Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei N. K., L. M.-V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2007 m. kovo 27 d. teismo nutartimi paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 30 parų arešto;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu buvo atidėta 2 metams;

5) Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

6) Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Kauno apygardos teismo 2009 m sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme. 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

9) Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme;

10) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs 2019 m. birželio 5 d.);

11) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine 50 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);

12) Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 28 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 50 parų arešto bausme, galutinė subendrinta bausmė – 65 paros arešto. Į bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. baudžiamąjį įsakymą;

13) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. (dvi paros). Ši bausmė buvo pakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 64 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, subendrintos šiuo nuosprendžiu ir 2022 m. vasario 11 d. Alytaus apylinkės teismo, 2022 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo, 2022 m. vasario 22 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, į bausmės laiką įskaityta atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. baudžiamąjį įsakymą bausmė ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. (viena para);

16) Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šios bausmės subendrintos su 2022 m. vasario 22 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2022 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal 2022 m. vasario 22 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendį, pakeistą 2022 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 12 d. 14.50 val. iki 2021 m. lapkričio 13 d. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2022 m. liepos 21 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d.);

17) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios;

18) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. birželio 7 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2022 m. birželio 7 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu į bausmę įskaityti laikotarpiai. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios;

19) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį – 40 parų arešto bausme;

20) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Viešai deklaruojamais autotransporto kainos Lietuvoje Emprekis duomenimis OPEL ZAFIRA 2002 metų laidos kaina su PVM yra 1 270 Eur (2 t., b. l. 31a).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

T. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje padarymu. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. BK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti objektyvieji, vienos iš alternatyvių veikų, požymiai – turto sugadinimas, kai tokio sugadinimo būdas yra visuotinai pavojingas, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Šiuo atveju tyčinį turto sugadinimą kvalifikuojantis požymis yra veikos padarymo būdas (pavojingų padarinių – nukentėti žmonėms – atsiradimas nėra būtinas, svarbu, kad kilo reali jų grėsmė). Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kad nagrinėjamoje situacijoje turto sunaikinimas padegant – visuotinai pavojingas būdas yra įrodyta, nes pagal teismų suformuotą praktiką jau vien toks pasirinktas turto sunaikinimo būdas (transporto priemonės padegimas benzinu) savaime yra pavojingas, juolab tam panaudojus ypač degų skystį, juo apipylus automobilio sėdynę bei sąmoningai žiebtuvėliu padegus. Kita vertus, automobilis stovėjo viešoje vietoje – gatvėje, netoliese gyvenamojo namo, todėl pavojus dėl kilsiančių dar didesnių padarinių akivaizdus. Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek jo paties nuoširdžiu visišku prisipažinimu, jo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja, atskleista aplinkybė, dėl kurios kilo sumanymas padegti automobilį. Bylos duomenimis jokių priešpriešinių ryšių kaltinamasis ir nukentėjusioji neturėjo, o tokiam nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo kaltinamojo prieš tai išgertas alkoholio kiekis, priešingu atveju, kaip nurodė kaltinamasis, jis taip nebūtų pasielgęs. Kaltinamasis T. B. duodamas parodymus iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir patvirtino, kad, bandant užsivesti automobilį Opel Zafira ir nepavykus to padaryti, ko pasekoje jis buvo apgadintas, kad likę pėdsakai nebūtų išaiškinti, nusprendė jį padegti, dėl ko atsinešęs kuro žiebtuvėliu padegė automobilio vidų. Automobilio pagrobti nurodė, jog nenorėjo, ketino tik pasivažinėti. Kaltinamojo parodymai iš esmė atitinka parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, jie neprieštarauja visai bylos medžiagai ir iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes. Be šių kaltinamojo parodymų, T. B. kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys. Nukentėjusiosios R. K. parodymai, kuriais užfiksuota, kad jos automobilis buvo paliktas nerakintas, ryte atėjusi bei atsidariusi dureles pamatė, kad automobilio vidus išdegęs. Tokie duomenys atitinka iš esmės liudytojų P. L. ir G. V. parodymus ir jiems neprieštarauja bei vienas kitą papildo. Kaltinamojo neteisėtais veiksmais dėl sukelto gaisro automobilis tapo neatstatomai sugadintas ir nebetinkamas naudojimui, dėl ko nuketėjusiajai padaryta 800,00 Eur žala. Kaltinamojo motyvas – nesigilinus į aplinkybes kieno faktiškai yra tas automobilis, kas yra jo savininkas ar valdytojas, manant, kad taip pasielgęs jis iš vis nebus surastas, nustatytas tiek jo paties kaltės pripažinimu, tiek ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais bylos duomenimis, apklaustų liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir kita byloje surinkta ir ištirta faktinė bylos medžiaga: nukentėjusiosios R. K. pareiškimas apie tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, automobilis, nustatyti automobilio sugadinimai, Priešgaisrinės saugos tarnybos gelbėjimo aktas, kuriame užfiksuoti gaisro padariniai – išdegė automobilio salono degios medžiagos, manoma to pagrindinė priežastis – tyčinė veika padegimas, priešgaisrines saugos inspektoriaus tarnybiniame pranešime, apžiūrėjus automobilį, taip pat nurodyta tikėtina pagrindinė priežastis – tyčinė veika padegimas. Pirmiau aptarti bylos duomenys neginčijamai patvirtina kaltinamojo kalte, priešingų duomenų byloje nėra. Veika kvalifikuota tinkamai kaip svetimo turto sugadinimas visuomenei pavojingu būdu, kadangi padegant automobilį kilo grėsmė kitiems asmenims, jų turto saugumui. Jokios dingsties elgtis nusikalstamai kaltinamasis neturėjo, priešiškumų tarp jo ir nukentėjusiosios anksčiau nebūta, tokį nusikalstamą poelgį, pasak kaltinamojo, įtakojo alkoholis. Byloje ištirtų ir aptartų duomenų viseto pagrindu T. B. kaltė pagal 187 straipsnio 2 dalį yra visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis sutinka su automobilio įvertinimu, sutinka dėl nusikalstama veika padarytos žalos dydžio, civiliam ieškiniui neprieštarauja.

Veika kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą kvalifikuota nebuvo, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus, kad jis norėjo pasivažinėti ir automobilį grąžinti į vietą.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo remdamasis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo padėtį lengvina, teismo vertinimu, ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, pripažįsta civilinį ieškinį, sutinka gera valia jį atlyginti. Kaltinamojo T. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė, kaip pats pripažino teisiamojo posėdžio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką T. B. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš asmenį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, turi nepilnametį vaiką (1 t., b. l. 70, 71), praeityje daug kartų teistas (1 t., b. l. 73-92), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų nuobaudų – baudų visiškai nemoka (1 t., b. l. 94-146), niekur nedirba nuo 2016 m. gruodžio 5 d. (1 t., b. l. 155), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 157). Bylos duomenimis kaltinamajam T. B. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 153-154). Pagrindinis kriterijus sprendžiant, kokia bausmės rūšis turėtų būti paskirta T. B., yra kaltinamojo asmenybė, jį charakterizuojantys duomenys. T. B. yra teistas daugybę kartų už tyčinių nusikaltimų padarymą, nagrinėjamu atveju dvidešimt pirmas teistumas, kita vertus, kaltinamajam bylos nagrinėjimo metu jau yra paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių ir jis yra izoliuotas nuo visuomenės. Taigi, esant šioms aplinkybėms, švelnesnės bausmės rūšies nei, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė, individualizacijos procese nagrinėjamoje situacijoje pagrindo, sutinkant su prokurorės pozicija, skirti nėra, atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, veikos pavojingumą, o taip pat norint sulaikyti T. B. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti prevencijos tikslus (BK 41 straipsnis).

T. B. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 straipsnį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šis kaltinamojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis šio nuosprendžio paskelbimo metu nėra įsiteisėjęs, todėl bausmių bendrinimo klausimas šioje baudžiamojoje byloje nespręstinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra apdegusi servetėlė, užvedimo spynelės plastikinės apdailos detalė, paimti 2022 m. balandžio 23 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu iš automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 65), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam T. B. 2022 m. gegužės 9 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 181-182), kuri 2022 m. birželio 22 d. teismo nutartimi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje palikta nepakeista (1 t., b. l. 196-197). Vertinant tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka bausmę pagal ankstesnį jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą, todėl tokios rūšies kardomoji priemonė, vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalies, nebereikalinga, todėl naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugpjūčio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11), kurioje prašoma priteisti valstybei iš T. B. 105,71 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi perduodamas nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje sprendė, kad kaltinamajam T. B. būtinas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 2 dalies pagrindais. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį iš kaltinamojo negali būti priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, jeigu gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindais. Vertinant tai, kad kaltinamajam gynėjas skirtas dviem pagrindais – pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 2 dalį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. K. (1 t., b. l. 44). Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 800 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi apdegė jos automobilio priekinės ir galinės sėdynės, stogas, priekinių kairės puysės durelių apdaila, sugadinta automobilio užvedimo spynelė (1 t., b. l. 43), dėl sugadinimo ir padegimo transporto priemonė tapo faktiškai nebenaudojama. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes jis yra pagrįstas ir bylos duomenimis atitinka transporto priemonės vertę, ką beje patvirtina ir Emprekis duomenys, su kuo pilnumoje sutinka ir kaltinamasis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. B. nukentėjusiosios R. K. naudai 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Panaikinti T. B. 2022 m. gegužės 9 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinius įrodymus – apdegusią servetėlę, užvedimo spynelės plastikinę apdailos detalę, paimtas 2022 m. balandžio 23 d. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūros metu iš automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.