbo, yra paėmęs iš banko kreditą, nuo 2008-09-01 turėjo pradėti mokytis, gyvena su tėvais, kuriems dėl neįgalumo reikalinga pagalba, sumokėjo anksčiau teismo paskirtą baudą, charakterizuojamas patenkinamai. Taip pat teigia, kad nuo pat šios bylos tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai galisi, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, būdamas laisvėje stengtųsi kuo greičiau atlyginti žalą.
Šiuo apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistojo N. K. gynėjas prašo gynėjo skundą tenkinti, nuteistasis G. P. ir jo gynėjas prašo G. P. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašo nuteistojo N. K. gynėjo ir nuteistojo G. P. apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. K. gynėjo ir nuteistojo G. P. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo N. K. gynėjo apeliacinio skundo
Apeliaciniame skunde N. K. gynėjas nepagrįstai nurodė, kad, skirdamas bausmę, teismas be pagrindo nepripažino N. K. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme N. K. tik iš dalies pripažino savo kaltę. Pažymėtina, kad prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai asmuo ne tik pripažįsta padaręs nusikalstamus veiksmus, bet ir nuoširdžiai dėl to gailisi. N. K. dalinis kaltės pripažinimas nerodo nenuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, o šios aplinkybės nebuvimas, sąlygoja išvadą, kad N. K. prisipažinimas negali būti pripažintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo N. K. dalinį prisipažinimą nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nors tai pirmosios instancijos teismas turėjo aptarti nuosprendžio aprašomojoje byloje.
Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad N. K. nebuvo šio nusikaltimo organizatorius, jo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką faktiškai buvo antraeilis, o jo tyčia nebuvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą pasipelnymo tikslu ir visos šios aplinkybės taip pat galėjo būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis pagal BK 59str.2d. bei ko pagrindu paskirta švelnesnė bausmė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad abu nuteistieji G. P. ir N. K. nusikalstamą veiką pagal BK 180str.2d. tiesiogine tyčia įvykdė kaip nusikaltimo bendrininkai – vykdytojai, todėl tai, kad nusikaltimą įvykdyti pasiūlė ne N. K., o G. P., šiuo atveju, nagrinėjant N. K. bausmės klausimą, įtakos neturėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. K. savo aktyviais veiksmais kartu su G. P. pasiekė vieningą nusikalstamą rezultatą – plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą ir šis rezultatas buvo pasiektas tik abiem nuteistiesiems atliekant konkrečius veiksmus. Todėl N. K. aktyvių veiksmų, kurie pasireiškė pargriautos ant žemės nukentėjusiosios laikymu bei grasinimu jai, negalima vadinti antraeiliais šio nusikaltimo padaryme, nes jis šiais savo veiksmais suteikė G. P. galimybę netrukdomai paimti nuo stalo kompiuterį.
Nors N. K. tyčia nebuvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą pasipelnymo tikslu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju buvo siekiama pagrobti turtą, t.y. kompiuterį su jame esančiu vaizdo įrašu apie G. P. padarytą autoįvykį, kuris, nuteistųjų manymu, buvo pagrindinis įrodymas dėl G. P. padaryto grubaus administracinės teisės pažeidimo, už kurį įstatyme numatyta didelė piniginė bauda ar net areštas. Todėl akivaizdu, kad pripažinti aukščiau nurodytas aplinkybes kaip atsakomybę lengvinančias pagal BK 59str.2d. bei dėl to paskirti N. K. švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog abu nuteistieji iš anksto susitarė dėl nusikaltimo padarymo, pasiruošė tam priemones ir, abu įsibrovę į svetimas patalpas, kiekvienas savo konkrečiais veiksmais padėjo pasiekti tikslą, o tai patvirtina, kad veikė kaip nusikaltimo bendrininkai – vykdytojai. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra pripažinta tai kaip nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o tai turėjo tiesioginę įtaką skiriant bausmes abiems nuteistiesiems, t.y. dar vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas būtų didinęs nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 180str.2d. pavojingumą ir dėl to jiems turėtų būti paskirtos griežtesnės bausmės, tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, ir nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, negali savo iniciatyva griežtinti nuteistiesiems paskirtų bausmių, todėl ši aplinkybė tik pažymėtina.
N. K. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodyta, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog atlygintoji ieškinio dalis sudaro tik pusę padarytos žalos dydžio, kadangi dalis pagrobto kompiuterio dalių (klaviatūra, pelė, laidas ir kabelis) buvo surasti, o tai kad šie daiktai buvo sugadinti ir nebetinkami naudoti byloje duomenų nėra, todėl laikytina, kad N. K. atlygintoji realiai padarytos žalos dalis yra didesnė nei pusė. Iš byloje esančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ civilinio ieškinio matyti, kad šiai įmonei nuteistųjų G. P. ir N. K. nusikalstamais veiksmais padaryta 5996,58 Lt turtinė žala, kurią sudaro pagrobti daiktai: kompiuteris, monitorius, kompiuterio klaviatūra, kompiuterio pelė, nepertraukiamo srovės šaltinio maitinimo laidas bei prijungimo prie kompiuterinio tinklo kabelis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo vietoje rasta kompiuterio klaviatūra, pelė ir jungiamieji laidai, tačiau pažymėtina, jog šie daiktai nebuvo grąžinti nurodytai įmonei, todėl jų ieškinys 5996,58 Lt sumai yra visiškai pagrįstas ir neturėjo būti mažinamas. Be to, nors byla buvo nagrinėjama civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant ir, anot N. K. gynėjo, civilinio ieškovo atstovo nuostata šiuo klausimu liko nežinoma, tačiau iš teisminio bylos nagrinėjimo metu gauto 2008-12-04 prašymo Nr. 2(IF-2) – 1934 matyti, kad civilinio ieškovo atstovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir civilinį ieškinį palaiko pilnai. Tai rodo, kad civilinio ieškovo atstovo pozicija dėl šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio buvo pilnai išreikšta. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (2t. b.l. 185-191) matyti, kad teisiamojo posėdžio metu klausimų dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio niekam nekilo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisingas, o N. K. gynėjo apeliacinio skundo motyvai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti, todėl tenkinti pastarojo prašymą ir pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą bei klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115str.2d.) nėra pagrindo, nes toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme.
Remiantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad atsižvelgęs į tai, jog N. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą praeityje jau būdamas teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus ir teistumui už juos neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymo nustatyta tvarka, teismas parinko teisingą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgęs į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nepripažinęs dar vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės - bendrininkavimo (kodėl šios aplinkybės teismas nepripažino sunkinančia nuteistojo padėtį, neaišku, nes nuosprendyje dėl to nepasisakyta), bei atsižvelgęs į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – atlygino nukentėjusiajam dalį nusikaltimu padarytos žalos (3000 Lt), pirmosios instancijos teismas paskyrė ne per griežtą bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje už tokio nusikaltimo padarymą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo kas aukščiau išdėstyta, daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo N. K. gynėjo apeliacinį skundą ir pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nuosprendį nuteistajam N. K. paskiriant švelnesnę bausmę bei pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuteistojo G. P. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad G. P. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, kurį pilnai pabaigė, tuo pasiekdamas užsibrėžtą tikslą, kuriuo buvo siekiama išvengti atsakomybės už administracinės teisės pažeidimą, už kurį grėsė griežta piniginė bauda ar net areštas, bei atsižvelgęs į tai, kad šis nusikaltimas padarytas teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymo nustatyta tvarka, parinko teisingą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgęs į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir nepripažinęs dar vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės - bendrininkavimo (kodėl šios aplinkybės teismas nepripažino sunkinančia nuteistojo padėtį, neaišku, nes nuosprendyje dėl to nepasisakyta), taip pat įvertinęs tai, kad darbovietės charakterizuojamas teigiamai, gyvena kartu su neįgaliais tėvais, teismas paskyrė nepergriežtą bausmę, kuri yra mažesnė nei numato sankcijos už tokio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Iš to kas aukščiau išdėstyta, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė į G. P. apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, t.y. kad gyvena su tėvais, kuriems dėl neįgalumo reikalinga pagalba (be to, byloje nėra duomenų, kad G. P. būtų paskirta tėvų globa ar rūpyba), kad charakterizuojamas patenkinamai, į tai, kad nuo pat šios bylos tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Tai, jog G. P. iki nusikaltimo padarymo dirbo, yra paėmęs iš banko kreditą, nuo 2008-09-01 turėjo pradėti mokytis, nėra aplinkybės, į kurias atsižvelgiant būtų pagrindas švelninti nuteistajam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors G. P. nurodo, kad sumokėjo anksčiau teismo paskirtą baudą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2006-10-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (3 MGL), įpareigojant nuteistąjį sumokėti per 2 mėnesius, išieškota tik 2008-03-03, kas rodo, jog ši paskirta bausmė – bauda įvykdyta priverstinai, todėl toks nuteistojo skundo motyvas taip pat atmestinas. G. P. nurodo, kad nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, tačiau iš 2008m. gruodžio 4 ir 18 dienos protokolų matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog nuteistieji jos neatsiprašė ir tik baigiamųjų kalbų metu, jau nukentėjusiajai išėjus iš teismo posėdžių salės, G. P. pareiškė, kad norėjo atsiprašyti nukentėjusiosios, bet ji išėjo, todėl toks skundo motyvas yra taip pat nepagrįstas. Nors nuteistasis pažymi, kad, būdamas laisvėje, stengtųsi kuo greičiau atlyginti žalą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis visiškai nedėjo pastangų (priešingai nei kitas nuteitasis N. K.) atlyginti žalą civiliniam ieškovui.
Įvertinus tai kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam G. P. paskirta bausmė yra ir taip pakankamai švelni, todėl keisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nuosprendį ir sušvelninti G. P. paskirtą bausmę jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo N. K. gynėjo ir nuteistojo G. P. apeliacinius skundus atmesti.