Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-666-240/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
1-666-240/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13040-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis
A. Š.
Civilinis ieškovas
E. B.
Advokatai
Diana Ingrida Vinklerytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-666-240/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13040-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.14.1.2.2; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,kaltinamajam A. Š.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. B., jo įgaliotai atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „K.“ kontrolieriumi-remontininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2018 m. kovo 11 d., apie 19.15 val. perlipęs per tvorą ir įsibrovęs į aptvertą teritoriją, iš namo kiemo ir iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė E. B. priklausantį turtą – 3 lakštus skardos, 2 vnt. skardinių kibirų, vieną emaliuotą arbatinuką, vieną aliuminį puodą, įvairius radiatorių sujungimus, plaktuką ir iš įvykio vietos pasišalino, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 18 d., apie 17.00 val., perlipęs per tvorą ir įsibrovęs į aptvertą teritoriją, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė E. B. priklausantį turtą – plūgo dalį, 2 vnt. puodų, kibirą, įvairius gelžgalius, krosnies dureles, batsiuvio įrankį, bato formos, 6 vnt. radiatorių, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. B. priklausantį, 260 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis A. Š. parodė, kad nukentėjusiojo E. B. anksčiau nepažinojo. Tuo metu jis dirbo Zoologijos sode bei vertėsi metalo supirkimu-pardavimu. 2018 m. kovo 11 d. apžiūrėjo, kad namas, esantis šalia sodo, yra visiškai apleistas, jame niekas negyvena. Teritorijos vartai iš gatvės pusės buvo užrakinti. Kieme mėtėsi seni puodai, kibirai, skardos lakštas, buvo kažkoks automobilis. Perlipęs tvorą pastebėjo, kad namelio vonios langas buvo išdaužtas. Elektros ir signalizacijos name nebuvo. Į tą namą lindo drąsiai kaip į landynę. Įlindęs vidun pamatė, kad namelio viduje buvo labai daug fekalijų, nuorūkų, visokių šiukšlių. Name niekas negyveno, ten nebuvo ir jokio gulto. Namas buvo visiškai apleistas, mėtėsi batsiuvio metalinis kurpalis, radiatoriai. Jis paėmė kurpalių, skardos lakštą. Ėmė tik metalą. Jokio kompresoriaus, laidų ar rozečių nebuvo. Iš šaldytuvo buvo likę tik rėmai. Jis paėmė viską, kas buvo iš metalo. Jokių laidų ar kabelių nekapojo ir jų neėmė. Plūgo nematė, nebent buvo tik jo dalis. Name nebuvo jokių nei vidaus, nei išorės hermetinių lempų. Paėmė viengubas krosnies dureles, lauko krosnelę, grėblį ir kastuvą be kotų, senus kibirus, plaktuką, keletą senų puodų, plonus skardinius radiatorius. Namo apačioje buvo keturi radiatoriai, dar vienas ar du radiatoriai buvo antrame aukšte. Užlipęs į antrą aukštą grindų nesulaužė. Daiktai buvo suversti į vieną kambarį, buvo ir senų lovų. Jokio laužtuvo nebuvo. Paimtą metalą pardavė per du kartus, gavo iki 100 Eur. Paprašė savo brolio jam padėti. Nors šalia buvo gyvenamas namas, tačiau jiems niekas nieko nesakė. Prie namelio buvo nulinkusi metalinė tvora, pro ten įvažiavo brolio automobiliu ir nesislėpdami viską sukrovė į bagažinę. Brolis į namą nelindo, nes kaltinamasis viską buvo išnešęs į lauką prie tvoros. Gatve vaikščiojo mergina su vaikinu ir šuniuku. Kitą kartą atvažiavo prie namo vienas savo automobiliu. Tvoros nelaužė. Susikrovė daiktus. Viešojo transporto stotelėje buvo žmonių, tačiau niekas jam nieko nesakė. Kaltinamasis manė, kad jo išvežami daiktai yra niekam nereikalingi. Name jokių sienų ar lubų negriovė. Matėsi, kad į namą buvo įlysta dar prieš jį, jog name buvo kažkieno gyventa. Nesutinka su civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydžiu, nes jo pagrobtų daiktų vertė gali būti ne daugiau kaip 200 Eur. Sutinka su prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžiu, iš dalies sutinka atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Gavęs informaciją apie apvogtą namą nuvažiavo jo apžiūrėti. Namas yra jo vienintelis turtas, jame buvę daiktai jam buvo labai brangūs. Namo viduje viskas buvo sugadinta, nors anksčiau viename kambaryje buvo galima gyventi. Vieno namo kambario lubos buvo šviežiai išlaužtos. Vonios langas buvo išdaužtas. Name buvo kabelis, jis buvo pavogtas. Policijos pareigūnams jis nurodė pagrobtus daiktus. Iki įvykio su draugu buvo nuvykęs į namą, ketino padaryti vieno kambario kosmetinį remontą. Seni radiatoriai buvo sudėti palėpėje ant nešančių balkių. Ant lubų buvo uždėta vata. Lubos buvo prikaltos tik nedidelėmis vinimis, todėl jos ir lūžo. Tai didžiausias nuostolis, nes tame kambaryje buvo galima dar gyventi. Lūžus luboms, atsivėrė ir nutrūko visi kabeliai, išlėkė visos lempos. Plūgas buvo visas, o ne jo dalis. Palėpėje buvo išvedžiotas laidas, matėsi, jog jo tempimo metu buvo nutrauktos ir lempos. Į namą buvo nuvykęs vasarą, po to – vasario mėnesį. Žolės prie namo nepjovė, medžių neprižiūrėjo. Atvykęs ten ne visuomet eidavo į namo vidų, kartais tik iš lauko apžiūrėdavo namą. Name buvo gyvenama iki 2000 metų. Taip pat buvo išlaužtos namo stogo čerpės, kai buvo vaikščiota palėpėje. Po įvykio jis turi nuomotis būstą, nes ketino gyventi tame name. Palaiko savo civilinį ieškinį. Jame nurodė daiktus, ko jis name neberado. Be to, padaryta 500 Eur dydžio neturtinė žala, nes buvo sugriauti jo planai užsidirbti pinigų remontui ir suremontuoti namą. Dirba veterinarijos gydytoju, jo stresinė būsena po įvykio atsiliepė ir jo darbui.

Liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį. Namas yra jo močiutės. Vieną kartą buvo su nukentėjusiuoju atvažiavęs į tą namą, nes šis norėjo remontuoti vieną kambarį. Aplink namą nėjo. Buvo tik viename namo kambaryje, kur buvo spinta, bufetas. Jokių brangių daiktų nebuvo. Kiemas buvo apaugęs žole, jokio automobilio nebuvo. Namo lubos buvo geros, tik truputį įlinkusios. Tvora buvo su varteliais, kuriuos reikėjo atrakinti.

Liudytojas R. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Brolis pasakė, kad rado metalo ir reikia automobilio jam vežti, taip pat paprašė jam padėti sukrauti surastus senus daiktus. Jis pasakė, kad metalas yra apleistame name. Sutikęs padėti atėjo iki to namo. Jam atėjus brolis jau buvo tame name. Liudytojas į tą namą nėjo. Brolis padavė jam skardą, apie 5-6 radiatorius, kurie buvo viengubi, standartinio dydžio, sulaužytas krosnies dureles, kažkokį plūgą, kibirus. Visi daiktai buvo seni ir surūdiję. Liudytojas prie to namo atvykęs buvo tik vieną kartą. Prie namo buvo palinkusi vielinė sena surūdijusi tvora, užteko ją perlipti. Name nebuvo lango, gali būti, jog ten lankydavosi benamiai asocialūs asmenys. Brolis sakė, kad name lubos įkritę, namas apgriuvęs, pavojinga vaikščioti. Vienintelis dar geras daiktas galėjo būti tik radiatoriai. Dalies daiktų, kurie išvardinti kaltinime, nebuvo. Juos matė vaikinas su panele, kurie vedžiojo šuniuką. Jie paklausė, ką liudytojas su kaltinamuoju daro. Šie ramiai pasakė, kad krauna nereikalingus daiktus. Jis net nemanė darantis nusikaltimą. Daiktus nuvežė į metalo supirktuvę, gavo apie 20 Eur. Automobilį buvo pasistatę prie namo kairės pusės, kur yra nulinkusi tvora. Vartai buvo atidaryti.

Liudytojas V. B. parodė, kad tame name jis paskutinį kartą buvo prieš 3-4 metus. Tiek namo vidus, tiek išorė buvo netvarkingi. Nežino, ką name laikė E. B.. Liudytojui priklauso tik labai maža namo dalis, o visa likusioji dalis priklauso nukentėjusiajam. Name buvusius daiktus liudytojui paliko motina, o šis juos paliko nukentėjusiajam. Jokių liudytojui priklausančių vertingų daiktų name nebuvo. Namas ilgai buvo paliktas be priežiūros, todėl buvo aišku, kad gali atsitikti kas nors panašaus. Nežino, kas gyveno tame name nuo 1985 metų, kai mirė liudytojo motina. Grindų būklė tame name buvo labai prasta, lentos galėjo įlūžti. Nežino, kokia buvo lubų būklė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo balsu paskelbti liudytojų S. K. (1 t., b. l. 65-66) ir R. K. (1 t., b. l. 68-69) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 11 d., apie 19.15 val., kartu su drauge R. K. vedžiojo šunį. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme pamatė stovintį automobilį „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prie automobilio stovėjo vienas vyriškis, o kitoje pusėje tvoros stovėjo kitas vyriškis. Automobilio bagažinė buvo atidaryta, bagažinėje buvo kažkokių daiktų. Kadangi buvo tamsu, nematė, kokie tai daiktai. Vyriškis, buvęs už tvoros kito namo pusėje, padavinėjo daiktus vyriškiui, stovinčiam liudytojo namo kiemo pusėje, o šis daiktus dėjo į automobilio bagažinę. Daiktai nebuvo dideli. Vyriškiai pasiteisino, kad renka šiukšles. Vyriškis, buvęs prie automobilio, uždarė bagažinę, sėdo į automobilį ir išvažiavo, o vyriškis, buvęs kito kiemo pusėje, perlipo per tvorą ir nuėjo link Zoologijos sodo. Nematė, kad vyriškiai būtų turėję rankose laužtuvą. Tas namas ir jo kiemas yra apleisti, liudytojas gyvena netoliese maždaug nuo 2017 rugsėjo mėnesio. Pranešus apie įvykį policijai ir atvykus policijos pareigūnams, pastebėjo, jog vienas iš langų yra išdaužtas. Jokio triukšmo, jog būtų dužęs langas – negirdėjo. Prie namo sienos buvo sukrauta įvairių daiktų, kurie atrodė nenaudojami.

Liudytoja R. K. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas S. K.. Papildomai parodė, kad vyriškiui, stovinčiam prie automobilio, jie paaiškino, kad tai yra privati teritorija ir paprašė, kad jie pasišalintų iš teritorijos. Tada vyrai greit susikrovė daiktus. Nematė, kokius daiktus nešėsi tie vyriškiai.

E. B. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 17.00 val., pareiškėjui nuvykus į jam priklausantį namą, esantį Kaune, A. Baranausko g. 11, pamatė, kad išdaužtas namo vonios kambario langas. Nuėjęs į namo vidų jis pamatė, kad iš namo pavogti trijų buitinių šaldytuvų kompresoriai, nuplėšti ir pavogti vidiniai namo instaliacijos laidai, trifazės rozetės, keturios išorinės namo apšvietimo lempos, dvi hermetinės lempos ir išlaužytos namo pirmo aukšto lubos. Paskutinį kartą savo name buvo 2018 m. vasario mėnesio pabaigoje. Namas buvo su daliniais defektais. Dėl minėtos vagystės nurodė patyręs 1900 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 12).

2018 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas namas A. Baranausko g. 11, Kaune, iš kurio buvo pagrobti daiktai, įvykio vietoje paimtas laužtuvas, užfiksuoti avalynės pėdsakai (1 t., b. l. 14-19).

2018 m. kovo 26 d. įvykio vietos papildomos apžiūros protokolu papildomai apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis A. Baranausko g. 11 Kaune, užfiksuota, kad namo kambariuose įlūžę lubos, pro ertmę matyti prakiuręs stogas, įlūžę čerpės (1 t., b. l. 28-34).

2018 m. liepos 11 d. UAB „Metalo laužas“ pateikta informacija patvirtina, kad juodojo metalo laužo supirkimo kaina yra nuo 140 iki 170 eurų už toną (1 t., b. l. 79).

2018 m. balandžio 19 d. kratos protokolu A. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad name ir jo pagalbinėse patalpose ieškomi daiktai nerasti (1 t., b. l. 90-91).

Motyvuojamoji dalis

A. Š. veiksmų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas įsibraunant į aptvertą teritoriją ir iš namo kiemo bei iš namo pagrobus svetimą turtą, pareikšti A. Š., pasitvirtino.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kalbelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Kaltinamasis A. Š. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. pagrobęs nukentėjusiajam priklausantį turtą, paaiškino, jog manė, kad iš apleisto namo ir jo kiemo pagrobti daiktai nereikalingi jų savininkui. Liudytojas R. Š. patvirtino, kad kaltinamasis jam pasakė, jog rado metalo ir reikia automobilio jam vežti, paprašė jam padėti sukrauti tuos daiktus, broliui jis padėjo, nemanė, kad jis daro nusikaltimą. Liudytojai S. K. ir R. K. patvirtino matę, kaip du vyriškiai krovė į automobilį įvairius daiktus, nurodė išvežantys šiukšles. Byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kad A. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pagrobti ir kiti daiktai, kurių dingimą iš namo ir sklypo nurodo nukentėjusysis.

Bausmės skyrimas

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta baudos arba laivės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę A. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant A. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Siekiant sulaikyti A. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Civilinis ieškovas E. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2150 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti 500 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Nurodė, jog dėl pagrobtų daiktų, sugadintos instaliacijos ir išlaužtų lubų jam padaryta 2150 Eur dydžio turtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslina civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašo papildomai priteisti už pagrobtus radiatorius 240 Eur. Dėl vagystės nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, psichologinę įtampą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nesutiko su civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydžiu, nes manė, kad jo pagrobtų daiktų vertė yra ne didesnė nei 200 Eur. Sutiko su prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžiu bei sutiko atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos, todėl laikytina, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pareikštas pagrįstai. Kita vertus, kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis nepateikė jokių pagrobto turto vertę patvirtinančių duomenų, pagrobtų daiktų vertę jis nurodė pagal savo subjektyvų suvokimą, kaltinamasis nurodė, kad daiktai nebuvo vertingi, baudžiamojoje byloje duomenų, kad kaltinamasis būtų sugadinęs nukentėjusiajam priklausantį turtą, t. y. įlaužęs grindis, nepakanka, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys mažintinas ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 260 Eur turtinė žala (BPK 115 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo patyrė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, psichologinę įtampą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo sugriauti jo planai užsidirbti pinigų remontui ir suremontuoti namą, jo stresinė būsena po įvykio atsiliepė ir jo darbui. Taigi nukentėjusysis objektyviai patyrė neigiamus išgyvenimus ne tik dėl to, kad buvo pavogtas jo turtas, bet ir dėl to, kad dėl turto pagrobimo jis patyrė nepatogumų bei laiko sąnaudų. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad jis dėl nusikalstamų A. Š. veiksmų patyrė neturtinę žalą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį (apysunkis tyčinis nusikaltimas), kaltinamojo turtinę padėtį, suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 200 Eur neturtinė žala.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Šioje byloje nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo priteisti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 500 Eur. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas pagrindžia, jog nukentėjusysis už atstovavimą sumokėjo 500 eurų (2 t., b. l. 70). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinis diskas su foto nuotraukomis iš įvykio vietos apžiūros, laikomas byloje (1 t., b. l. 19), paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- laužtuvas, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 260 Eur dydžio turtinę žalą bei tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. Š. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiajam E. B. 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinį diską su foto nuotraukomis iš įvykio vietos apžiūros, laikomą byloje (1 t., b. l. 19), palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- laužtuvą, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Bronislovas Liatukas