Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-761-446/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
2-761-446/2013
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00653-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. I. I.
Kategorijos
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-761-446/2013Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00653-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 128.1.; 128.2.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 6 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Ingai Alijošiūtei,dalyvaujant pareiškėjai D. S. Ch.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. Ch. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. I. I. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji iš karto po savo motinos A. M. mirties 2001 m. liepos 8 d. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jos turtą.

Pareiškėja nurodė, kad jos mama 2000 m. rugpjūčio 21 d. parašė testamentą, kuriuo po savo mirties jai paliko 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jai buvo žinoma apie šį testamentą, tačiau dėl teisinių žinių stokos po mamos mirties ji nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, nes maniusi, kad testamentas yra pakankamas pagrindas nuosavybei atsirasti. Nors palikimo priėmimo ji neįteisino, tačiau testamentu jai paliktu žemės sklypu ji rūpinosi, jį prižiūrėjo, kad žemė neapaugtų piktžolėmis, naudotis tuo žemės sklypu leido netoliese gyvenančiai savo seseriai. Sesuo V. I. I. žinojo apie motinos jai, pareiškėjai, paliktą žemės sklypą, tam neprieštaravo, žemės sklypu naudojosi. Šiais metais, norėdama sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentus, ji sužinojo, kad būtina pateikti šio turto paveldėjimo dokumentus, išduotus notaro, kadangi terminas palikimui priimti pas notarą praleistas, todėl kreipėsi į teismą.

Suinteresuotas asmuo V. I. I. nuomonės nepareiškė, raštu pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nurodė, kad pretenzijų dėl pareiškime nurodyto fakto patvirtinimo nereiškia (28 b. l.).

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nuomonės nepareiškė, iš jo atsiliepimo į pareiškimą (29-30 b. l.) matyti, kad jis su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties liudijimo (7 b. l.) matyti, kad A. M. mirė 2001 m. liepos 8 d. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Šaukėnų seniūnijos pažymos (10 b. l.) matyti, kad A. M. nuolatinė gyvenamoji vieta mirties momentu buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus pažymos (12 b. l.) matyti, kad pagal 1994 m. balandžio 25 d. Šaukėnų apylinkės 1 šaukimo Tarybos 16 sesijos sprendimą A. M. yra suteikta teisė įsigyti asmeninio ūkio 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas Vidsodžio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu, patvirtinto 2000 m. rugsėjo n29 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1861, už asmeninio ūkio žemės sklypą yra sumokėta 121,50 Lt valstybės vienkartinių išmokų. 2000 m. rugpjūčio 21 d. testamente, patvirtintame Kelmės rajono, Šaukėnų seniūnijos seniūno (registro Nr. 109), nurodyta, kad A. M. testamentu savo mirties atveju 3 ha žemės sklypą, išpirktą investiciniais čekiais, esantį (duomenys neskelbtini), palieka D. S. Ch. (6 b. l.). Iš Testamentų registro išrašo (8 b. l.) matyti, kad palikėjos A. M. testamentų ir palikimo priėmimo faktų registre nėra įregistruotų. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad po A. M. mirties niekas iš testamentinių ir įstatyminių įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais paveldėti jos turto ar turtinių teisių iki šiol nesikreipė.

Iš Gyventojų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį (9 b. l.), gimimo ir santuokos liudijimų (13, 14 b. l.) matyti, kad pareiškėja D. S. Ch. yra A. M. dukra. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji faktiškai valdo jos motinai priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau įstatymų nustatyta tvarka šis valdymas nėra įteisintas. Teisme apklaustas liudytojas S. C. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie turto valdymą, parodė, kad jis padeda savo sutuoktinei tvarkyti jos mirusios motinos žemę, dažnai lankosi (duomenys neskelbtini), kartu su pareiškėjos seserimi dirba žemę.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja po savo motinos mirties naudojasi, valdo, disponuoja motinai priklausiusiu turtu – žemės sklypu, jokie kiti įpėdiniai pretenzijų į palikėjos A. M. palikimą nereiškia.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.). LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja – mirusiosios A. M. dukra, pirmos eilės įstatyminė ir testamentinė įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.; 5.19 str. 1 d.). Duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, nėra. Iš pareiškėjos paaiškinimo, liudytojo parodymų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios motinos palikimą, faktiškai valdė testamentu jai paliktą, paveldimą turtą – žemės sklypą. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po A. M. mirties jos palikimą priėmė dukra D. S. Ch.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjai, kuri dalinai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (50 procentų), tenka ir pareiga sumokėti pusę procesinių – pašto – išlaidų valstybei, kurios šioje byloje yra 15,90 Lt (1 b. l.). Kadangi iš ieškovės priteistinų išlaidų suma mažesnė nei 10 Lt (15,90x50%=7,95), todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad D. S. Ch., a. k. (duomenys neskelbtini) iš karto po savo motinos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2001 m. liepos 8 d. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė