Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas M. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta. Pareiškėjo atstovas advokatas Dalius Vaičiulis teismo posėdžio metu patvirtinto, jog pareiškėjas yra informuotas apie teismo posėdį.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 86-TE-229 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai M. K.“ (b. l. 124), kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikinimo. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad būdamas patrulio vyresniuoju neužtikrino, jog tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) būtų nuolat įjungtas vaizdo registratorius, dėl to nėra 2015 m. lapkričio 28 d. vaizdo registratoriaus įrašų nuo 00.18 val. iki 01.12 val.

Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, taip pat tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Skundžiamas Telšių AVPK viršininko įsakymas priimtas, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Telšių AVPK 2016 m. birželio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-62 (b. l. 109–119).

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., toliau – ir Statutas).

Pagal bylos duomenis (b. l. 78–80) pareiškėjas – Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis – statutinis valstybės tarnautojas (Statuto 2 straipsnio 12 punktas) ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais pareiškėjo veiklą. Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 33 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau – vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.

Aprašo 23 punkte numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises, bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui

Aprašo 24 punkte numatyta, jog pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje dirba, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui.

Byloje nustatyta, jog Telšių AVPK Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja 2016 m. balandžio 5 d. surašė Telšių AVPK viršininkui tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2-5848 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ (b. l. 22), kuriame nurodė, jog 2015 m. lapkričio 28 d. laikotarpiu nuo 00.18 iki 01.12 val. vaizdo registratorius policijos tarnybiniame automobilyje neveikė, galimai buvo išjungtas, R. S. ir M. K. galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Telšių AVPK viršininkas 2016 m. balandžio 5 d. rezoliucija pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 31). 2016 m. balandžio 18 d. pareiškėjui M. K. surašytas Apraše nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-46 (b. l. 83–84), su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai susipažino tą pačią dieną. Teismo vertinimu, pranešimo turinys yra pakankamai aiškus ir išsamus, kad pareiškėjas galėtų aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas. Pareiškėjas M. K. tikrintojui 2016 m. balandžio 19 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių (b. l. 85). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas laikėsi minėto Aprašo 7, 23 ir 24 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.

Be to, Aprašo 25 punkte nustatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Pagal Aprašo 26 punktą, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Byloje nustatyta, jog Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas 2016 m. gegužės 4 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2-7753 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“, kuriuo prašė Telšių AVPK viršininko sutikimo pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų, kadangi 2016 m. gegužės 3 d. (Telšių AVPK 2016 m. gegužės 3 d. pranešimu Nr. 86-PR2-7681) gautas 2016 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atskleistos ne visos aplinkybės, leidžiančios objektyviai, pilnai ir visapusiškai įvertinti pareigūnų veiksmus (b. l. 97). Telšių AVPK viršininkas 2016 m. gegužės 4 d. sutiko pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą (b. l. 97). Be to, pareiškėjas M. K. sirgo nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. ir jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (b. l. 100–104). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas laikėsi minėto Aprašo 25 punkte nustatytos tvarkos ir terminų, esant svarbioms aplinkybėms tarnybinio patikrinimo terminą pratęsė.

Aprašo 27 punktas numato, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 27.1. patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę, o patvirtinus išvadą dėl pareigūno, kuris, perkeltas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, išvados kopija per 3 darbo dienas nuo šios išvados patvirtinimo perduodama valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir perkeltam pareigūnui; 27.2. grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Aprašo 32 punkte taip pat numatyta, jog skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Aprašo 35 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena. Aprašo 36 punkte taip pat nustatyta, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais arba kai Tvarkos aprašo 15 ir 16 punktuose numatytais atvejais atliekamas tarnybinis patikrinimas, arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Kaip minėta, tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2016 m. birželio 7 d. ir tą pačią dieną patvirtinta Telšių AVPK viršininko (b. l. 109). Telšių AVPK 2016 m. birželio 8 d. kreipėsi raštu į Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 120). Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas 2016 m. spalio 5 d. rašte Nr. 34 (b. l. 150) nurodė, kad Telšių AVPK kreipėsi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau policijos komisariatui atsakymo nerašė. 2016 m. liepos 5 d. priimtas skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui (b. l. 124–125). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas laikėsi minėtuose Aprašo 27, 32, 35 ir 36 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jam tarnybinė nuobauda skirta praleidus nustatytą terminą nuobaudai paskirti, kadangi tarnybinio patikrinimo išvada Telšių AVPK viršininko patvirtinta 2016 m. birželio 7 d. (tai laikoma tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena), o tarnybinė nuobauda paskirta 2016 m. liepos 5 d., t. y. nepraleidus Aprašo 35 punkte nustatyto 30 dienų termino, taip pat nepraleidus ir kito– vienerių metų – termino, nustatyto Aprašo 36 punkte, nuobaudai skirti.

Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Aprašo 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Aprašo 26 punkte numatyta, jog konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, konstatuota, jog vyriausiasis patrulis M. K., būdamas patrulio vyresniuoju, neužtikrino, kad tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) būtų nuolat įjungtas vaizdo registratorius, dėl tos priežasties nėra tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) 2015-11-28 vaizdo registratoriaus įrašų nuo 00.18 val. iki 01.12 val., tokiais savo neatsargiais veiksmais (neveikimu), t. y. M. K. nenumatė neigiamų padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti, padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, kurie numato, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 20.2 ir 20.9 punktus, kurie numato, jog policijos patruliui tarnybos metu draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.) ir įsodinti į tarnybinę transporto priemonę kitus asmenis, išskyrus atvejus, kai būtina (visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įrašymo įranga tarnybiniame automobilyje turi būti įjungta nuolat; Telšių AVPK viršininko 2014 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 86- V-192 patvirtinto Telšių AVPK policijos patrulių padaliniams skirtos automobilinės vaizdo ir garso įrašymo, kitos inventorinės garso ar vaizdo su garsu įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašo 6 punktą ir 8 punktą, kuris numato, jog policijos patruliui tarnybos metu draudžiama išjungti automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą, uždengti ar kitokiais būdais apriboti vaizdo kamerų apžvalgos lauką. Kai specialiajame automobilyje, kuriame yra įmontuota vaizdo ir garso įrašymo įranga, bendraujama su asmeniu, specialiojo automobilio variklis turi būti užvestas arba turi būti įjungta minėto automobilio elektros maitinimo sistema (variklio užvedimo rakteliu); Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 ir 4.9 punktus, numatančius, jog policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo ir būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų.

Kaip matyti iš 2016 m. birželio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-IS-62 (b. l. 109–119), joje atsakovas aiškiai nurodė, kaip pareiškėjas pažeidė teisės normas ir kokių teisės aktų reikalavimų pareiškėjas nevykdė. Atsakovas taip pat nurodė pareiškėjo kaltės formą – neatsargumą, kilusius padarinius – tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 28 d. vaizdo registratoriaus įrašų nuo 00.18 val. iki 01.12 val. nebuvimą.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad vaizdo registratoriai yra nelabai pritaikyti automobiliams, jog patikimai išsaugotų vaizdą. Ne kartą yra pastebėjęs, kad nors ir gerai įdėta kortelė į vaizdo registratorių, tačiau vaizdas neįsirašo. Nurodė, kad automobilyje (duomenys neskelbtini) registratorius išsijungia išjungus automobilio degimą. Būna atvejų, kad dėl techninio gedimo vaizdas neįsirašo. Dabar minėtame tarnybiniame automobilyje yra kita – patikimesnė – įranga. Liudytojo A. R. nuomone, anksčiau buvo nekokybiški aparatai. Nurodė, kad būna tokių atvejų, kai kortelė įsideda, lyg ir vaizdą įrašinėja, tačiau sekančią dieną išėmus kortelę, vaizdo nebūdavo – kortelė paprasčiausiai susigadindavo.