Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl atsiskaitymo pagal pirkimo – pardavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas Ž. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Į surengtą žodinį bylos nagrinėjimą atsakovas neatvyko, jo pozicija dėl ieškinio teismui nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovo paaiškinimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas P. S., būdamas automobilio Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininku, 2019-07-05 žodine pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė atsakovui Ž. Ž. minėtą transporto priemonę. Šalys susitarė, kad automobilio kaina yra 500 Eur. Kainą atsakovas įsipareigojo sumokėti grynaisiais pinigais 200 Eur, o likusią kainos dalį sumokėti vėliau grynaisiais pinigais arba atidirbti ieškovui ūkio darbais šiai sumai. Automobilį ieškovas perdavė atsakovui 2019-07-05, tačiau nė dalies mokėjimo už įsigytą daiktą atsakovas nesumokėjo, taip pat neatidirbo sutartos automobilio kainos dalies fiziniais darbais. Ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo automobilio kainą.

Atsakovas byloje nebuvo aktyvus, prieštaravo tik rašytiniam bylos nagrinėjimui, tačiau jį surengus į teismo posėdį neatvyko, procesinių šalies dokumentų neteikė, todėl teismas byloje vadovaujasi ieškovo paaiškinimais ir jo pateiktais rašytiniais įrodymais.

Valstybės įmonės Registra duomenimis nustatyta, kad automobilio Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoju - savininku nuo 2008-01-12 įregistruotas A. Š., šie įrašai registre iki bylos išnagrinėjimo nepakito. Teismas šio registro duomenimis naudojasi remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškovo paaiškinimu automobilį iš A. Š. jis įsigijo prieš keletą metų, sumokėjo šiam asmeniui nurodytą kainą, perėmė automobilį ir jo registracijos dokumentus, automobiliu asmeniškai nauudojosi iki perleidimo atsakovui momento, draudė jį draudimo įstaigose privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Šiuos ieškovo parodymus patvirtina Į bylą pateikti automobilio Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), skirtingose draudimo įmonėse sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentai, iš kurių matyti, kad P. S. transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę draudė nuo 2018 metų kovo 20 d. iki 2019m. birželio 19 d. (b. l. 3,4,29-34). Tokie byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad ieškovas P. S. iki automobilio perleidimo atsakovui momento buvo buvo jį įgijęs asmeninėn nuosavybėn, buvo teisėtas jo savininkas, nors daiktas ieškovo vardu nebuvo registruotas valstybės įmonėje Regitra.

Dėl faktinio ir teisinio ieškinio pagrindo

Teisinė ginčo santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra nagrinėjančio bylą teismo prerogatyva. Šiuo atveju nepaisant to, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek duodamas parodymus teismui nurodo, jog jam yra padaryta žala ir prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, teisinis santykis tarp ieškovo ir atsakovo kvalifikuotinas pirkimo – pardavimo santykiu, nes teismo vertinimu tai yra akivaizdu iš ieškovo parodymų turinio. Tokia išvada daroma nustačius, kad ieškovas nereikalauja grąžinti pas atsakovą šiuo metu esantį ginčo automobilį, nereikalauja įvertinti jo apgadinimų ir kartu atlyginti dėl apgadinimų patirtą turtinę žalą, bet reikalauja sumokėti šalių sutartą automobilio kainą. Taigi sprendžiama, kad ginčas byloje kilo dėl atsiskaitymo už parduotą daiktą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Transporto priemonių pirkimas bei pardavimas yra pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio susitarimo dalykas. Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta.

Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje sprendžiant šalių ginčą dėl daikto kainos sumokėjimo, pardavėjui tenka procesinė pareiga įrodyti pirkėjo prievolės atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsiradimo pagrindą, o pirkėjui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigą atsiskaityti už perkamą daiktą (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas prašė priteisti pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovui perduoto automobilio kainą teigdamas, kad atsakovas nėra įvykdęs savo pareigos sumokėti sutartą automobilio kainą. Ieškovas tvirtino, kad šalys žodžiu buvo susitarę, jog ieškovas parduos atsakovui automobilį Ford Mondeo, o atsakovas už automobilį sumokės 500 Eur kainą, kurios dalį – 200 Eur sumokės grynais pinigais, o likusią sumą sumokės vėliau grynais pinigais arba atidirbs pas ieškovą ūkio darbais. Šiuos ieškovo teiginius patvirtina į bylą pateiktas atsakovo ranka rašytas raštelis, iš kurio turinio matyti, koks automobilis ir iš kokio asmens perkamas, įsipareigojimas sumokėti grynaisiais pinigais 200 Eur bei atidirbti darbais (b. l. 5).

CK 6.314 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. Šiuo atveju nesant byloje kitokio pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų ir pateikto sutarties sudarymo faktą patvirtinančio raštelio turinio paaiškinimo, teismas sprendžia, jog ieškovui už automobilį nebuvo sumokėta, nors buvo tartasi, kad dalis kainos bus sumokėta automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu, o likusi dalis vėliau nei sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis. Ginčo automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje numačius, kad atsakovas visą kainą turėjo sumokėti darbais arba grynaisiais pinigais vėliau nei perduotas automobilis, tampa aktualus atsikaitymo laiko klausimas. Nesant numatyto konkretaus atsiskaitymo laiko, šis terminas turi būti nustatomas ieškovo pareikalavimu. Kad ieškovas reikalavo atsiskaitymo, įrodyta jo paaiškinimu, kuris byloje atsakovui užėmus pasyvią poziciją, nėra paneigtas.

Visi byloje esantys duomenys turi būti vertinami kartu. Aiškinantis šalių tarpusavio prievolinius teisinius santykius, atsižvelgiama į šalies paaiškinimą, kitos šalies pasyvią poziciją dėl ieškinio, taip pat į kitus byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Pagal aptartus aukščiau įrodymus nustatyta, kad ieškovas perdavė atsakovui transporto priemonę, o atsakovas neapmokėjo už perkamą automobilį sutartos kainos nei automobilio perdavimo momentu, nei vėliau. Byloje pakanka įrodymų, jog šalys susitarė, jog dalis pinigų už parduodamą automobilį bus perduodami sandorio sudarymo momentu, o dalis kitu laiku arba grynaisiais pinigais, arba likusi neapmokėta automobilio kaina bus atidirbta fiziniais darbais. Automobilio pirkimo –pardavimo sutartis buvo sudaryta žodžiu, ieškovo teigimu ji nustatyta 500 Eur, jokių kitų sąlygų, susijusių su parduodamo daikto kaina, išskyrus jos mokėjimo tvarką ar sumokėjimo faktą nenurodoma. Ieškovo teiginiai, kad buvo žodinis susitarimas su atsakovu dėl pinigų sumokėjimo, pagrįsti rašytiniu atsakovo ranka rašytu rašteliu, todėl pirkimo – pardavimo faktas laikomas įrodytu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys byloje dėl automobilio kainos dydžio, jos mokėjimo ir terminų iš esmės byloje nesiginčijo, t. y. atsakovas nesidomėjo bylos procesu, taip pat esant rašytiniams duomenims dėl atsiskaitymo tvarkos, galima spręsti apie buvusį šalių susitarimą, leidžiantį byloje vadovautis CK 6.314 straipsnio reguliavimu, kuris sudaro pagrindą priteisti prašomą sumą, sudarančią parduoto automobilio kainą, iš atsakovo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas byloje naudojosi valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisine pagalba, išlaidos atlygintinos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš Ž. Ž. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) daikto pirkimo – pardavimo kainą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš Ž. Ž. 197,17 Eur valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 17,58 Eur pašto išlaidų, iš viso 214,75 Eur (du šimtus keturiolika eurų 75 ct) (išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.