Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktajam G. G., nutarimą priėmusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui N. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono nutarimo Nr. 73ANN-116934641-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas N. G. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam G. G., už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. 12.37 val. Mažeikių rajono savivaldybės krašto kelyje Mažeikiai–Skuodas 6-ame kilometre vairuodamas transporto priemonę – motociklą, viršijo nustatytą 90 km/h greitį, važiuodamas 131 km/h (įvertinus galimą prietaiso paklaidą administracinė atsakomybėn traukiamo asmens naudai), nustatytą greitį viršijo 37 km/h. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 131.1. punktą ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas N. G. 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 73ANN-116934641-17 už ANK 461 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą G. G. paskyrė 120,00 eurų dydžio baudą su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog kelyje Mažeikiai–Skuodas prieš jį važiavo visureigis, kuris pasibaigus greičio ribojimui – 50 km/h, nepadidino greičio, ir todėl nusprendė jį aplenkti prieš tai įvertinęs situaciją, jog priešpriešais atvažiuojantis automobilis yra pakankamai toli, kad galėtų baigti manevrą. Įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, lenkiamas visureigis pradėjo didinti greitį, įvertinęs, kad iš priekio artėja kita transporto priemonė, todėl padidino greitį iki tokio, kad nesukeldamas avarinės situacijos galėtų saugiai užbaigti lenkimo manevrą. Užbaigęs manevrą greitį iš karto sumažino iki leistino, t. y. 90 km/h. Už 500 m nuo tos vietos buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurių paprašė parodyti vaizdo nuotrauką ir viršytą greitį. Nuotraukoje aiškiai matėsi, kad motociklo greitis buvo užfiksuotas tą sekundę, kuomet užbaigęs lenkimo manevrą grįžo į savo eismo juostą, prieš sumažinant greitį iki leistino. Prašo įvertinti, kad administracinį nusižengimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Nutarimą priėmusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas N. G. nurodė, jog nutarimą priėmė iš medžiagos atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir paskyrė baudą bei teises vairuoti transporto priemones, nes įstatymas nuo 2017 m. yra sugriežtinęs atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą motociklininkams. Prašė teismo palikti nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

G. G. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. 12.37 val. kelyje Mažeikiai-Skuodas 6-ame kilometre vairuodamas transporto priemonę – motociklą, viršijo nustatytą 90 km/h greitį, važiavo 131 km/h greičiu, įvertinus galimą prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nustatytą greitį viršijo 37 km/h, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 131.1 punktą.

2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas N. G. pripažino G. G. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė jam 120,00 Eur dydžio baudą su specialiosios teisės atėmimu trims mėnesiams.

Pareiškėjas pripažįsta padaręs veiką, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, tačiau teigia tai padaręs dėl būtinojo reikalingumo, kad išvengtų susidūrimo su priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu.

Dėl būtinojo reikalingumo.

Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (ANK 16 straipsnio 1 dalis). Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo (ANK 16 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 416 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą.

G. G. argumentuoja, jog nusižengimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, pajuto, kad lenkiamas visureigis pradėjo didinti greitį, o matydamas, kad iš priekio artėja kita transporto priemonė, nebegalėjo užbaigti manevro nepadidinęs greičio iki tokio, kad nesukeldamas avarinės situacijos galėtų saugiai užbaigti lenkimo manevrą. G. G. nepateikė jokių įrodymų, kad grėsė realus pavojus jo ar kitų žmonių gyvybei, todėl darytina išvada, jog būtinojo reikalingumo situaciją grindžia tik prielaidomis. Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; gresiantis pavojus, negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Tokių aplinkybių nenustatyta. G. G. pripažįsta, kad padidino greitį iki tokio, kad nesukeldamas avarinės situacijos galėtų saugiai užbaigti lenkimo manevrą, nes iš priekio artėjo kita transporto priemonė. Išanalizavus šią situaciją, darytina išvada, jog G. G. pradėjo lenkimo manevrą neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei ir baigdamas lenkimo manevrą, jis galės grįžti į eismo juostą (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136.3, 136.4 punktai). Iš byloje pateiktų greičio matavimo prietaiso duomenų, matyti, jog iš tiesų G. G. vairuojamas motociklas užfiksuotas jau pabaigęs lenkimo manevrą, t. y. už jo vairuojamo motociklo važiuoja kita transporto priemonė, taip pat užfiksuoti ir priešpriešinėje eismo juostoje esantys automobiliai. Iš teismui pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų akivaizdu, jog lenkiama transporto priemonė neviršijo leistino greičio, nes kaip minėjo G. G. visureigio vairuotojas nebuvo sustabdytas, todėl tai įvertinus darytina išvada, jog G. G. vairuodamas motociklą padidino leistiną greitį nepasinaudodamas būtinojo reikalingumo situacija. G. G. turėjo visas realias galimybes, matydamas, kad negalės aplenkti lenkiamos transporto priemonės, grįžti atgal už lenkiamos transporto priemonės, tačiau jis priėmė kitą sprendimą, t. y. ženkliai viršyti leistiną greitį, ir primygtinai aplenkti visureigį, nes taip anot G. G. buvo paprasčiau. Duomenų ar kitų įrodymų, kad lenkiama transporto priemonė didino ar lėtino važiavimo greitį, tuo trukdydama G. G. baigti pradėtą lenkimo manevrą, į bylą nėra pateikta. Teismas taip pat pažymi, kad G. G. turėjo įvertinti situaciją, jog prieš pradedant lenkimo manevrą, pasibaigus gyvenvietėje esančiam greičio ribojimo ženklui ir leistinam greičiui tame kelio ruože padidėjus nuo 50 km/h iki 90 km/h, kad priešais jo vairuojamą motociklą važiavęs visureigis bandydamas pasiekti leidžiamą greitį, padidins važiavimo greitį, dėl ko gali pasunkėti pradėtas lenkimo manevras. Tik įsitikinus, kad transporto priemonė važiuojanti priekyje juda lėčiau nei leidžia greitį ribojantys ženklai, atsižvelgus į kelio ženklinimą bei įvertinęs galimybę saugiai užbaigti lenkimo manevrą, buvo galima pradėti lenkti prieš tai judėjusią transporto priemonę. Teismo posėdžio metu G. G. paaiškino, jog tą dieną kelyje buvo labai intensyvus eismas, tačiau jis vis tiek priėmė sprendimą lenkti kitą transporto priemonę neįvertinęs visų intensyvaus eismo aplinkybių. Atsižvelgiant į visas aukščiai išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog teisinio pagrindo, kad G. G. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas pašalinti kilusį pavojų ir jis tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, tik padarant pažeidimą, nėra. G. G. argumentai, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, situacijos dėl greičio viršijimo, nepagrįsta. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarime Nr. 73ANN-116934641-17 nurodyti duomenys neginčijamai įrodo G. G. įvykdytą KET pažeidimą. Skundžiamame nutarime nurodyta G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jo pateikta versija dėl veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis vertintina kaip gynybos nuo pareikšto kaltinimo priemonė.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo.

G. G. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šioje teisės normoje iš esmės įtvirtinta teisingumo principo išraiška, kuri reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir G. G. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. G. G. dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos policijos įstaigai skiriant nuobaudą, nenurodė. G. G. nurodyta aplinkybė, jog nusižengimą padarė esant būtinajam reikalingumui, teismo paneigta, o kitų aplinkybių nenurodė. Byloje nėra pakankamo pagrindo paskirti mažesnę baudą negu kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad G. G. pareigūnas priimdamas nutarimą byloje įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Taigi, labiau švelninti administracinio poveikio priemonę G. G. nėra teisinio pagrindo.

Pažeidimas įrodytas paties G. G. paaiškinimais ir byloje surinkta medžiaga, todėl visi kiti pažeidėjo nurodyti argumentai nagrinėjamoje byloje nedaro įtakos nutarimo teisėtumui. Kaltinimas suformuluotas aiškiai, nurodyta pažeidimo vieta, laikas ir data, pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį. Administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Įstatymas aukštesniu prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirtos nuobaudos sukeliamus tam tikrus apribojimus. Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pareigūno nutarimo bei švelninti paskirtą nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Teismas pasisako ir dėl G. G. išsakyto motyvo, kad neteisinga, jog motociklų vairuotojams taikoma griežtesnė atsakomybė bei kitų transporto priemonių vairuotojams. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK akivaizdžiai sugriežtino ir išskyrė padidintos rizikos eismo dalyvių dalyvavimą eisme, tame tarpe ir motociklų vairuotojus, todėl jiems yra skirtas padidintas dėmesys viršijant leistiną greitį, nei lengvųjų automobilių vairuotojams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621, 641, 642 straipsniais, teismas

nutaria:

Skundžiamą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo N. G. nutarimą palikti nepakeistu ir G. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Mažeikių rajono apylinkės teismą.