- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- I1-328-423/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02419-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. L. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 12-17).
Skunde (1 t., b. l. 1-6) ir patikslintame skunde (1 t., b. l. 12-17) nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2010-05-30 iki 2022-12-20 buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai) netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skundė kalinimo sąlygas Marijampolės PN 4-ajame lokaliniame sektoriuje, 8 nuteistųjų būryje, kamerų tipo patalpose Nr. 14, Nr. 16 ir Nr. 20. Teigė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualeto patalpomis, pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys, nes tualetas buvo atviras, be jokių durų. Tualetas buvo tupiamas, nepatogus, todėl nutirpdavo kojos. Pažymėjo, kad bausmę atliekant 4 sektoriuje nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas. Pareiškėjui teko gyventi su dar 23 asmenimis, todėl trūko gyvenamojo ploto. 4 sektoriaus gyvenamosiose patalpose buvo prastas apšvietimas, elektros instaliacija – netvarkinga. Patalpose buvo didelė drėgmė, ant sienų ir lubų veisėsi pelėsis ir grybelis, nuo lubų krito tinkas. Nurodė, kad gyvenamojo ploto taip pat trūko ir 8 būrio gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad gyvenant 8 būryje nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše, nes dušo patalpose įrengtos sienelės per siauros, todėl pareiškėjas buvo matomas kitų asmenų. Teigė, kad 8 nuteistųjų būrio patalpose nėra įrengtos atskiros patalpos (kabinos) taksofonui, todėl naudojantis taksofono aparatu buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas. Anot pareiškėjo, jam atliekant bausmę kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP) laikotarpiu nuo 2022-05-30 iki 2022-08-16 (14, 16 ir 20 kamerose), kamerose trūko gyvenamojo ploto, sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų, nes tualetas buvo nepatogus, tupiamas, sanitariniame mazge tvyrojo blogas kvapas, dušo patalpose nebuvo užtikrinamas privatumas, nes nebuvo uždarų dušo kabinų ar užuolaidų. KTP buvo prastas apšvietimas, nebuvo šviestuvų apsaugos, elektros instaliacija netvarkinga, langai nesandarūs, todėl jaučiamas šaltis, kamerose buvo juntama nuolatinė drėgmė. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, orumo pažeminimu, neigiamais išgyvenimais, sveikatos sutrikimais. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Marijampolės PN atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 24-34) prašė pareiškėjo skundo daliai taikyti senaties terminą, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2022-08-16 buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus. Paaiškino, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta, pataisos namai vadovaujasi teisės aktų nuostatomis ir laikosi vienam asmeniui keliamų reikalavimų dėl tinkamo ploto užtikrinimo, todėl Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose nėra buvę daugiau nei numatyta nuteistųjų. Nurodė, jog iš teismui pateiktų nuotraukų kopijų matyti, jog visose pareiškėjo skundžiamose kamerose sanitariniai mazgai yra visiškai atskiroje patalpoje, tvarkingi. Marijampolės PN dušinėje yra įrengtos pertvaros iš šonų, todėl pareiškėjui buvo užtikrinamas pakankamas privatumas naudojantis dušu. Nurodė, jog dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka HN134:2015 reikalavimus. Kamerų tipo patalpose yra įrengta ventiliacija, kurios pagalba užtikrinamas pakankamas kiekis nuteistiesiems tenkamo gryno oro. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengtą vėdinimo ventiliaciją, todėl pareiškėjo argumentai, jog Marijampolės PN nėra ventiliacijos yra deklaratyvūs ir visiškai niekuo nepagrįsti. Nurodė, kad Marijampolės PN dėl skundžiamų būrių ir kamerų tipo patalpų nėra gauta skundų dėl netinkamos temperatūros patalpose, todėl pataisos namai negali pateikti atitinkamų institucijų patikrinimo aktų. Akcentavo, jog šildymas pataisos namuose įjungiamas tada, kai šiluma jungiama visame mieste, kadangi Marijampolės PN sudarę sutartį su šilumos tinklais „Litesko“. Marijampolės PN skundžiamu laikotarpiu nėra gavę jokių duomenų, jog pareiškėjo minimose kamerose ir patalpose būtų buvę pelėsio, grybelio ar, kad kamerose bei patalpose būtų jaučiama drėgmė. Taip pat Marijampolės PN neturi duomenų, kad kamerose ar patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas būtų buvusi netvarkinga elektros instaliacija. Atsiradus gedimams Marijampolės PN atsakingi darbuotojai skubiai į tai reaguoja ir gedimai būna kaip įmanoma greičiau pašalinami. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti kiti asmenys, yra visiškai hipotetiniai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir niekuo neparemti, kadangi Marijampolės pataisos namai laikosi galiojančių teisės aktų ir juos tinkamai įgyvendina. Darė išvadą, kad pareiškėjui pataisos namuose buvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos. Mano, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia, konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2010-03-14 iki 2022-12-20 atlyginimą.
Atsakovės atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (1 t., b. l. 24-25).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimui jo prašomas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Kaip nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu 2010-03-14 iki 2022-12-20. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltus neigiamus padarinius, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo kalinimo Marijampolės PN pradžios, nes, patirdamas skunde nurodytų nepatogumų, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Marijampolės PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Marijampolės PN ar kitų institucijų reikiamos informacijos.
LAT praktikoje analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz., LAT 2005-10-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008-07-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nurodo dėl nepriimtinų sąlygų patyręs išgyvenimų, nepatogumų, sveikatos sutrikimų. Jei pareiškėjas realiai patyrė būtent tokių išgyvenimų, kuriuos jis nurodo nagrinėjamoje byloje, tai visiškai akivaizdu, jog jo laikymo pataisos įstaigoje metu jis turėjo galimybę taip pat realiai suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog, gavęs atsakovės atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, t. y. pareiškėjas nenurodė jokių svarbių, objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2022-08-16 perkeltas į Alytaus pataisos namus (1 t., b. l. 59). Pritaikius trejų metų senaties terminą, laikytina, jog, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2019-10-03 iki 2022-08-16. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo Marijampolės PN pradžios, tačiau į teismą kreipėsi tik 2022-10-03 (b. l. 7).
Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o pagal 11¹.2. punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m. Analogiškos nuostatos reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 - 2.2 punktuose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016-07-01 iš 21 nuteistųjų būrio buvo pervestas į 22 nuteistųjų būrį, patalpą Nr. 2. Jame gyveno iki 2020-09-23 ir nuo 2020-09-24 buvo pervestas į 8 nuteistųjų būrį, patalpą Nr. 2. 2021-05-04 pareiškėjas iš 8 nuteistųjų būrio buvo pervestas į 17 nuteistųjų būrį, patalpą Nr. 2. Nuo 2021-07-27 pareiškėjas buvo pervestas iš 17 nuteistųjų būrio į 8 nuteistųjų būrį, patalpą Nr. 2. Nuo 2022-03-30 pareiškėjui paskirta 8 būrio patalpa Nr. 1. Nuo 2022-06-02 pareiškėjas iš 8 nuteistųjų būrio buvo pervestas į 7 nuteistųjų būrį, patalpą Nr. 2. Nuo 2022-06-15 pareiškėjas iš 7 nuteistųjų būrio buvo pervestas į 8 nuteistųjų būrį, patalpą Nr. 1. Nuo 2022-08-16 pareiškėjas perkeltas į Alytaus pataisos namus. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo šiais laikotarpiais: nuo 2019-12-22 iki 2019-12-25 kameroje Nr. 9; nuo 2020-03-17 iki 2020-03-18 kameroje Nr. 10; nuo 2020-12-07 iki 2020-12-09 kameroje Nr. 8; nuo 2021-07-25 iki 2021-07-27 kameroje Nr. 8; nuo 2021-12-17 iki 2021-12-21 kameroje Nr. 10; nuo 2022-03-10 iki 2022-03-14 kameroje Nr. 14; nuo 2022-05-24 iki 2022-06-03 kameroje Nr. 14; nuo 2022-06-08 iki 2022-06-10 kameroje Nr. 14; nuo 2022-06-28 iki 2022-06-30 kameroje Nr. 16; nuo 2022-07-15 iki 2022-08-02 kameroje Nr. 16; nuo 2022-08-02 iki 2022-08-16 kameroje Nr. 14 (1 t., b. l. 37-59).
Pareiškėjas skundžia kalinimo sąlygas Marijampolės PN 4-jame lokaliniame sektoriuje, 8 nuteistųjų būryje, kamerų tipo patalpose Nr. 14, 16, 20, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN 4-jame lokaliniame sektoriuje ir kamerų tipo patalpoje Nr. 20 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo. Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiomis patalpomis ir galimu neturtinės žalos padarymu, netirtinos ir nevertintinos.
Marijampolės PN 8 nuteistųjų būrio patalpos Nr. 1 (schemoje pažymėta 1-55) plotas – 76,96 kv. m, joje įrengtos 24 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,2 kv. m. Marijampolės PN 8 nuteistųjų būrio patalpos Nr. 2 (schemoje pažymėta 1-56) plotas – 76,20 kv. m, joje įrengta – 24 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 3,1 kv. m (1 t., b. l. 63). Kamerų tipo patalpos Nr. 14 (schemoje pažymėta 1-44) plotas – 20,45 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 4,09 kv. m. Kamerų tipo patalpos Nr. 16 (schemoje pažymėta 1-46) plotas – 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tekęs plotas – 4,04 kv. m (1 t., b. l. 64).
Žemesnės instancijos teismas
Nors pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teigė, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos (buvo net iki 23 asmenų), tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė kartu gyvenusių asmenų vardų, pavardžių. Teismo vertinimu, pareiškėjo prieštaringi, deklaratyvūs, nepagrįsti ir nedetalizuoti teiginiai negali paneigti atsakovės atstovo pateiktų rašytinių įrodymų ir nesudaro pagrindo teismui jais abejoti. Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenant tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek kamerų tipo patalpose ploto norma buvo užtikrinta.
Pareiškėjas teigė, kad Marijampolės PN 8 nuteistųjų būrio bendrosiose dušinėse ir KTP dušinėse nebuvo užtikrinamas privatumas maudantis duše.
Teismas pažymi, jog pertvarų tarp dušo ragelių įrengimas pataisos įstaigų dušų patalpose nacionaliniuose teisės aktuose nėra reglamentuotas. Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dušuose, kuriais naudojosi pareiškėjas, maudymosi vietos yra atskirtos pertvaromis (1 t., b. l. 124-130, 134-138). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2017-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019 ir kt.). Teismas taip pat pažymi, jog dušo įrengimas tos pačios lyties asmenims be durelių ar užuolaidų yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti nuteistieji ir pareigūnai, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad KTP patalpų sanitariniai mazgai neatitiko teisės aktų reikalavimų, tualetas buvo tupiamas, nepatogus, atviras, todėl pareiškėjas buvo matomas kitų asmenų, iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas.
Iš atsakovės atstovo pateiktų KTP Nr. 14 ir KTP Nr. 16 nuotraukų matyti, kad tualetai (sanitariniai mazgai) yra atskirti nuo likusio patalpos ploto pertvaromis su durimis (1 t., b. l. 123, 139, 141-145).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas gali būti tupiamas. Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas.
Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, atmestini pareiškėjo argumentai, jog KTP Nr. 14 ir Nr. 16 nebuvo įrengto sėdimo unitazo, o tualetas buvo neatskirtas nuo likusios patalpos. Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl iš sanitarinio mazgo sklidusio blogo kvapo, kadangi, kaip jau minėta, tualetai kamerose buvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamųjų patalpų (įrengti atskirame kambaryje su durimis). Byloje pateiktos KTP Nr. 14 ir Nr. 16 fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo kamerose buvo įrengti atidaromi langai. Kadangi šiuo aspektu pareiškėjas šių fotonuotraukų neginčijo, taip pat detaliau nenurodė faktinių aplinkybių šioje dalyje, teismas neturi pagrindo konstatuoti netinkamus atsakovės atstovo veiksmus dėl nesudarytų sąlygų išvėdinti gyvenamąsias patalpas, taip išvengiant nemalonaus kvapo jose. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad kamerų tipo patalpose Marijampolės PN yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema (1 t., b. l. 65-79), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu dėl vėdinimo neužtikrinimo.
Pareiškėjas teigė, kad KTP kamerose buvo prastas apšvietimas, netvarkinga elektros instaliacija, netvarkingi šviestuvai, nesandarūs langai, todėl žiemos metu buvo šalta, buvo juntama didelė drėgmė, sienos pasidengusios pelėsiu ir grybeliu.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.). Natūralaus apšvietimo dydžio ši Higienos norma nereglamentuoja. Pagal minėtos Higienos normos HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).
Iš į bylą pateikto, ginčo laikotarpiui aktualaus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) 2019-12-19 patikrinimo akto Nr. (4-21 4.80)PA-9908 matyti, kad operatyviosios kontrolės metu atlikus santykinės oro drėgmės, oro temperatūros, oro judėjimo greičio ir dirbtinio apšvietimo matavimus KTP Nr. 16 Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (2 t., b. l. 16-18). Iš į bylą pateikto NVSC 2019-12-31 patikrinimo akto Nr. (4-21 4.80)PA-10060 matyti, kad operatyviosios kontrolės metu atlikus dirbtinio apšvietimo matavimus KTP Nr. 14 pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 195-196).
Pareiškėjas teigė, kad apšvietimas patalpose buvo nepakankamas, skundėsi dėl per žemos temperatūros, drėgmės, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Nors teismo sprendimas ir negali būti grindžiamas prielaidomis, net jei būtų pripažinta, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose esantis dirbtinis apšvietimas nesiekė Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuoto koeficiento, temperatūra buvo per žema, drėgmė neatitiko reikalavimų, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui būtų kilę kokios nors neigiamos pasekmės. Šias aplinkybes skunde pareiškėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien paminėdamas, kad apšvietimas buvo prastas, buvo šalta, drėgna, tačiau nenustatyta aplinkybių, suponuojančių dėl to patirtą neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, juolab, kad jie išdėstyti neišsamiai, skunde nenurodyta kuriuo laikotarpiu apšvietimas, drėgmė ir temperatūra KTP galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, temperatūros, drėgmės neatitikimo teisės aktams bei kad dėl to pareiškėjui kilo neigiamų pasekmių, prilygstančių teisminėje praktikoje suformuotai neturtinės žalos sąvokai, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.
Į bylą pateiktas NVSC 2019-10-30 patikrinimo aktas Nr. (4-22 4.80)PA-8154 patvirtina, kad ginčo laikotarpiu KTP Nr. 16 šviestuvas buvo techniškai netvarkingas (be apsauginio gaubto), nustatytas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (2 t., b. l. 23-24).
Iš NVSC 2020-09-18 patikrinimo akto Nr. (4-12 4.80)PA-3091 matyti, kad operatyviosios kontrolės metu KTP Nr. 16 buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų reikalavimų pažeidimai. Užfiksuota kameros tualeto patalpose subėgusi šlapia siena, matomas pelėsis (2 t., b. l. 7-8). Atsakovės atstovas į bylą pateikė Marijampolės PN 2020-10-20 raštą (2 t., b. l. 9) ir 2020-10-12 Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktą (2 t., b. l. 10), kurie patvirtina, jog minėti pažeidimai buvo pašalinti.
Kituose atsakovės atstovo pateiktuose NVSC patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota, taip pat patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimų. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl to patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei.
Dėl netvarkingos elektros instaliacijos teismas papildomai pažymi, jog pareiškėjas šias aplinkybes nurodė visiškai deklaratyviai, vien konstatuodamas, jog dėl to gali kilti grėsmė sveikatai ar gyvybei, tačiau nepaaiškino, kokios realios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, nenurodė, kokių pasekmių sveikatai galėjo sukelti netinkama elektros laidų būklė, be to, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjas būtų kreipęsis į pataiso namų administraciją.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad Marijampolės PN nebuvo atskiros patalpos pokalbiams taksofonu, kiti asmenys galėjo girdėti pareiškėjo pokalbius, todėl buvo pažeistas jo privatumas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 43 straipsnyje yra numatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė paskambinti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi nuo 2018-10-20 iki 2020-01-21) 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 punktas nustato, kad pataisos įstaigos administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems skambinti telefonu. Nuteistieji gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 38 p.). Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti telefonu dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu.
Nors atsakovės atstovas į bylą nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kad telefoninių pokalbių vieta yra izoliuota, joje yra įrengtos būdelės, atitvarai, visiškai užtikrinantys garso izoliaciją, tačiau teisės aktai tokių reikalavimų pataisos įstaigoms nenustato. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, konkrečiai kada ir kokie asmenys (nuteistieji ar pareigūnai) pareiškėjui trukdė naudotis telefonu, klausėsi jo pokalbių, nenurodė, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas šioje dalyje atmestinas.
Likusieji ir pareiškėjo, ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teismas pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimų. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl to patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei. Nors skunde nurodė, kad išgyveno dvasines ir fizines kančias, nėra duomenų, kad pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai būtų kilusios sunkios, negrįžtamos pasekmės. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas patyrė sunkaus mąsto neturtinę žalą, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentus.
CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
Teismas sutinka, kad dėl šioje byloje nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Nr. 53161/99 M. prieš Lietuvą).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje Nr. 42095/98 D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje Nr. 7508/02 L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta tokia neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, taip pat į tai, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. L. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo S. L. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista nuo 2019-10-03 iki 2022-10-03, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.