- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- II-68-420/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00028-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. D. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019-04-03 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 58-ANR_N-238-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019-04-11 skundu prašo panaikinti Institucijos 2019-04-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 58-ANR_N-238-2019, kuriuo jam buvo paskirta 60 Eur administracinė bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2018-10-10 (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu). Skunde nurodė, kad įvykio metu telefonu rankomis nesinaudojo, nes automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga. Prašė byla nagrinėti rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.
Utenos apskrities VPK Zarasų policijos komisariato atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra priimtas surinkus pakankamai įrodymų ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl prašė nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punkte reglamentuojamas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
ANK straipsnio 417 straipsnio 3 dalyje numatyta veika – draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. kad 2018-10-10 (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą Institucijos 2019-04-03 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 58-ANR_N-238-2019 paskirta 60 Eur dydžio bauda.
E. D. savo skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes jis nekalbėjo telefonu vairuodamas automobilį.
Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2018-10-10 apie 13.15 val. policijos pareigūnai Remigijus Dumbrava ir Rimantas Augulis pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas E. D. rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu). Sustabdžius automobilį E. D. jau nesinaudojo telefonu. Iš pradžių E. D. neigė naudojasis mobilaus ryšio priemone, vėliau paaiškino, kad jam paskambino viršininkas (administracinio nusižengimo byla Nr. 18092933532, b. l. 12, 13). Tokie E. D. argumentai laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, juo labiau, kad jų nepavirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Tai, kad E. D. įvykio metu vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemonę patvirtino policijos pareigūnai Remigijus Dumbrava ir Rimantas Augulis, kurie tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad tiesiogiai matė, kad E. D. vairuodamas automobilį naudojosi telefonu.
Byloje nenustatyta duomenų dėl pareigūnų Remigijaus Dumbravos ir Rimanto Augulio, suinteresuotumo pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos įvykio aplinkybės yra nuoseklios, išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią medžiagą, todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo. Taigi, nėra pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis.
Teismas, įvertinęs tiek byloje esančių įrodymų visetą, tiek atskirus įrodymus, sutinka su Institucijos sprendimu ir konstatuoja, kad E. D. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jo neteisėta veika pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra įrodyta.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kadangi E. D. skundžiamu nutarimu skirta minimali administracinė nuobauda, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo, taip pat jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų skirti švelnesnę, nei ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR ANK 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. D. skundo netenkinti.
Palikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2019-04-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 58-ANR_N-238-2019 nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.