Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate (toliau – Šiaulių AVPK) buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota iš teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), iškelti betonines sijas ir plokštes, tačiau 2015-12-01 apie 12 val. pradėjus vykdyti darbus J. S. ties įvažiavimu į aptvertas aikšteles b5 ir b6, į kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketino iškelti minėtus daiktus, savavališkai pasistatė savo automobilį, taip sudarydamas kliūtį patekti į minėtas aikšteles, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo patekti į jai nuosavybės teise priklausančias aikšteles ir vykdyti darbus.

Šiaulių AVPK tyrėjas 2015-12-21 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį J. S. atžvilgiu, konstatavęs, jog J. S. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų norint konstatuoti ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo faktą, kadangi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. S. dėl aikštelių b5 ir b6, esančių (duomenys neskelbtini), vyksta teisminiai ginčai.

Nesutikdama su šiuo nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-25 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestas, Šiaulių AVPK tyrėjo 2015-12-21 nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 250 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)” skundų matyti, jog ji prašė J. S. patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis savavališkai pastatydamas savo automobilį sudarė kliūtį patekti į aptvertas aikšteles, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo patekti į jai nuosavybės teise priklausančias aikšteles ir vykdyti darbus (ATPK 188 straipsnis).

ATPK 188 straipsnis numato atsakomybę už savavaldžiavimą, t. y. už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Šios veikos kvalifikavimui būtina nustatyti veikos neteisėtumą, t. y., kad asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina ne įstatymo nustatyta tvarka, o savavališkai. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai.

Byloje nustatyta, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota per 30 kalendorinių dienų nuo teismo įsiteisėjimo dienos „iš servituto teritorijos, 2002 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos taškais 1-A-5-6-1, išgabenti 39 vnt. gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų, bei iš servituto teritorijos, 2011-03-15 A. S. IĮ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirstymo plane pažymėtos taškais 14-15-16-17-18-C-14, išgabenti 5 vnt. gelžbetoninių sijų ir jų atliekų“. Šių gelžbetoninių plokščių, sijų ir jų atliekų išvežimas pagal pareiškėjo prašymą Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi buvo atidėtas iki 2015-11-30, o 2015-12-07 nutartimi – iki 2016-01-15 (43–45 b. l., 47–50 b. l.).

Pareiškėjas teigia, kad 2015-12-01 vykdant teismo sprendimą J. S. savavališkai pastatęs savo automobilį sudarė kliūtį įvykdyti teismo sprendimą – iš servitutinio kelio išgabenti gelžbetonines plokštes, sijas ir jų atliekas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią teritoriją, kuria J. S. neteisėtai naudojasi. Teisme kaip liudytojas apklaustas J. V. parodė, kad J. S. automobilis stovėjo ant pravažiavimo ir trukdė, todėl jis ir prašė J. S. automobilį patraukti bei leisti naudotis aikštele, J. S. atsisakius tai padaryti, kilo ginčas ir buvo iškviesta policija. Nors liudytojas J. V. nurodė, kad J. S. automobilis trukdė pravažiuoti, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, tokius J. V. parodymus. Tokių įrodymų, jog J. S., pastatydamas savo automobilį, trukdė pareiškėjui vykdyti teismo sprendimą, nepateikė ir pats pareiškėjas. Priešingai, byloje yra duomenų, kad J. S. pastatytas automobilis niekam netrukdė. J. S. teisme parodė, kad jo automobilis stovėjo 30-50 metrų atstumu nuo plokščių ir sijų, kad įvykio dieną sijų, plokščių gabenimas iš servituto nebuvo vykdomas, o jo automobilis stovėjo jam nuomos sutarties pagrindu priklausančioje teritorijoje. Liudytojas V. R. (J. S. sklypo kaimynas) parodė, kad J. S. automobilis niekam netrukdė pravažiuoti, stovėjo aikštelėje. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. Š. parodė, kad nepastebėjo, jog kažkas būtų užstatyta, J. S., pastatęs automobilį savo teritorijoje (pagal J. S. pateiktą planą), KET nepažeidė. Be to, pats liudytojas J. V. nurodė, kad J. S. automobilis stovėjo 22 metrų atstumu nuo krano, kuris krovė gelžbetonines plokštes. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, daroma išvada, kad byloje nenustatyta, jog J. S., pastatydamas savo automobilį, trukdė pareiškėjui vykdyti teismo sprendimą. Skunde pareiškėjas teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-12-07 nutartimi J. S. išaiškino, jog už trukdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti teismo sprendimą gali būti baudžiamas. Nors minėta nutartimi teismas J. S. įspėjo, jog, esant pagrindui, jam gali būti skirta bauda, jeigu jis trukdys vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau iš šios nutarties matyti, jog teismas nenustatė, kad J. S. 2015-12-01 trukdė pareiškėjui vykdyti teismo sprendimą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių minėtą įvykį patvirtinančių įrodymų.

Iš bylos bei pareiškėjo skundų matyti, kad tarp pareiškėjo ir J. S. vyksta ginčas dėl aikštelių b5 ir b6, esančių (duomenys neskelbtini), priklausomybės. Pareiškėjas teigia, kad jis yra teisėtas aikštelių b5 ir b6 savininkas, todėl siekdamas kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, nusprendė gelžbetonines plokštes ir sijas nuo servitutinio kelio perkelti į jam nuosavybės teise priklausančias aikšteles, kuriomis J. S. neteisėtai naudojasi kaip savomis. Nors VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad kiemo aikštelės b5, b6 nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2003-05-07 (33 b. l.), tačiau kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-25 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-610-378/2015 (LITEKO sistema)) nurodė, kad „nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, o duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšių su kitais daiktais, taigi nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo, tam turi reikšmės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, bei savininko valia“. Taigi, Nekilnojamojo turto registro išrašas nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisės į minėtą turtą, o kitų objektyvių duomenų (pvz., pirkimo pardavimo sutarties ar kt.), patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisę į šiuo metu ginčijamą turtą pareiškėjas nepateikė. J. S. teisme nurodė, kad ta teritorija, kurioje yra aikštelės b5 ir b6, priklauso jam žemės nuomos sutarties pagrindu. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015 (LITEKO sistema) matyti, kad civilinėje byloje yra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-11 pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui dėl žemės nuomos sutarties atsisakymo ir pateikto paskirstymo plano, kuriuo prašė sumažinti išnuomotą valstybinės žemės plotą iki 0,8153 ha (1,1229 ha - 0,4126 ha = 0,8153 ha), kad tą pačią dieną J. S. Šiaulių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą išnuomoti jam žemės sklypo dalį – 0,4126 ha, t. y. lygiai tą pačią valstybinės žemės sklypo dalį, kurios nuomos atsisakė UAB „(duomenys neskelbtini)”, bei 2012-02-27 buvo sudaryta žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-112, kuria J. S. buvo išnuomota 0,4126 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis. Aplinkybę, jog J. S. 2012-02-27 buvo išnuomotas žemės sklypas, patvirtina jo pateikta valstybinės žemės nuomos sutartis (52 b. l.). Duomenų, kad ši žemės nuomos sutartis yra panaikinta, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Pastebėtina, kad iš J. S. pateikto žemės paskirstymo plano (54–55 b. l.) matyti, kad aikštelės b5 ir b6 yra pažymėtos ta pačia spalva kaip ir sklypas, kuriuo naudojasi J. S.. Be to, iš J. S. pateiktos 2011-12-07 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad J. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 60 000 Lt įsigijo stoginę-sandėlį, esantį 3,2944 ha bendro ploto valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal šios sutarties 2.3 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalį, J. S. įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir daikto (t. y. stoginės-sandėlio) pardavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad šios sutarties sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo po sandėliu ir po aukštelėmis b5 ir b6 esančios valstybinės žemės nuomininkė, tačiau nagrinėjamo įvykio metu ši situacija buvo pasikeitusi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-11 atsisakė nuomos sutarties, o J. S. žemės sklypą išsinuomojo. Be to, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir J. S. pripažįsta, kad tarp jų vyksta teisminiai ginčai dėl aikštelių b5 ir b6 priklausomybės nustatymo. Taigi, tarp J. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Iš LITEKO duomenų matyti, kad šis ginčas dar nėra išspręstas teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp pareiškėjo ir J. S. dėl aukštelių b5 ir b6 priklausomybės nėra išspręstas, valstybinės žemės nuomos sutartis su J. S. nepanaikinta ir kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 bei 2015-11-18, 2015-11-30 nutartyse nenurodyta, kur turi būti išvežtos gelžbetoninės plokštės, sijos ir jų atliekos, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai turėjo teisę naudotis aukštelėmis b5 ir b6. Dėl to nėra pagrindo spręsti, jog J. S., pastatydamas savo automobilį sukliudė pareiškėjui naudotis savo nuosavybe bei vykdyti teismo sprendimą. Be to, pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad jam buvo padaryta žala, nes tokio savo teiginio pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių konstatuojama, kad tarp pareiškėjo ir J. S. yra susiklostę išimtinai civiliniai santykiai ir pagrįstai apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas, manydamas, kad pažeistos jo teisės, turi teisę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad J. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, požymių, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 188 straipsnį nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisėtai ir pagrįstai paliko galioti policijos komisariato 2015-12-21 nutarimą, todėl skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-25 nutartį nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.