- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- eA-3695-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03960-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. J. (S. J.) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 10K-29601 „Dėl galimybės įforminti leidimą laikinai gyventi neturint galiojančio kelionės dokumento“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo S. J. prašymą išnagrinėti iš naujo, įvertinant tai, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui gali būti išduodamas dėl humanitarinių priežasčių, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2013 metais. 2013 m. lapkričio 18 d. buvo paskirtas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2017 m. sausio 19 d. įregistruota uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir direktorius yra pareiškėjas. 2020 m. liepos 9 d. pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, o tai sudaro savarankišką pagrindą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat yra išsilaikęs lietuvių kalbos egzaminą, savo ateitį sieja su gyvenimu Lietuvos Respublikoje.
2.2. 2020 m. sausio 9 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi 2 metams, t. y. iki 2022 m. sausio 9 d. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas vadovaujantis ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ne dviejų metų laikotarpiui, atsižvelgiant į priimtą sprendimą, bet tik iki 2020 m. liepos 21 d., kadangi pareiškėjo asmens tapatybės dokumentas (pasas) baigė galioti 2020 m. spalio 21 d.
2.3. Situacija (duomenys neskelbtini) Respublikoje dėl COVID-19 buvo itin nepalanki – apribotas atvykimas į šalį, paskelbtas karantinas, karantino laikotarpiu tarptautiniai skrydžiai į (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdomi, todėl jis objektyviai neturėjo galimybės pasikeisti savo asmens tapatybės dokumento (paso) iki 2020 m. liepos 21 d. Kelionė į (duomenys neskelbtini) buvo suplanuota nuo 2020 m. spalio 7 d., kai buvo tikėtasi, kad vyks skrydžiai į (duomenys neskelbtini).
2.4. 2020 m. liepos 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas sudaryti galimybę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikiant šiuo metu galiojantį asmens tapatybės dokumentą (pasą), kuris galioja iki 2020 m. spalio 21 d. arba atsižvelgti į susidariusią situaciją, ir pratęsti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi bent 5 mėnesiams (iki 2020 m. gruodžio 21 d.), kol, esant pirmai galimybei, atnaujintų savo asmens tapatybės dokumentą. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 28 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog atsižvelgdami į pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, t. y. užsienio valstybėse pritaikytas COVID-19 prevencijos priemones, dėl kurių pareiškėjas negali gauti naujo kelionės dokumento, Migracijos departamento manymu, naujas leidimas laikinai gyventi galėtų būti įformintas tik iki pareiškėjo turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos. Tuo pagrindu pareiškėjui buvo įformintas leidimas laikinai gyventi galiojęs iki 2020 m. spalio 21 d.
2.5. Dėl asmens tapatybės dokumento (paso) atnaujinimo pareiškėjas turi kreiptis tiesiogiai į pasų poskyrį (duomenys neskelbtini), tačiau to padaryti objektyviai neįmanoma dėl (duomenys neskelbtini) Respublikoje taikomų kelionių apribojimų ir tarptautinių skrydžių draudimo. Pareiškėjas neturėjo galimybės kreiptis dėl asmens dokumento (paso) atnaujinimo ir į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą Lenkijoje, kadangi jam nepavyko su ambasada susisiekti siekiant rezervuoti vizitą, o į pareiškėjo elektroninius laiškus ir skambučius nebuvo atsakyta. Pareiškėjui nepavyko rasti informacijos, ar asmens dokumentą (pasą) būtų galima pasikeisti neatvykus į ambasadą. Iš viešai prieinamos informacijos pareiškėjui tapo aišku, kad jam nepavyks pasikeisti asmens dokumento (paso) per (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą Lenkijoje.
2.6. Kreipiantis dėl asmens dokumento (paso) atnaujinimo per ambasadą, asmuo turi būti susitvarkęs ir atitikti reikalavimus, susijusius su savo gyvenamosios vietos deklaravimu / pakeitimu (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir pateikti tai patvirtinančias pažymas, o pažymas dėl adreso deklaravimo pareiškėjas gali padaryti tik (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl pareiškėjui fiziškai nenuvykus į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nėra galimybės pasikeisti asmens dokumento (paso).
2.7. Pareiškėjo nuomone, pratęstas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. spalio 21 d. nebuvo realus ir (ar) pakankamas pareiškėjui objektyviai kreiptis dėl jo asmens dokumento (paso) atnaujinimo, todėl 2020 m. spalio 19 d. pakartotinai kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pratęsti turimą leidimą laikinai gyventi bent iki 2020 m. gruodžio 31 d., kol esant pirmai galimybei, pareiškėjas atnaujintų savo asmens tapatybės dokumentą (pasą). Migracijos departamentas Raštu pranešė, kad išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl galimybės išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neturint galiojančio kelionės dokumento ir informavo, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Taip pat nurodė, kad dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo pareiškėjas galės kreiptis tik turėdamas galiojantį kelionės dokumentą. Neturėdamas galimybės pakeisti (atnaujinti) asmens tapatybės dokumento (paso), pareiškėjas neturi galimybės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Migracijos departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimą, nors sprendimu leidimas laikinai gyventi išduotas 2 metams, t. y. iki 2022 m. sausio 9 d., taip pat kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir šeimos susijungimo pagrindu, kurį pareiškėjas atitinka. Pareiškėjas nėra praradęs teisės būti teisėtai Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui yra išduotas 2 metų laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. sausio 9 d., tačiau leidimas jam negali būti įformintas.
2.8. Situaciją dėl COVID-19 galima prilyginti tokiai, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti ir išvengti, t. y. nenugalimos jėgos aplinkybei. Vien šiuo pagrindu Migracijos departamentas turėjo teisę ir pareigą išduoti (įforminti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas privalėjo išsamiau išnagrinėti pareiškėjo prašymą, stengtis nepabloginti pareiškėjo padėties, ieškoti naujovių atsižvelgiant į COVID-19 situaciją ir esančias humanitarines priežastis, bei, laikantis objektyvumo ir proporcingumo principų, išduoti pareiškėjui terminuotą leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių (COVID-19) laikotarpiu, kol pareiškėjas atnaujins savo asmens dokumentą (pasą) arba Migracijos departamentas privalėjo pateikti išsamią informaciją, kaip ir kur dėl tokio leidimo užsienietis galėtų kreiptis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jis neturėjo objektyvių galimybių nuvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką iki 2020 m. spalio 21 d., ar kad pareiškėjas bent kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą dėl paso jam išdavimo, tačiau atsakymo negavo.
4.2. Pareiškėjo skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti, kad jam būtų išduotas naujas kelionės dokumentas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių tai nebuvo padaryta. 2020 m. vasaros laikotarpiu daugelyje valstybių dėl COVID-19 pandemijos taikyti ribojimai buvo panaikinti ar sušvelninti. Pareiškėjas, žinodamas, kad jo turimo paso galiojimo laikotarpis netrukus baigsis ir jam reikia įforminti naują leidimą laikinai gyventi, turėjo netrukdomą galimybę nuvykti į artimiausią (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, kuri yra Lenkijos Respublikoje, Varšuvoje, bei pateikti prašymą dėl naujo kelionės dokumento jam išdavimo. Be to, Lietuvos Respublikoje veikia (duomenys neskelbtini) Respublikos konsulatas, kuris, jei ir neišduoda kelionės dokumentų, galėjo suteikti pareiškėjui reikalingą informaciją apie paso gavimo galimybes ir kaip tai pareiškėjui padaryti paprasčiausiu būdu.
4.3. Nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų humanitarinių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasikeisti savo paso. Pareiškėjas turėjo galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos iki turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos, nuvykti į Lenkijos Respublikoje esančią (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą ir pasikeisti pasą, tačiau to nepadarė. Tuo pačiu nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada negali išduoti paso bei pasą pasikeisti jis gali tik savo kilmės valstybėje. Net ir kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą, užsienietis nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti galiojantį dokumentą, kurį privalo turėti pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio nuostatas bei pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006.
4.4. Nesutinkama su pareiškėjo teiginiais dėl Įstatymo 130¹ straipsnio nuostatų taikymo ir pažymima, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui jau buvo išduotas, jis nebuvo panaikintas. Raštu išspręstas ne leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo / panaikinimo klausimas, o teisė įforminti leidimą laikinai gyventi nepateikiant galiojančio kelionės dokumento.
Šalies argumentai
4.5. Pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį Raštu atsakyta pareiškėjo nurodytų aplinkybių ribose. Pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymo motyvai yra analogiški 2020 m. liepos 17 d. pareiškėjo prašymo argumentams, į kurį atsakydamas atsakovas nurodo pažymėjęs, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui gali būti įformintas tik iki pareiškėjo turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos, todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad leidimas laikinai gyventi ilgesniam laikotarpiui negali būti įforminamas ir iki nurodyto termino jis privalo imtis aktyvių veiksmų pasui gauti.
4.6. Pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymas pateiktas likus vos dviem dienom iki pareiškėjo turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos, jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo pažymėjęs 2020 m. liepos 17 d. prašyme, pareiškėjas nenurodė, savo teiginių nepagrindė, duomenų, kad būtų išnaudojęs visas objektyvias galimybes gauti pasą, nepateikė, todėl pareiškėjo prašymas dėl ginčijamame rašte pakankamai išsamiai nurodytų priežasčių negalėjo būti patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties 22 punkte nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime bylai reikšmingas aplinkybes (ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų, siekdamas pakeisti dokumentą) grindė ir bylos medžiaga, kuri nėra išversta į lietuvių kalbą ((duomenys neskelbtini) ambasados tinklalapyje pateikta informacija).
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atmetė.
8. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
9. Teismas nurodė, jog pareiškėjas savo nesutikimą su Raštu grindė ta aplinkybe, kad neturėjo (vis dar neturi) galimybės atnaujinti / pakeisti savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento iki 2020 m. spalio 21 d., nes dėl COVID-19 pandemijos negalėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Pareiškėjui taip pat nepavyko susisiekti su (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada Lenkijoje.
10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas pasikeisti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą, neprivalėjo vykti tiesiogiai į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasados patalpas ar į pareiškėjo kilmės valstybės institucijas, visa tai jis galėjo atlikti nuotoliniu būdu ir nepriklausomai nuo to, ar paskelbtas karantinas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2013 metų gyvena Lietuvoje, nepatvirtina pareiškėjo nurodyto argumento, kad pareiškėjo adresas (duomenys neskelbtini) yra pasikeitęs, nėra atnaujintas bei deklaruotas, o kitų tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl nurodytas pareiškėjo skundo argumentas laikytinas neįrodytu. Jeigu pareiškėjui vis tik reikėjo fiziškai nuvykti į (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, jis, kaip (duomenys neskelbtini) pilietis iki savo kelionės dokumento galiojimo pabaigos galėjo nuskristi į kilmės valstybę per kitas valstybes, iš kurių skrydžiai į (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi, tačiau pareiškėjas visiškai nedėjo jokių pastangų, kad gautų naują asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neteikė į bylą įrodymų, kad būtų pildęs ir teikęs paraišką dėl naujo paso išdavimo, ir kad atsakingos (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijos atsisakė pareiškėjui išduoti naują pasą dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių.
12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nurodyta priežastis – COVID-19 pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas – neturėjo įtakos pareiškėjo pareigai susitvarkyti asmens tapatybės dokumentą, nes pareiškėjas asmens tapatybės dokumentą gali pasikeisti ir neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos. Asmens tapatybės dokumento pareiškėjas nepasikeitė išimtinai dėl savo paties nerūpestingo elgesio. Migracijos departamentas neturėjo pagrindo taikyti Įstatymo 2 straipsnio 7¹ dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 130¹ straipsnio nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas privalo veikti jam suteiktų įgalinimų ribose, jis neturėjo pareigos išaiškinti pareiškėjui, kaip jis turėtų pasikeisti asmens tapatybės dokumentą.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas galėjo pasikeisti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą nuotoliniu būdu, nepriklausomai nuo to ar yra paskelbtas karantinas. Pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvą 2013 metais nebuvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Šiuo negrįžimo laikotarpiu pareiškėjo nurodomas gyvenamasis adresas (duomenys neskelbtini) yra pasikeitęs, kuris nėra atnaujintas ir deklaruotas. Todėl pareiškėjas negali pateikti nei vieno reikalaujamo dokumento: elektros, dujų ar telefono sąskaitos, rinkėjo asmens tapatybės kortelės arba (duomenys neskelbtini) kortelės kaip adreso įrodymo (pasikeitus adresui). Norint gauti nors vieną iš šių reikalaujamų įrodymų yra būtinas pareiškėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) deklaravimas, kuris gali būti įgyvendinamas tik fiziškai atvykus į (duomenys neskelbtini) Respublikos pasų poskyrį.
15.2. Pareiškėjui nesuprantama, kaip teismas prieina deklaratyvios išvados, remiantis Varšuvoje esančios (duomenys neskelbtini) ambasados internetiniame tinklapyje skelbiama informacija, jog pareiškėjas gali pasikeisti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą nuotoliniu būdu, nepriklausomai nuo paskelbtos COVID–19 pandemijos. Teismas taip pat deklaratyviai nurodo, kad „pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje nuo 2013 m. nepatvirtina, kad yra pasikeitęs pareiškėjo gyvenamasis adresas (duomenys neskelbtini) bei tuo pačiu naujasis adresas (duomenys neskelbtini) nėra atnaujintas ir deklaruotas“.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Tiek teismas, tiek atsakovas negeba paaiškinti ką pareiškėjas, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir (duomenys neskelbtini) Respublikos padėtį, turėtų atlikti, norint toliau kurti ateitį Lietuvos Respublikoje kartu su žmona (Lietuvos Respublikos piliete).
15.4. Atsižvelgus į susidariusias aplinkybes, nėra poreikio pildyti ir teikti paraišką nuotoliniu būdų siekiant įgyti naująjį pasą, kadangi pareiškėjas akivaizdžiai neatitinka imperatyvaus reikalavo nurodyto (duomenys neskelbtini) ambasados elektroninio tinklapio 1 punkto 7 papunktyje „Elektros, dujų ar telefono sąskaita, rinkėjo asmens tapatybės kortelė arba (duomenys neskelbtini) kortelė kaip adreso įrodymas (pasikeitus adresui)“.
15.5. Pareiškėjas negalėtų patvirtinti savo pasikeitusios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Nesuprantamas teismo vertinimas, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai, esančiai Varšuvoje, turėjo būti pateikęs nuotoliniu būdu prašymą pasikeisti pasą. Pareiškėjo įsitikinimu, toks sprendimo argumentas nėra pagrįstas. Pareiškėjas, bandydamas susisiekti su (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada Varšuvoje, 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 16 d. siuntė elektroninius laiškus adresais: inf.warsaw@mea.gov.in, ppt.warsaw@mea.gov.in. Taip pat pareiškėjas skambino į minėtą ambasadą, tačiau prisiskambinti nepavyko. Teismas šioje byloje visapusiškai neištyrė būtinų sąlygų siekiant užsisakyti naują asmens tapatybės dokumentą ir priėjo nelogiškų ir nepagrįstų išvadų.
Žemesnės instancijos teismas
15.6. Teismas priimtame sprendime netinkamai traktuoja COVID-19 sukeltus padarinius. Teismas nepagrįstai traktavo būsimąjį laiką kaip esamąjį. Teismas neįsigilino į „kelionių burbulo“ įsigaliojimą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodo, kad pareiškėjas galėjo anksčiau nuvykti į (duomenys neskelbtini). Tokiai pozicijai pagrįsti nepateikiami motyvai ir tai nėra kilusio ginčo objektas. Tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek Prancūzija, Butanas, Kenija, su kuriomis (duomenys neskelbtini) yra sukūrusi „kelionių burbulą“, yra įtrauktos į COVID-19 paveiktų šalių sąrašą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Dėl vykimo į minėtas valstybes, išskyrus Prancūziją, taikomas ir vizų režimas, kuris COVID-19 metu itin vangiai vykdomas. Į minėtas valstybes iš Lietuvos Respublikos nėra vykdomi tiesioginiai skrydžiai (išskyrus Prancūziją).
15.7. Teismo nurodytas motyvas, kad pareiškėjas galėjo skristi per šias valstybes, yra neproporcingas. Pareiškėjo kelionė per Vokietiją taip pat nebuvo galima dėl taikomų ribojimų. Pareiškėjui yra nesuprantama teismo ir atsakovo pozicija, kadangi, pasaulį apėmus COVID-19 pandemijai, valstybės imasi saugumo priemonių. Tuo tarpu teismas ir atsakovas nepagrįstai vertina ir reikalauja, kad pareiškėjas pažeistų saugumo taisykles. Teismas, spręsdamas susidariusį ginčą, nepagrįstai vadovaujasi nuo 2021 m. vasario 8 d. atsiradusiu ir įsigaliojusiu „kelionių burbulu“, kuris nebuvo galimas ir negaliojo 2020 m. lapkričio 10 d. (Migracijos departamentui pateikus atsakymą). Pareiškėjas nesupranta, kaip teismas gali sprendime vertinti 2021 m. vasario 8 d. „kelionių burbulo“ reguliavimą ir taikyti jį atgaline data. Teismas nepagrįstai neįžvelgė humanitarinių priežasčių, kurios pasireiškė COVID-19 pandemijos metu.
15.8. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Migracijos departamentas neturi nei pareigos išaiškinti pareiškėjui kaip turėtų pasikeisti asmens tapatybės dokumentą, nei teisinio reglamentavimo pagrindu išaiškinti susijusios informacijos. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovas atsakyme į pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymą tinkamai atsakė pareiškėjui nurodytų aplinkybių ribose. Jeigu Migracijos departamentas žinojo, kad pareiškėjas gali išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką naudodamasis „kelionių burbulu“ ar kitais būdais, ar gali pasinaudoti (duomenys neskelbtini) ambasada nuotoliniu būdu, turėjo visą tai nurodyti, tuo tinkamai atlikdamas iš viešojo administravimo kylančias pareigas. Tačiau į bylą pridėtų objektyvių duomenų pagrindu, akivaizdu, kad Migracijos departamentas keliamų nors minimalių pareigų neįvykdė.
15.9. Pareiškėjui nesant galimybės pakeisti (atnaujinti) asmens tapatybės dokumento (paso), pareiškėjas neturi galimybės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagal priimtą Migracijos departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimą, nors sprendimu leidimas laikinai gyventi išduotas 2 metams, t. y. iki 2022 m. sausio 9 d. Dėl neatnaujinto asmens dokumento pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo kitu pagrindu (šeimos susijungimo), kurį pareiškėjas taip pat atitinka. Pareiškėjas nėra praradęs teisės teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui yra išduotas 2 metų laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. sausio 9 d. Tačiau leidimas jam negali būti įformintas. Pareiškėjui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, kai tam bus galimybė, leidimas laikinai gyventi galės būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Situaciją dėl COVID-19 pandemijos galima prilyginti tokiai, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti ir išvengti, t. y. nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybei, dėl kurių pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos atnaujinti savo asmens dokumento. Migracijos departamentas privalėjo išsamiau išnagrinėti pareiškėjo prašymą, stengtis nepabloginti pareiškėjo padėties, ieškoti naujovių atsižvelgiant į COVID-19 situaciją ir esančias humanitarines priežastis, bei laikantis objektyvumo ir proporcingumo principų, išduoti pareiškėjui terminuotą leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių (COVID-19 pandemija) laikotarpiu, kol pareiškėjas atnaujins savo asmens dokumentą. Kitu atveju, Migracijos departamentas privalėjo pateikti išsamią informaciją, kaip ir kur dėl tokio leidimo užsienietis, pareiškėjas, galėtų kreiptis. Tačiau yra akivaizdu, kad Migracijos departamentas tokios pareigos elgtis laikantis viešojo administravimo principų tinkamai neįvykdė.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis negali pateikti prašymo dėl kelionės dokumento (paso) išdavimo nuotoliniu būdu, nes negalėtų patvirtinti savo pasikeitusios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Respublikoje, nes šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir deklaratyvūs.
16.2. Vertinimą, ar pareiškėjas atitinka (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio paso išdavimo/pakeitimo reikalavimus, atlieka (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada, o ne pats pareiškėjas, tačiau šiuo atveju pareiškėjas apskritai net neteikė prašymo pakeisti jo pasą nei nuotoliniu, nei fiziniu būdu, todėl jo daromos prielaidos, kad ambasada jo prašymo nebūtų tenkinusi, yra neįrodytos ir nepagrįstos. Priešingai, negu savo skunde teigė pareiškėjas, COVID-19 pandemija jam objektyviai negalėjo sukelti kliūčių pasikeisti savo turimo kelionės dokumento iki jo galiojimo pabaigos ir teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimo.
16.3. Pareiškėjas byloje neteikė tokių duomenų, jog apskritai būtų pildęs ir teikęs paraišką dėl naujo paso išdavimo, ir / ar kad atsakingos (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijos atsisakė pareiškėjui išduoti naują pasą dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių.
16.4. Nors pareiškėjas byloje pateikė įrodymus, jog 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lenkijos Respublikoje elektroniniu paštu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad į jo laiškus nebuvo atsakyta, jokiais įrodymais nepagrįsta. Pareiškėjas nebandė susisiekti su ambasada kitais viešai skelbiamais ambasados elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) nesiuntė prašymo tiesiogiai ambasadai paštu, neišnaudojo kitų objektyviai prieinamų galimybių susisiekti su ambasada (neteikė prašymo pakeisti pasą nuotoliniu būdu, nenuvyko į Lenkijoje esančias ambasados patalpas ir nesikreipė konsultacijos, nesikreipė į (duomenys neskelbtini) Respublikos konsulatą Vilniuje, kuris, jei ir neišduoda kelionės dokumentų, galėjo suteikti pareiškėjui reikalingą informaciją apie paso gavimo galimybes ir kaip tai pareiškėjui padaryti paprasčiausiu būdu).
16.5. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjas, siekdamas pasikeisti pasą, neturėjo galimybės nuvykti į (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas byloje pateikė įrodymus apie prastą pandeminę situaciją (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir dėl to nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2021 m. vasario 28 d. sustabdytus reguliarius tarptautinius skrydžius, tačiau šie duomenys nepaneigia aplinkybių, kad pareiškėjas dėl naujo paso išdavimo nuotoliniu būdu galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje. Kita vertus, kadangi pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas iki savo kelionės dokumento galiojimo pabaigos negalėjo nuskristi į kilmės valstybę per kitas valstybes, iš kurių skrydžiai į (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi.
16.6. Atsakovas laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 19 d. prašyme Migracijos departamentui pateikė įrodymus, jog negali pasikeisti kelionės dokumento, todėl šis prašymas savo esme ir turiniu laikomas atitinkančiu Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą pagrindą (leidimo laikinai gyventi išdavimą dėl humanitarinių priežasčių). Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas neturi objektyvių galimybių pasikeisti paso, pareiškėjas kartu su 2020 m. spalio 19 d. prašymu neteikė. Pareiškėjas nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi jam išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą, pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašyme Migracijos departamentui apie tai apskritai nėra net užsimenama. Jokio teisinio pagrindo spręsti dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą Migracijos departamentas neturėjo, nes pirmiausia tam, kad šis klausimas apskritai galėtų nagrinėjamas, užsienietis teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti prašymą.
16.7. Nesutinkama su pareiškėjo vertinimu, jog Migracijos departamentas privalėjo konsultuoti ir pateikti siūlymus bei informaciją pareiškėjui, kaip pareiškėjas turi elgtis, jei negali pasikeisti asmens dokumento. Šiuo atveju Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo teikti pareiškėjui kokių nors konsultacijų ar pasiūlymų pirmiausia dėl to, jog pareiškėjas neprašė to padaryti. Pareiškėjas neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad jis objektyviai negali pasikeisti paso, todėl Migracijos departamentas neturėjo vertinti pareiškėjo padėties kaip išimtinės ir spręsti, kaip jo teisėti interesai tokiu atveju galėtų būti užtikrinti. Taip pat akivaizdu, jog Migracijos departamentas neturi pareigos sutvarkyti pareiškėjo asmens tapatybės dokumentų, taip pat neturi pareigos išaiškinti pareiškėjui, kaip jis turėtų tai padaryti, ką pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime.
Šalies argumentai
16.8. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog neturėdamas kelionės dokumento, jis negali gauti leidimo laikinai gyventi kitu pagrindu, nors galimai atitinka kitus Įstatymo reikalavimus tokiam leidimui gauti, niekaip nenulemia pareiškėjo teisių pažeidimo. Reikalavimas pateikti galiojantį kelionės dokumentą kreipiantis dėl leidimo gyventi išdavimo yra įtvirtintas Įstatyme ir pareiškėjas niekaip nepagrindė, kodėl jam turėtų būti taikomos kitokios, išimtinės taisyklės, nei visiems kitiems užsieniečiams. Pareiškėjo minimos aplinkybės, kad jis gyvena Lietuvoje ir yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, vysto Lietuvoje verslo idėjas, negrįžo per šį laiką į (duomenys neskelbtini) Respubliką, išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą, neturi juokių nuobaudų už teisės normų pažeidimus, nesudaro teisinio pagrindo leisti pareiškėjui įforminti leidimą laikinai gyventi nepateikus galiojančio kelionės dokumento, nepaisant imperatyvių Įstatymo reikalavimų.
16.9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos humanitarinės priežastys, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasikeisti savo paso. Įstatymo 2 straipsnio 7¹ dalyje įtvirtinta, kad humanitarinės priežastys yra liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjas turėjo galimybę nuvykti į Lenkijos Respublikoje esančią (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, kad pasikeistų pasą (arba prašymą dėl paso pakeitimo pateikti nuotoliniu būdu), tačiau to nepadarė dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių, kurių pareiškėjas neatskleidžia. Jokios humanitarinės priežastys pareiškėjo atžvilgiu neegzistavo ir tuo pagrindu Migracijos departamentas neprivalėjo įforminti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi. Tačiau net ir kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą, užsienietis savaime nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti galiojantį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Rašto bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodyta priežastis – dėl Covid–19 pandemijos paskelbtas karantinas – neturėjo įtakos pareiškėjo pareigai susitvarkyti asmens tapatybės dokumentą, nes pareiškėjas asmens tapatybės dokumentą gali pasikeisti ir neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos, t. y. asmens tapatybės dokumento pareiškėjas nepasikeitė išimtinai dėl savo paties nerūpestingo elgesio. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nustačius, jog pareiškėjas turėjo galimybę pasikeisti savo asmens tapatybės dokumentą, negalima teigti, kad egzistavo humanitarinės priežastys dėl kurių užsienietis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas gali pasikeisti asmens tapatybės dokumentą nevykdamas į (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai traktuoja COVID-19 sukeltus padarinius, taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas susidariusį ginčą, nepagrįstai vadovaujasi nuo 2021 m. vasario 8 d. atsiradusiu ir įsigaliojusiu „kelionių burbulu“, kuris nebuvo galimas ir negaliojo 2020 m. lapkričio 10 d. (Migracijos departamentui pateikus atsakymą). Pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamentas turėjo spręsti dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas viešojo administravimo principus.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos.
21. Teisėjų kolegija iš bylos rašytinės medžiagos nustatė, kad Migracijos departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjui dvejiems metams buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo kelionės dokumente (pase) nurodyta jo galiojimo pabaiga buvo 2020 m. spalio 21 d., ir vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo įformintas iki 2020 m. liepos 21 d. Pareiškėjas 2020 m. liepos 17 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriame prašė: 1) sudaryti galimybes kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pateikiant šiuo metu galiojantį asmens tapatybės dokumentą (pasą), kuris galioja iki 2020 m. spalio 21 d.; 2) kitu atveju – atsižvelgti į susidariusią situaciją ir bent 5 mėnesiams (iki 2020 m. gruodžio 21 d.) pratęsti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi, kol esant pirmai galimybei, pareiškėjas atnaujins savo asmens tapatybės dokumentą (pasą). Migracijos departamentas pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2020 m. liepos 17 d. prašymą bei įformino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi iki 2020 m. spalio 21 d. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2020 m. spalio 19 d. prašymą peržiūrėti jo prašymą ir, atsižvelgus į susidariusią situaciją, pratęsti turimą leidimą bent iki 2020 m. gruodžio 31 d., kol esant galimybei, pareiškėjas atnaujins savo asmens tapatybės dokumentą (pasą).
22. Migracijos departamentas skundžiamu Raštu nurodė išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl galimybės išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neturint galiojančio kelionės dokumento ir pranešė pareiškėjui, kad jo prašymas negali būti tenkinamas. Tuo pačiu nurodė, kad dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas galės kreiptis tik turėdamas galiojantį kelionės dokumentą.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas. Pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a punktą numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: i) jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti; ii) jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas 8.1 punktą užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas – galiojantį kelionės dokumentą. Leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi išduodamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui;
24. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
25. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 4 dalį leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.
26. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas 2020 m. spalio 19 d. prašymo pateikimo metu neturėjo teisės aktuose numatytų dokumentų, t. y. neatitiko imperatyvių teisės aktų nuostatų, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė jam pratęsti leidimą laikinai gyventi iki 2020 m. gruodžio 31 d.
27. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Įstatymas įtvirtina bent keletą atvejų, kai dėl nurodytų humanitarinių išimčių yra taikomos Įstatymo išimtys. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 26 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo. Akcentuotina, kad pareiškėjas šiuo atveju neatitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, todėl Įstatymo 26 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju nėra aktuali.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo situaciją, pratęsė pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimą nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. spalio 21 d., tačiau per nurodytą laikotarpį pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas pakeisti asmens dokumentą (pasą). Byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas ėmėsi visų būtinųjų veiksmų, siekdamas pakeisti savo asmens dokumentą (pasą). Nors pareiškėjas nurodo, kad skambino į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, taip pat rašė elektroninius laiškus, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjas su prašymu pakeisti asmens dokumentą kreiptųsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą Lenkijoje, taip pat pareiškėjas nesikreipė į Lietuvos Respublikoje esantį (duomenys neskelbtini) Respublikos konsulatą dėl informacijos suteikimo.
29. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo galimybe pasikeisti asmens dokumentą (pasą), teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3577-520/2021 ir kt.). Taigi, šiuo atveju Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų, pagrįstai atsisakė pratęsti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimą iki 2020 m. gruodžio 31 d.
30. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad Migracijos departamentas turėjo suteikti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 7¹ dalį humanitarinės priežastys – liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos.
31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymo matyti, jog jis prašė pratęsti jo turimą leidimą laikinai gyventi bent iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui 2020 m. sausio 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais. Taigi, pareiškėjas prašymo suteikti jam leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą Migracijos departamentui nebuvo pateikęs, todėl Migracijos departamentas Rašte neturėjo pagrindo vertinti, ar pareiškėjas atitiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio imperatyvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštas atitinka nurodytus imperatyvus.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.