Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Kaišiadoryse prokurorei Ramunei Šulskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui su įpareigojimais,

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis - laisvės apribojimu 1 metų 3 mėnesių laikotarpiui su įpareigojimais. 2011 m. liepos 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pritaikius BK 92 straipsnį, paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui su įpareigojimais,

3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pritaikius BK 92 straipsnį - 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui su įpareigojimais,

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis - 3 metų laisvės atėmimo bausme,

5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. 2012 m. gruodžio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. balandžio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi dėl BK 187 straipsnio 3 dalies išteisintas, pasikeitus BK 190 straipsnio nuostatoms,

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 60 parų arešto bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - draudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metų laikotarpiui ir turto konfiskavimą;

9. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - turtinės žalos atlyginimą ir turto konfiskavimą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais - bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais,

10. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui su įpareigojimais,

11. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subedrinta su 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui su įpareigojimais. 2020 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,

12. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - pritaikius BK 64¹ straipsnį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - draudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metų laikotarpiui ir turto konfiskavimą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 9 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - draudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metų laikotarpiui ir turto konfiskavimą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. V. 2025 m. sausio 11 d., apie 20 val. 45 min, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su E. V. metu tyčia panaudojo fizinį smurtą pastarojo atžvilgiu, t. y., kumščiu sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį ir tokiais veiksmais dėl žaizdos antakyje nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. V. sveikatą.

Šiais veiksmais K. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 248/2025 (02) nustatyta, kad E. V. konstatuota žaizda antakyje, kuri galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, tikėtina, užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 63-64).

III. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas K. V. įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino.

Tai, jog E. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir 2025 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 248/2025 (02), kuria nustatyta, kad E. V. padaryta žaizda antakyje, kuri galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, tikėtina, užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 63-64). Padarytus sužalojimus patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusysis yra greitosios medicinos pagalbos automobilyje, matyti sužalotas nukentėjusio E. V. veidas, jam suteikta pirmoji pagalba, sutvarstyta kraujuojanti žaizda. Taip pat medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, kuriame užfiksuota, kad pacientas į Kauno klinikas atvyko 2025 m. sausio 12 d. 23.23 val., kur nurodė, jog šiandien buvo sumuštas, gavo smūgį į veidą, užfiksuota antakio žaizda. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl sužalojimų masto ir sužalojimų nekilo. Darytina išvada, kad dėl neteisėtų K. V. veiksmų kilo padariniai – buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taigi, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. V. sudavė nukentėjusiajam E. V. į veido sritį. Nustatyta, kad kaltinamajam, nukentėjusiajam ir kitiems asmenims – liudytojams būnant adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo K. V. ir nukentėjusiojo E. V., kurio metu kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, taip praskėlė nukentėjusiajam E. V. antakį ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent K. V. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį E. V. į veidą, taip padarydamas žaizdą veido srityje, antakyje, tai yra nukentėjusiajam E. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus aukščiau išvardintus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad K. V. kaltę tyčia įvykdžius veiką.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdami suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog atliekant kaltinime inkriminuotus veiksmus nukentėjusiajam sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Pabrėžtina, kad kaltinamasis smūgiavimo į gyvybiškai svarbų organą – galvą, todėl turėjo numanyti, kad kils pasekmės ir bus sutrukdyta nukentėjusiojo sveikata. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Ši veika sukėlė padarinius – E. V. sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Byloje kaltinamasis ginčijo veikos įvykdymo vietą ir teigė, jog kalinime neteisinga nurodytas adresas, nes įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo parodymais nustatyta, kad smūgis buvo suduotas (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo E. V. ir liudytojos S. V. teigimu smūgis buvom suduotas (duomenys neskelbtini). Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja teigė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena K. V. ir S. V., tačiau alkoholio vartojimas buvo tęsiamas adresu (duomenys neskelbtini), kur kilo konfliktas ir buvo suduotas smūgis. Iš 2024 m. sausio 12 d. E. V. protokolo – pareiškimo matyti, jog nurodyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-2). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytas įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-14). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. V. 2025 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, jog įvykio vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-25). Taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl liudytojų ir vaizdo stebėjimo kamerų, nurodyta, kad įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26-27). Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėta įvykio vieta, nurodytas įvykio vietos, kuri apžiūrėta adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-23). Taip pat policijos registrų išraše ROIK 0125000021463 nurodyta, jog įvykio vietos adresas – (duomenys neskelbtini) – gyvenamoji patalpa, gyvenamasis namas (1 t., b. l. 65). Pažymėtina, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. V. 2025 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl klaidingai suvestų duomenų nurodyta, kad visuose šiuose procesiniuose nurodyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), laikytina klaidinga. Teisinga įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28-29). Pabrėžtina, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. V. parodė, jog jo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau konfliktas ir suduotas smūgis buvo (duomenys neskelbtini), pas jų pažįstamus Č.. Identiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis, kuris teigė, jog kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vėliau išėjo pas asmenis, kurių nepažįsta ir ten įvyko konfliktas tarp jo ir K. V., nurodė, kad suduotas smūgis buvo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat teigė, jog atvykusi greitoji medicinos pagalba jį rado adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytoja S. V., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su K. V. ir E. V. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat ten kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurio metu K. V. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. V. į veido sritį.

Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis sprendžia, jog įvertinus ir sugretinus visus įrodymus, darytina išvada, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodytas įvykio vietos adresas perkvalifikuojamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tai nekeičia inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad K. V. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis K. V. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. V. anksčiau teistas trylika kartų, paskirtas bausmes atlikęs (1 t., 103-118), baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 125-135). VšĮ Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro duomenimis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (1 t., b. l. 141). Kaltimasis teismui pateikė medicininiu dokumentus, kuriuo nurodyta, jog intensyvios terapijos klinikoje gydytas nuo 2025 m. kovo 29 d. iki 2025 m. kovo 31 d., psichiatrijos klinikoje gydytas nuo 2025 m. kovo 31 d. iki 2025 m. balandžio 3 d., kaltinamasis gydytas po pasikorimo, jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos elgesio sutrikimai (2 t., b. l. 31-32). Kaltinamasis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neišnykus teistumui. Ankstesni teistumai leidžia teismui daryti išvadą, jog yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, rodo nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų, skirtų ir atliktų bausmių, tarp jų ir realaus laisvės atėmimo, kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad K. V. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo K. V. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą kaltinamajam yra netikslinga, o įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad inkriminuota veika padaryta esant teistam, neišnykus teistumui, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neabejotinai teigiamai vertintinas jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis vertintinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis dėlto, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos ir jų konstatavimo nepakanka teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus minimalią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus, kad K. V. teisiamas keturioliktą kartą, tai, kad toliau vykdė nusikalstamas veikas, tai, kad baustas administracine tvarka, tai, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, sprendžia, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. V. nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Kaltinamojo nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, skirtina 60 parų arešto bausmė (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Teismas pažymi, kad nustatydamas paskiriamos arešto bausmės dydį atsižvelgė į tai, kad nors kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau byloje kilo ginčas dėl tikslaus įvykio vietos adreso. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad buvo neteisingai kaltinime nurodyta įvykio vieta, todėl bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nebuvo galimybės dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių, taigi ir taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nebuvo galimybės.

Manytina, kad būtent tokios bausmės rūšis ir dydis yra adekvati ir būtina priemonės sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Šiuo atveju, nors kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas jau keturioliktą kartą, kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, be to, turi psichikos sveikatos problemų, vartoja vaistus, turi suicidinių minčių, ką patvirtina, kaltinamojo teikti medicininiai dokumentai, jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos elgesio sutrikimai. Teismo vertinimu, įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo, ketinant pradėti realiai dirbti, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, esant pakankamai jauno amžiaus, vis dar šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos arešto bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas su intensyvia priežiūra, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Kadangi K. V. nusikalstama veika kėsinosi į asmens sveikatą darytina išvada, kad yra pagrindas kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 99-102) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais (1 t., b. l. 68), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktais K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant K. V. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant jam pareigas: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, K. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti baudžiamajam įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Kaltinamajam K. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.