Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo gynėjos prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo nuteistojo atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Nuteistojo K. B. gynėja apylinkės teismui pateikė prašymą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo gynėjos prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, kad, išvykdamas į užsienio valstybę, nuslėpdamas nuo teismo bei institucijų, turinčių vykdyti teismo nuosprendį, savo išvykimo vietą, žinodamas apie nuosprendžio paskelbimo datą ir laiką, K. B. vengė atlikti 2012 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, slapstėsi nuo bausmės atlikimo, todėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga yra sustojusi.

3. Nuteistojo K. B. gynėja advokatė Inga Blaževičienė skunde apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas nevertino nuteistojo nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų, todėl neteisingai nusprendė, kad K. B. slapstėsi ir/ar vengė atlikti bausmę. Iš byloje esančio detektyvo konsteblio liudytojo pareiškimo matyti, kad 2023 m. lapkričio 1 d. jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur manė gyvenant K. B.. Užėjus į namus, vyriškis patvirtino esąs K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Parodžius prie orderio pridėtą nuotrauką ir paklausus, ar tai jis – nuteistasis patvirtino. Taigi, K. B. neslėpė savo duomenų, paklaustas nurodė teisingus anketinius duomenis, sąžiningai atsakinėjo į klausimus.

3.2. Skunde pažymima, kad K. B. dėl sulaikymo ir Europos arešto orderyje nurodytų aplinkybių buvo apklaustas Vestminsterio magistratų teisme. Apklausiamas paaiškino, kad į Jungtinę Karalystę atvyko 2012 m., turi šeimą ir jau 8 metus gyvena su G. U., kartu augina penkerių metų dukrą V. U. (gim. (duomenys neskelbtini)). Taip pat šeimoje auga G. U. dukra iš kitos santuokos A. S., materialiai rūpinasi abejomis dukromis, turi įmonę, kuriai vadovauja. Šeimai be jo išsilaikyti būtų sunku tiek materialiai, tiek ir emociškai. Proceso eigoje advokatas jam aiškino, kad nusikaltimas nėra sunkus ir greičiausiai gaus tik baudą. Jis advokatui pasakė, jog išvyksta iš šalies, todėl 2012 m. atsikraustė į Jungtinę Karalystę ir dirbo atsitiktinius darbus. Nuteistasis bandė susiekti su advokatu, tačiau nepavyko. Iš teismo nuteistasis negavo jokio pranešimo, nuosprendis nebuvo įteiktas ir/ar gautas. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis nusprendė, kad nėra ko nerimauti ir viskas baigta, todėl toliau kūrė gyvenimą Jungtinėje Karalystėje.

3.3. Gynėjos teigimu, transporto priemonės draudimo liudijime, kuriuo buvo pratęstas draudimo laikotarpis, nurodyta, kad kitas vairuotojas yra K. B.. Tai patvirtina, kad visą gyvenimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpį nuteistasis vairavo transporto priemonę ir kiekviename draudimo polise jis buvo/yra nurodomas kaip kitas galintis vairuoti transporto priemonę asmuo, todėl akivaizdu, kad gyvendamas Jungtinėje Karalystėje neslėpė savo tapatybės, gyveno atvirai ir nesislapstydamas. Įmonės „E. P. L.“, įm/k (duomenys neskelbtini) informacija iš interneto yra viešai prieinama bet kuriam asmeniui ir patvirtina, kad K. B. nuo 2023 m. sausio 30 d. yra paskirtas šios įmonės direktoriumi. Taigi, K. B. gyvenimo Jungtinėje Karalystėje metu gyveno/dirbo, viešindamas save bei nesislapstydamas. Įmonės „G. C. L.“ raštas patvirtina, kad K. B. nuo 2014 iki 2017 m. dirbo ir šioje įmonėje. Nuteistojo atžvilgiu nėra/nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo atlikti paskirtą bausmę. Byloje nėra duomenų, kad K. B. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką. Po nuosprendžio priėmimo praėjo 12 metų, todėl atsižvelgiant į K. B. asmenybės pasikeitimą, pridedamus rašytinius įrodymus, į tai, kad per 12 metų jis daugiau nenusikalto, yra pagrindas išvadai, kad jis prarado pavojingumą, todėl bausmė būtų beprasmė.

4. Nuteistojo K. B. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. B. gynėjos skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties klausimą ir pagrįstai sprendė, kad K. B. vengė jam paskirtos bausmės vykdymo, todėl taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį nėra pagrindo.

6. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje, 2 punkte reglamentuota, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų ir nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

7. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistajam vengiant atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal teismų praktiką, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz., slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.

8. Kaip minėta, K. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 12 d., paskirta bausmė nebuvo pradėta vykdyti, kadangi nuteistasis pasislėpė.

9. Skunde teigiama, kad nuteistojo K. B. gynėjas proceso metu jam paaiškino, kad inkriminuojamas nusikaltimas nėra sunkus ir greičiausiai jis gaus tik baudą, todėl nuteistasis 2012 m. atsikraustė į Jungtinę Karalystę. Gynėjos teigimu, nuteistajam nebuvo įteikta nuosprendžio kopija, o su jį gynusiu advokatu nepavyko susisiekti. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors K. B. išvyko iki Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžio paskelbimo, tačiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jam galiojo ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos. Taigi, K. B. išvyko į Jungtinę Karalystę pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas. Be to, nuteistasis pats nesidomėjo pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, nors su jį gynusiu advokatu turėjo galimybe susisiekti tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, o, nepavykstant to padaryti – kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą ir sužinoti jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą. K. B. žinojo apie nuosprendžio priėmimo datą, pasirašydamas teismo pranešime, pats nesidomėjo bylos baigtimi, nors tokią pareigą turėjo ir išvyko į užsienio valstybę, pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas ir vengdamas bausmės. Tokiais veiksmais jis apsunkino netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekė išvengti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, K. B. į Jungtinę Karalystę išvyko 2012 metais, t. y. nepasibaigus lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos terminui, žinodamas, kad lygtinio paleidimo metu jis turi vykdyti jam nustatytas pareigas, tarp jų ir gyventi Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad jis suvokė lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo pasekmes, t. y. kad nevykdant paskirtų įpareigojimų, lygtinis paleidimas bus panaikintas ir jis turės atlikti likusią bausmės dalį, nuo kurios buvo atleistas bei tai, kad laisvės atėmimo bausmė gali pailgėti dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

10. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis K. B. nurodė teisingus anketinius duomenis į jo gyvenamąją vietą atvykusiam detektyvui, viešai deklaravo, kad yra įmonės „E. P. L.“ direktorius, tačiau toks nuteistojo elgesys, kai jis aiškiai žinodamas, kad bausmė privalo būti atliekama Lietuvoje, iš jos išvyko, vertintinas kaip vengimas atlikti bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuteistojo veiksmai, kai jis neatlikęs bausmės išvyksta iš Lietuvos ir nors, būdamas užsienio valstybėse, ir neslepia savo gyvenamosios vietos, pripažintini vengimu atlikti bausmę. Skunde nurodomos aplinkybės dėl bendro gyvenimo su G. U., kartu auginamos dukros ir materialinio išlaikymo šeimai teikimo, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, aukščiau iškeliant nuteistojo interesus ir tokiu būdu pažeidžiant baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principą. Be to, BK 96 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, nėra siejamos su šeiminėmis aplinkybėmis, t. y. šios aplinkybės išimties dėl nuosprendžio vykdymo privalomumo nesudaro.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. B. vengė atlikti bausmę, o BK 96 straipsnio 3 dalyje numatytas 15 metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nėra suėjęs, todėl nuteistojo K. B. atžvilgiu priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendis privalo būti vykdomas. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, skundžiamoje teismo nutartyje padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo K. B. gynėjos skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. B. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.