- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-689-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04811-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Dekalatvia“
- Atsakovas
- AB „Saltoniškių verslo centras“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Dekalatvia“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dekalatvia“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovui AB „Saltoniškių verslo centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo – uždrausti atsakovui imtis iškeldinimo veiksmų pagal 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutartį ir 2019 m. sausio 29 d. pranešimą ieškovo atžvilgiu bei uždrausti atsakovui imtis veiksmų, sąlygojančių ūkinės komercinės veiklos vykdymo negalimumą nuomojamose patalpose ar trukdančių ir ribojančių galimybę naudotis nuomojamas patalpas pagal jų tiesioginę paskirtį Saltoniškių g. 29 / Liepyno g. 2, Vilnius.
2. Nurodė, kad atsakovas nuo nuomos sutarties sudarymo elgėsi nesąžiningai: suteikė per mažas patalpas, reikalavo nepagrįstų mokesčių, ieškovui nuolat dėl remonto buvo trukdama naudotis patalpomis. 2019 m. sausio 29 d. pranešimu atsakovas informavo, jog nutraukia tarp šalių sudarytą sutartį nuo 2019 m. vasario 18 d. Ieškovas ketina ieškiniu ginčyti nepagrįstą vienašališką nuomos sutarties nutraukimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi prašymas atmestas, ieškovui grąžinta 112 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė priežasčių dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė kokie reikalavimai bus reiškiami ieškinyje ir nenurodė aplinkybių, kuriomis grindė būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl išvardintų priežasčių teismas padarė išvadą, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo yra nepagrįstas ir jo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
6. Nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, motyvuodamas tuo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio. Ieškovas pareiškime taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo nurodė dėl ko bus teikiamas ieškinys (ieškovas ginčys nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą) ir pagrindines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį (atsakovo nesąžiningumas). Ieškovas pateikė ieškinį, kuris paneigia skundžiamą nutartį priėmusio teismo abejones dėl ieškinio nepagrįstumo. Pareikime buvo aiškiai nurodyti ir motyvai dėl ko turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės: nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir nepagrįstai iškeldinus ieškovą, teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu. Atsakovas gali išnuomoti ginčo patalpas kitiems asmenims.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad vadovaujantis teismų praktikoje taikoma preliminaraus pateiktų įrodymų įvertinimo taisykle sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, yra akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas dėl laikinosios apsaugos priemonės, draudimo iškeldinti bei apriboti ieškovo teises naudotis patalpomis pagal sutartį yra nepagrįstas, o atsakovas pagrįstai bei teisėtai nutraukė sutartį bei perėmė patalpas pagal sutartyje numatytas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
9. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Anot ieškovo, teismas turėjo jas taikyti, nes ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir įrodė, jog atsakovas ieškovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka.
10. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, analizuoja situaciją buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, nes pirmosios instancijos teismui negali būti žinomos aplinkybės, kurios atsiranda jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Taigi, ir šiuo atveju reikia patikrinti ar skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas ieškinį teismui pateikė jau po skundžiamos nutarties priėmimo, o tam tikrus įrodymus pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį negalėjo remtis minėtomis aplinkybėmis. Todėl atmestinas atskirojo skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo abejones paneigia ieškovo teismui pateiktas ieškinys ar įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. CPK 144 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. CPK 147 str. 3 d. nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
13. Iš šios normos analizės matyti, kad ji yra imperatyvi, nes joje nurodyta, kad pareiškėjas turi (t. y. privalo) nurodyti priežastis dėl kurių ieškinys ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti pateikti kartu.
14. Kadangi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo yra specifinis, jį reglamentuoja du CPK straipsniai – ne tik 144 straipsnis, kuriame išdėti bendrieji reikalavimai, bet ir 147 straipsnis, numatantis specialiuosius reikalavimus tokiam prašymui. Taigi, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo turi atitikti ne tik CPK 144 str. bet ir 147 str. reikalavimus. Taigi, ieškovas turėjo nurodyti priežastis dėl kurių negali iš karto pateikti ieškinio, tačiau tokių priežasčių nenurodė. Todėl pareiškimas neatitiko vieno iš CPK 147 str. 3 d. reikalavimų.
15. Kaip minėta, pagal CPK 144 str. ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik patikrina ar ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus ir ar jis apskritai (nesant ieškovo įrodymus paneigiančių įrodymų) galėtų būti tenkinamas. Atsakyti ar ieškinys realiai yra pagrįstas, teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
16. Nors CPK 147 str. 3 d. atveju ieškinys ir nėra pateikiamas, tačiau pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti suformuluotas taip, kad iš jo būtų galima daryti išvadą apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą. T. y. tokiame pareiškime turi būti nurodyta kokie reikalavimai bus keliami ieškiniu bei bent trumpai išdėstyti argumentai, kuriais bus grindžiamas ieškinys. Kadangi ieškovas pareiškime nenurodė tikslaus būsimo ieškinio reikalavimų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad teismui aiškiai nežinant koks buvo pareikštas reikalavimas (dėl pripažinimo neteisėtu ar (ir) negaliojančiu, žalos atlyginimo ir pan.) negalima įvertinti ar ieškovas jį tikėtinai pagrindžia.
17. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nebuvo vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškovas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.