- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- I-2623-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05297-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjui V. Č., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Č. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 6 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2005-12-03 iki 2005-12-29 ir nuo 2008-09-18 iki 2008-10-03 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) netinkamomis sąlygomis, kadangi kamerų tipo palatose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrintas minimalus, teisės aktuose nustatytas 5 m² kameros plotas. Kamerų tipo palatos Nr. 6 ir Nr. 8 yra 15,51 m² ploto, jose yra 10 lovų, pareiškėjo buvimo laikotarpiu kameroje buvo laikoma nuo 8 iki 10 asmenų, nuolat buvo jaučiama įtampa, nuovargis, reikėjo laukti eilėje prie vieno sanitarinio mazgo, kuris neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė emocinę depresiją, pažeminimą, negalėjo užmigti, kadangi kiekvieną dieną kentė nepatogumus. Kamerose buvo tik viena spintelė, todėl ne visada buvo kur pasidėti maistą, o laukiant eilėje, jis ataušdavo. Dėl atsakovės netinkamų veiksmų, t. y. jo laikymo netinkamomis sąlygomis, buvo sutrikdyta jo sveikata. Taip pat pareiškėjas prašė remtis teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Laikomas netinkamomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė 6 500 Lt neturtinę žalą (b. l. 1).
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas LAVL buvo gydytas du kartus: nuo 2005-12-03 iki 2005-12-29 kamerų tipo palatoje Nr. 6, kurios plotas – 15,51 m² ir nuo 2008-09-18 iki 2008-10-03 kamerų tipo palatoje Nr. 8, kurios plotas – 15,51 m². Duomenų, kiek konkrečioje palatoje kartu su pareiškėju buvo laikoma asmenų, atsakovė neturi ir tokia statistika nėra vedama. To neįpareigoja daryti ir galiojantys teisės aktai. Taip pat pažymėjo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes sveikatos priežiūros paslaugas turi suteikti visiems nuteistiesiems ir suimtiesiems , kuriems to reikia. LAVL visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti asmenis į palatas, atsižvelgiant į rekomendacijas dėl plotų normų vienam asmeniui. Kamerų tipo palatos buvo ir yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kurie pagal poreikį buvo remontuojami arba keičiami. Pareiškėjo gydymosi laikotarpiu atsakovė turėjo išduotą Leidimą-higienos pasą Nr. 519, t. y. atitiko visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, tariamai patirtą žalą pareiškėjas grindžia tik samprotavimais. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nuo jos atsiradimo praėjo daugiau nei 5 metai. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė prašo taikyti ir pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 16-18).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Remiantis pareiškėjo paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. Č. nuo 2005-12-03 iki 2005-12-26 ir nuo 2008-09-18 iki 2008-10-03 buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 19-20).
Šalies argumentai
Pareiškėjas su prašymu 2013-07-10 kreipėsi į LAVL, kuri, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2013-08-09 rašte Nr. 7-555 nurodė pareiškėjo gydymosi LAVL laiką, kamerų tipo palatų, kuriose jis buvo gydomas, plotą ir pan. (b. l. 3-4). Pareiškėjas su skundu 2013-09-19 kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl minėto LAVL 2013-08-09 rašto, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2013-09-23 raštu Nr. 2S-4392 informavo apie kamerų, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, plotą, taip pat nurodė teisės aktus, reglamentuojančius kamerų įrengimą, vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje ir pan. (b. l. 5-6).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygomis, t. y. kad per laikotarpį nuo 2005-07-03 iki 2005-12-29 ir nuo 2008-09-18 iki 2008-10-03 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerų tipo palatose ir prašo už nurodytus laikotarpius priteisti 6 500 Lt dydžio neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Minėta, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2005-07-03 iki 2005-12-29 ir nuo 2008-09-18 iki 2008-10-03. Atsakovė pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.
CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o CK 1.127 str. 1 d. - ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda ta kiekvieną dieną. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2005-07-03 iki 2005-12-29 ir nuo 2008-09-18 iki 2008-10-03. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL pareiškėjas teismui pateikė 2013-10-15 (žyma ant voko), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2005-07-03 iki 2005-12-29 ir nuo 2008-09-18 iki 2008-10-03 negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Č. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.