- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- 1-1156-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-15639-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Kaltinamasis
- J. A.
- Kategorijos
- 1.2.4.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
J. A. (J. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 1992-06-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
2) 1999-01-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, pataisos darbai 2 metai;
3) 2001-03-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) 2003-09-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį, 70 parų areštu;
5) 2007-01-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 60 parų areštu;
6) 2009-06-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) 2011-06-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-22 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;
8) 2018-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, (2 epizodai) 198¹ straipsnio 1 dalį, (2epizodai) 214 straipsnio 1 dalį (2epizodai). BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta bausmes dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę – skirti laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams. BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, 2021 -07-08 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro atlikęs bausmę, teistumas išnykęs.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. 2022-05-05 apie 07.10 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini)namu, konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš D. R., tai yra tyčia vieną kartą kumščiu sudavė pastarajam į dešinę veido pusę prie lūpos, dėl ko pastarasis nukrito šalikelėje ant žvyro, po to D. R. atsikėlus nuo žemės, du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė šiam į galvos kairę pusę (plaukuotą dalį), dėl ko nukentėjusysis nukrito ant pievos, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. R. kraujosruvą viršutines lūpos raudonyje ir gleivinėje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kartu su J. P. ėjo iš svečių. Važiavo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, galvojo, kad važiuoja pažįstamas ir nesustojo pasisveikinti, todėl parodė necenzūrinį gestą. Tada automobilis sustojo ir atbulai grįžo. Nukentėjusysis pašoko iš automobilio. Jo pirmi žodžiai buvo: „ar žinai, kas mano tėvas“. Jis liepė jam sėstis atgal į automobilį ir važiuoti. Tada nukentėjusysis paklausė jo ar seniai sėdėjo. Jis (kaltinamasis) buvo išgėręs. Jo manymu, nukentėjusysis išprovokavo jį, todėl jam ir smogė į galvą. Po smūgio nukentėjusysis nukrito. Po to nukentėjusysis pašoko su akmeniu, užsimojo, todėl jis išsigando. Trenkė jam dar du kartus, tiksliai nepamena į kurią vietą, bet gal į galvą. Kaltinime nurodytus suduotus smūgius pripažįsta. Nukentėjusysis krito du kartus. J. P. liepus, nukentėjusysis išmetė akmenį. Išvažiavo, tada vėl grįžo, pradėjo apie politiką kalbėti. Ryte atvažiavo policiją ir jį paėmė. Mano, kad galėjo susilaikyti, tačiau nukentėjusysis išprovokavo konfliktą. Kai žodžio neužtenka, jis konfliktus sprendžia smurtu.
Nukentėjusioji D. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prasidėjus karui Ukrainoje, jis su šeima palaikė ukrainiečius, priėmė karo pabėgėlius į savo šeimą. Palaikydami Ukrainą ant jo ir žmonos automobilio pritvirtino Lietuvos ir Ukrainos vėliavėles. Įvykio dieną, važiuodamas per savo kaimą, pamatė einančius du asmenis, kurie Ukrainos vėliavai parodė nepadorų gestą. Susimastęs dėl ko taip žmonės elgiasi, jam kilo noras šiems žmonėms papasakoti apie situaciją Ukrainoje. Tik išlipus iš automobilio įvyko žodinis konfliktas. Jis iškarto gavo smūgį į dešinį žandikaulį, po to du į galvą. Griuvo po pirmo smūgio. Kurį laiką negalėjo atsistoti. Ties lūpa atsirado sumušimo žymės, bei nuo griuvimo nusibrozdino ranką. Po trijų smūgių buvo išsigandęs, tada pasiėmė į ranką akmenį kaip įrankį gintis ir jį turėjo, tačiau nuo to laiko daugiau smūgių nebuvo, todėl įlipo į savo automobilį. Kitą dieną važiavo pas gydytojus. Pareiškimą parašė, nes iškarto buvo labai didelis pyktis, be to pajuto, kad bus nesaugu gyventi. Praėjus pykčiui bei šiuo metu pretenzijų kaltinamajam dėl žalos neturi. Klausimą dėl bausmės palieka spręsti teismo nuožiūrai.
Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną kartu su J. A. ėjo iš svečių, buvo tamsu. Priešais juos važiavo iš matymo pažįstamas automobilis. J. A. ėjo iš dešinės kelio pusės, o jis iš kairės. Artinantis automobiliui J. A., neva pasisveikindamas, pakėlė ranką, automobilis išvažiavo, bet paskui atbulai grįžo ir privažiavo prie jų. Vairuotojas, kurio jis nepažįsta, šoko iš automobilio ir su J. A. pradėjo kalbėti dėl Ukrainos vėliavos, Putino. Buvo necenzūriniai šūksniai. Paskui tik matė, kaip nukentėjusysis su akmeniu rankoje atsistojo nuo žemės. Matė kaip pakėlė galvą nuo žemės, bet kaip jis atsidūrė ant žemės, nematė. Liepė nukentėjusiajam mesti akmenį. Jis metė akmenį ir išvažiavo. Nuo nukentėjusiojo stovėjo apie 2 metrus atstumu. Jam buvo neįdomu ir jis neatsimena apie ką šnekėjo J. A. ir nukentėjusysis, jis stovėjo iš automobilio kairės pusės ir gėrė alų, o nukentėjusysis stovėjo su akmeniu rankoje iš dešinės automobilio pusės, priešais J. A.. Nematė, kad J. A. smurtautų prieš nukentėjusįjį. Taip pat ant nukentėjusiojo nematė jokių sužalojimų, buvo tamsu. Po to, kai išvažiavo, nukentėjusysis vėl grįžo ir filmavo telefonu.
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. R. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos raudonyje ir gleivinėje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, kietu buku daiktu (daiktais) 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2022-05-05. (b.l. 39 );
Iš byloje esančio 2022-05-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Antrajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-15639-22 pagal LR BK 140 str. 1 d., dėl to, kad 2022-05-05 apie 07.10 val., (duomenys neskelbtini), D. R. važiuojant savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vyras ėjęs šalikelėje parodė nepadorų gestą - dešinės rankos vidurinį pirštą. Ant pastarojo automobilio buvo pritvirtinta nacionalinė Ukrainos vėliava, D. R. spėja, kad vyrui tai nepatiko. D. R. išlipus iš savo automobilio, paklausus, kodėl vyras rodo tokį gestą, vyras pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais bei kairės rankos kumščiu sudavė D. R. vieną kartą į dešinę veido pusę prie lūpos, dėl ko šis nukrito ant šono, po to vyras du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jam du kartus į galvos kairę pusę (plaukuotąją dalį). Dėl suduotų smūgių D. R. buvo sukeltas fizinis skausmas. Atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus ir peržiūrėjus nukentėjusiojo pateiktą vaizdo įrašą buvo nustatyta, kad įtariamasis J. A., gim. (duomenys neskelbtini) ., gyv. (duomenys neskelbtini), rodė nepadorų gestą, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. R. vieną kartą į dešinę veido pusę prie lūpos, dėl ko šis nukrito ant šono, po to vyras du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jam du kartus į galvos kairę pusę (b.l. 53–55);
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2022-07-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 51 s. Vaizdo įrašė matomas keliu važiuojantis automobilis, kuriame už vairo sėdintis vyriškis (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusysis D. R.) filmuoja priešais jį keliu einančius du vyrus (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai J. A. ir liudytojas J. P.), ir komentuoja: "Šitie du veikėjai, tas su juoda striuke man trenkė 3 kartus, nes turiu Ukrainos vėliavėlę. Vyras (D. R.) automobiliu priartėjęs prie minėtų vyrų, važiodamas per atidarytą vairuotojo durelių langą pradeda kalbėti su einančių pirmu vyru (J. A.). Kitas vyras (J. P.) atsilieka. Vyras (D. R.): „Zdarov“, J. A.: Zdarov. D. R.: Kaip gyvenimas?, J. A.: „pavartojamas necenzūrinis žodis“, D. R.: „Mėgsti Ukrainą, žiūriu, ar kas tau yra?“, J. A.: Nemėgstu, aš tavo Ukraina, „pavartojamas necenzūrinis žodis“ , D. R.: „O ką mėgsti, Rusiją?“; J. A.: „Jo“; D. R.: „Putinas maladec“; J. A.: „Maladec“; D. R.: „Gerai žudo vaikus, moteris prievartauja, šaunuolis“; J. A.: „pidaraj“ prievartauja vaikus; D. R.: „Kas, kas?“; J. A.: „Chacholai, pavartojamas necenzūrinis žodis; D. R.: „O tai kodėl Ukrainos teritorijoje tada prievartauja? Kame čia logika?“; J. A.: „Karoče aš nieko nežinau, nenoriu su tavi kalbėti“; D. R.: O tai kodėl Putinas tada „maladec“; J. A.: „Vsio, davaj“; D. R.: Kodėl tris kartus man trenkei?; J. A.: „Aš tau ketvirtą kartą galiu trenkti.“; D. R.: „Tai gali, gali“; J. A.: „Nu bliac“, nu važiuok tu namo, nu prašau tavęs“; D. R.: Prie ko tu prašai, o kodėl tris kart man trenkei?; J. A.: Dėl to, kad tu išlipai.; D. R.: Tai aš išlipau paklausti, kodėl tu „faką“ Ukrainos vėliavai rodai.; J. A.: Aš nekenčiu Ukrainą.; D. R.: Tai ir nekęsk, bet kodėl tu trankai žmones, jeigu nekenti Ukrainos?; J. A.: Va mašina važiuoja.; D. R.: Nu tai gerai, kaimynas mano. Vaizdo įrašė girdimas vyro balsas: „Davai dink iš čia pavartojamas necenzūrinis žodis , malaletka tu pavartojamas necenzūrinis žodis“; J. A.: Nu ką, tu dabar mane nufilmuosi pavartojamas necenzūrinis žodis; D. R.: O tai, kodėl trenkei man tris kartus?; J. A.: Todėl, kad tu „lochas, pavartojamas necenzūrinis žodis“, paaiškinau.; D. R.: O tai galvoji, taip, nu čia taip puikiai Putiną apgynei?; J. A.: Jo.; D. R.: Nemanai, kad už tai yra atsakomybė?; J. A.: Tai gerai, rašyk pareiškimą.; D. R.: Labai drąsus, ar ne. Su dviem draugais.; J. A.: Tai aš galiu vienas būti be draugų, supranti?; Vaizdo įrašas baigėsi. (b.l. 52,56–58);
Iš byloje esančio 2022-07-28 įvykio vietos apžiūros protokolo bei pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini) gatvė. Apžiūrint vietą pačią gatvę grumtynių, muštynių, kraujo ar kitų pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta. (b.l.17–19, 20–23 )
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo J. A. kaltė, jog jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Kaltinamasis iš esmės kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino pilnai, taip pat pripažino kaltinime nurodytą nukentėjusiam suduotų smūgių skaičių, tačiau nurodė, kad konfliktinę situaciją ir jo nusikalstamus veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis, be to antrą kartą sudavė, nes nukentėjusysis buvo pakėlęs akmenį ir jis tai suprato, kaip pavojų savo gyvybei. Tačiau kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo teisiamojo posėdžio metu duoti nuoseklūs nukentėjusiojo paaiškinimai, kuriuos patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dviem trauminiais poveikiais, o odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojo J. P. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad nukentėjusiajam atsistojus ir pasiėmus akmenį, nukentėjusiajam daugiau smūgių nebuvo suduota. Tokie paaiškinimai iš dalies paneigia kaltinamojo paaiškinimus. Nors kaltinamasis teigia, kad šiuo atveju jį nukentėjusysis išprovokavo sustodamas prie jo, tačiau nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog pat kaltinamasis pirmas parodė nepadorų gestą, todėl teismo vertinimu nukentėjusiojo sustojimas ir pasiteiravimas kodėl rodomi tokie gestai negalėtų būti vertinamas provokuojančiu elgesiu. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina kita bylos medžiaga: tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros ir vaizdo įrašo apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad J. A. 2022-05-05 apie 07.10 val., (duomenys neskelbtini) namu, konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš D. R., tai yra tyčia vieną kartą kumščiu sudavė pastarajam į dešinę veido pusę prie lūpos, dėl ko pastarasis nukrito šalikelėje ant žvyro, po to D. R. atsikėlus nuo žemės, du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė šiam į galvos kairę pusę (plaukuotą dalį), dėl ko nukentėjusysis nukrito ant pievos, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. R. kraujosruvą viršutines lūpos raudonyje ir gleivinėje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės individualizavimas.
Kaltinamasis J. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. A. administracine tvarka baustas (b.l. 124-126), teistas (b.l. 109-123), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nepateikė. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant skirtinos bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikaltimą, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis praeityje teistas 8 kartus, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą ir nors teistumai yra išnykę, tačiau už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bausmės jo nusikalstamo elgesio esmingai nepakeitė. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis parodydamas necenzūrinį gestą iš dalies pats išprovokavo konfliktinę situaciją su nukentėjusiuoju, kurio nepažinojo, o konflikto metu, smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbius organus, t.y. į galvą, nuo smūgių nukentėjusysis krito. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teisino savo smurtinius veiksmus, aiškindamas, kad konfliktus sprendžia smurtu, jeigu neužtenka žodžių. Taigi iš aptartų duomenų akivaizdu, kad kaltinamajam būdingas smurtinio elgesio modelis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teistumas yra išnykęs, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo poziciją, t. y. kad jis kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, skirtina LR BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų koreguoti kaltinamojo elgesį ir resocializuotis bei tinkamai laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų. Teismo vertinimu laisvės apribojimo bausme su paskirtais įpareigojimais nagrinėjamu atveju efektyviau padės pasiekti bausmės tikslus nei arešto bausmė, tokiu būdu sudarant kaltinamajam galimybę įrodyti jog gali gyventi visuomenėje nenusikalstamai ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Bausmės trukmė nustatytina artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis ir pasiekti numatyti bausmės tikslai.
J. A. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. CD diskas su vaizdo įrašu, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 103,33 Eur.
BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą privalėjo dalyvauti gynėjas (LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu) bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta advokatė L. U.. LR BPK 106 str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios bei į jo turtinę padėtį, tai kad yra nedirbantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
J. A. (J. A.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių ) metų ir 1 ( vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra - nuteistojo gyvenamosios vietos, pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t.y. visą bausmės laiką būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu , mokymusi ar gydymusi, įpareigojant bausmės laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR SADM; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – 1 vnt. CD diską su vaizdo įrašu, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.