Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2022-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-775-810/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-23
Bylos Nr.
e1-775-810/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26003-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-775-810/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26003-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 23 d.Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą terminuotu laisvės atėmimu 3 metams;

2) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui - šeimos nariui – kartu gyvenančiam tėvui K. S. fizinį skausmą, o būtent 2022 m. liepos 13 d. apie 16:10 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankomis sugriebęs už lovoje gulinčio (neįgalaus) tėvo K. S. marškinėlių - jį (tėvą K. S.) ištempė iš lovos ant grindų ir koja sudavė (spyrė) tėvui K. S. į krūtinės sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. S. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 13 d. apie 16.10 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje dėl buitinių priežasčių kilo konfliktas su kartu gyvenančiu tėvu K. S.. Žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia rankomis sugriebė už lovoje gulinčio tėvo K. S. marškinėlių, jį (tėvą K. S.) tempė iš lovos, koja sudavė (spyrė) tėvui K. S. į krūtinės sritį. Tuomet jis pasišalino iš įvykio vietos, tačiau vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pripažįsta, jog savo veiksmais sukėlė tėvui K. S. fizinį skausmą (b. l. 68-71).

Be kaltinamojo A. S. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis:

- nukentėjusysis K. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jog jis yra neįgalus (savarankiškai nevaikšto), gyvena kartu su savo sūnumi A. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. 2022 m. liepos 13 d. gėrė lovoje alų ir dėl neatsargumo apsiliejo. Apie 16.10 val. sugrįžęs į namus, neblaivus sūnus A. S. pradėjo priekaištauti dėl girtavimo teigdamas, kad vėl apsišlapinęs lovoje. Staiga sūnus A. S. tapo agresyvus, kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė jam už marškinėlių, jį ištempė iš lovos ant grindų, koja sudavė (spyrė) jam į krūtinės sritį. Po suduoto smūgio į krūtinės sritį pajuto stiprų fizinį skausmą, pradėjo garsiai šaukti pagalbos, prašė, kad sūnus baigtų smurtauti. Tuomet į pagalbos šauksmą sureagavo ir į kambarį užėjo dukra N. A., kuri apie įvykį pranešė policijos įstaigos pareigūnams. Tuomet sūnus A. S. iš kambario pasišalino. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 28-35; 36-46);

- iš liudytojos N. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip nukentėjusysis K. S. (b. l. 133-136);

- iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. T. 2022 m. liepos 13 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo ir 2022 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje. Įvykio vietoje rastas smurtą patyręs asmuo – K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog jo atžvilgiu smurtavo sūnus A. S. (nustatytas 2,24 promilių neblaivumas), t. y. rankomis sugriebė už marškinėlių, išmetė iš lovos ant grindų, koja sudavė (spyrė) į krūtinės sritį, dėl to sukėlė stiprų fizinį skausmą (b. l. 6-11; b. l. 20-27);

- iš Bendrojo pagalbos centre 2022 m. liepos 13 d. apie 16.22 val. užfiksuoto N. A. pranešimo apie nusikalstamą veiką garso įrašo, kuris 2022 m. liepos 14 d. apžiūrėtas kaip daiktas, dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti matyti, jog N. A. pranešė, jog neblaivus brolis A. S. sumušė invalidą tėvą K. S. (b. l. 14-16).

Motyvuojamoji dalis

A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad A. S. 2022 m. liepos 13 d. apie 16:10 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu tyčia rankomis sugriebęs už lovoje gulinčio (neįgalaus) tėvo K. S.marškinėlių - jį (tėvą K. S.) ištempė iš lovos ant grindų ir koja sudavė (spyrė) tėvui K. S. į krūtinės sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. S. fizinį skausmą. A. S., atlikdamas smurtinius veiksmus K. S. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. S. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš K. S. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

A. S. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, su baudžiamuoju įsakymu sutiko (b. l. 137-140; 141-142).

Dėl A. S. skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikių priemonių

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę A. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus (be jokios priežasties), tikslus, pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – teistas (b. l. 96-100), baustas administracine tvarka (b. l. 117-128), nedirbantis (b. l. 129-130), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. S. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2022 m. liepos 13 d. 18.31 val. iki 2022 m. liepos 14 d. 11.12 val. (viena para) (b. l., 88-90, 91), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl kardomųjų priemonių

A. S. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-75), kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į A. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2022 m. liepos 13 d. 18.31 val. iki 2022 m. liepos 14 d. 11.12 val. (viena para), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatyto įpareigojimo ir draudimo, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nepasinaudojama, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Edita Dambrauskienė