Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-64/2010

Sprendimo procesinė kategorija: 1.1.3.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

2010 m. spalio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. (netikrų pinigų įgijimas, laikymas ir realizavimas N. K.) laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. (netikrų pinigų įgijimas, laikymas ir realizavimas A. B.) laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė N. D. paskirta laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2010 m. sausio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė N. D. paskirta laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 12 mėnesių atlyginti nukentėjusiajai D. K., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. D. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008-10-25, tiksliai nenustatytu laiku, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinę tyčią nevykdyti už A. C. įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartį, pasinaudodamas A. C. pasitikėjimu ir duodamas A. C. nurodymą įgyti jo išsirinktą nešiojamą kompiuterį, sudarant išperkamosios nuomos sutartį, po ko A. C. savo vardu su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sudarius išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nešiojamojo kompiuterio įgijimo bei perdavus kompiuterį jam, taip apgaule savo naudai įgijo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” priklausantį nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini) už 3699 Lt.

Be to, jis nenustatytoje vietoje ir laiku bei nenustatytomis aplinkybėmis įgijo netikrus pinigus, tai yra vieną netikrą 2003 m. laidos 50 litų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) ir du netikrus 2000 m. laidos 100 litų banknotus su vienodais serijos numeriais (duomenys neskelbtini), ir juos laikė prie savęs iki 2009-02-12 maždaug 21.00 val., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-02-12, apie 21.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už vaikišką vežimėlį N. K. realizavo vieną netikrą 50 litų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) ir du netikrus 100 litų nominalo banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu realizavo netikrus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus.

Be to, jis nenustatytoje vietoje ir laiku bei nenustatytomis aplinkybėmis įgijo vieną netikrą 2003 m. laidos 50 litų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį laikė prie savęs ne ilgiau kaip iki 2009-02-13 maždaug 1.00 val., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2009-02-12 22.30 val. iki 2009-02-13 maždaug 1.00 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilyje ,,BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, A. B. perdavė netikrą 2003 m. laidos 50 litų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu realizavo netikrus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog tirdamas bei vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos prasmę, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320-388 psl.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga vertinant įrodymus – jie turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Šiuo atveju pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 ir 4 d. numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys analizuojamas, aptariant nuteistojo kaltę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 213 str. 1 d.

Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Motyvuojamoji dalis

Dėl sukčiavimo

BK 182 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal teismų praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan., o turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“ 3 p.// „Teismų praktika“, Vilnius, 1998, Nr. 10).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis įkalbėjo nukentėjusįjį A. C. savo vardu sudaryti išperkamosios nuomos sutartį ir žadėjo pats mokėti įmokas bankui. Kadangi nukentėjusysis su nuteistuoju yra draugai ilgą laiką, nukentėjusiojo teigimu, jis pasitikėjo N. D., dėl to sutiko sudaryti išperkamosios nuomos sutartį. Tačiau byloje nustatyta, kad apeliantas įmokų iki baudžiamosios bylos iškėlimo nemokėjo, nukentėjusiojo ir banko neinformavo apie tai, kad po nešiojamo kompiuterio įsigijimo, jį su visais dokumentais, tame tarpe ir su išperkamosios nuomos sutartimi ir įmokų mokėjimo grafiku, pardavė nenustatytam asmeniui už 1500 Lt, gautus pinigus išleido savo reikmėm. Taigi, daroma išvada, kad nuteistasis pasinaudojo nukentėjusiojo pasitikėjimu įgyjant turtą. Pastebėtina, kad nukentėjusiajam nuteistasis nenurodė priežasties, kodėl jis savo vardu nenori sudaryti lizingo sutarties. Byloje nustatyta, kad išperkamosios sutarties sudarymo metu, nuteistasis oficialiai niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Nors apeliantas teigia, kad tyčios sukčiauti neturėjo, tačiau jo tyčia pasireiškė tuo, kad jis pasinaudojo nukentėjusiojo pasitikėjimu, įtikino galėsiąs laiku mokėti įmokas bankui, tačiau neturėdamas pastovaus ir legalaus darbo, negaudamas pastovių pajamų, neturėdamas teisės perleisti trečiam asmeniui svetimo turtą, jį pardavė, o gautus pinigus panaudojo savo reikmėms, o ne panaudojo išperkamosios sutartyje nurodytoms įmokoms sumokėti ar nukentėjusiajam sumokėti už parduotą nešiojamą kompiuterį. Pastebėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-27 nuosprendžiu apeliantas yra pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat už sukčiavimą tokiu pat būdu, t.y. įgijęs P. M. pasitikėjimą, žadėdamas pastarojo vardu daryti vartojimo kredito sutartyje numatytus mokėjimus, įsigijo mobiliojo ryšio aparatus, kuriuos pardavęs, gautus pinigus panaudojo savo reikmėm. Taigi, šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis N. D., piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. C. pasitikėjimu, padarė sukčiavimą, tuo padarydamas realios žalos ne tik bankui, bet ir pačiam nukentėjusiajam, kurio vardu buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, nes bankas pirmiausia dėl skolų bankui kreipiasi į asmenį, kurio vardu yra sudaryta sutartis. Nepagrįstas nuteistojo teigimas, kad įmokų nemokėjo todėl, kad kompiuterį su dokumentais pardavė nepažįstamam asmeniui, nežinodamas mokėjimo tvarkos, tačiau paties apelianto ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad N. D. kompiuterio dokumentus pasiėmė todėl, kad žinotų grafiką, kada reikia mokėti įmokas. Pastebėtina, kad galėdamas mokėti įmokas ir turėdamas už parduotą kompiuterį lėšų, nuteistasis neįmokėjo nei vienos įmokos už kompiuterį nei bankui, nei nukentėjusiajam. Taigi. įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs sukčiavimą ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo skundžiamo nuosprendžio naikinti ir nuteistąjį N. D. išteisinti pagal BK 182 str. 1 d.

Dėl kaltės pagal BK 213 str. 1 d.

BK 213 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar specialiąsias medžiagas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti.

Byloje neginčijamai specialisto išvadomis nustatyta, kad nukentėjusioji N. K., už parduotą vaikišką vežimėlį, gavo 250 Lt netikrais 100 ir 50 litų vertės banknotais. Nukentėjusioji N. K. parodė, kad už parduodamą vaikišką vežimėlį jai pinigus padavė ir vežimėlį pirko būtent nuteistasis, o kartu su nuteistuoju buvęs liudytojas K. B., nukentėjusiosios nuomone, buvo kaip pašalinis asmuo tik dėl kompanijos. Nuteistąjį, kaip vežimėlio pirkėją ir asmenį, kuris atsiskaitydamas už vaikišką vežimėlį padavė netikrus pinigus, nukentėjusioji atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, metu (b.l. 34-36, t. 1). Nors nuteistasis teigia, kad netikrus pinigus jis gavo iš K. B., tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad netikrus pinigus tiek vaikiško vežimėlio pirkimui, tiek ir perduotus liudytojui A. B. jis gavo iš liudytojo K. B.. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojas K. B. kategoriškai neigė žinojęs ką nors apie netikrus pinigus, tvirtino N. D. nedavęs jokių pinigų tiek vaikiško vežimėlio pirkimui, tiek liudytojui A. B.. Liudytojo K. B. parodymus patvirtina liudytojo D. V., iš dalies ir liudytojo A. B. parodymai, nukentėjusiosios N. K. parodymai. Liudytojai K. B. ir D. V. parodė, kad tik grįžtant iš Šiaulių, kur važiavo pakviesti nuteistojo palaikyti kompaniją perkant vaikišką vežimėlį, į Joniškį, nuteistasis prasitarė, jog pavyko apgauti moteriškę, liudytojai suprato, kad už vaikišką vežimėlį buvo atsiskaityta netikrais pinigais. Kad į Šiaulius buvo važiuota paties apelianto iniciatyva nustatyta ir liudytojos G. K. parodymais, jog įvykio dieną K. B. grįžo namo, niekur tos dienos vakare nebuvo išvažiavęs, jokio vaikiško vežimėlio neparsinešė, o vaikišką vežimėlį jiems padovanojo K. B. darbdavys. Be to, kratų ir apklausų metu pas K. B. nebuvo rastas nuteistojo teigimu K. B. prašymu nupirktas iš nukentėjusiosios N. K. vaikiškas vežimėlis. Taip pat iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. tvirtino, kad netikrus pinigus alkoholiniams gėrimams ir cigaretėms jam N. D. perduodavęs iš K. B., kuris sėdėjo kartu su nuteistuoju automobilyje, tačiau vėlesnės apklausos metu ir akistatos tarp A. B. ir K. B. metu, liudytojas parodė, kad K. B. pažįsta, todėl atpažino jį nuotraukose, tačiau akistatos metu nebuvo tikras, kad automobilyje sėdėjo būtent K. B. ir pinigus alkoholinių gėrimų ir cigarečių pirkimui gavo iš K. B.. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. kategoriškai nurodė, jog automobilyje sėdėjo K. B., tačiau liudytojo parodymai yra paneigti ne tik paties K. B. parodymais, bet ir liudytojų D. V., G. K. parodymais. Pastebėtina, kad liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, pačiam buvo pareikšti įtarimai dėl netikrų pinigų realizavimo, pastebėtina ir tai, kad šis liudytojas yra nuteistojo sesers sugyventinis, todėl daroma išvada, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir gali duoti apeliantui palankius parodymus. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neįrodyta, kad netikrus pinigus nuteistasis įgijo iš liudytojo K. B., todėl pagrįstai kaltinime nurodyta, kad netikrus pinigus apeliantas įgijo nenustatytu laiku ir vietoje bei nenustatytomis aplinkybėmis. Byloje taip pat nustatyta, kad netikrus pinigus nukentėjusiajai N. K. ir liudytojui A. B. vieną kartą perdavė būtent nuteistasis, todėl pagrįstai apeliantas pripažintas kaltu dėl netikrų pinigų laikymo prie savęs ir realizavimo. Pagal teismų praktiką, laikymas yra netikrų pinigų turėjimas savo žinioje, o realizavimas – tokių nusikaltimo dalykų (netikrų pinigų) perdavimas bent vienam kitam asmeniui. Realizavimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai netikrais pinigais atsiskaitoma už gaunamas prekes ar suteikiamas paslaugas. Byloje apklausti liudytojai K. B. ir D. V. tvirtino, kad nuteistasis pats jiems prasitarė, kad apgavo moteriškę, t.y. nukentėjusiajai N. K. už vaikišką vežimėlį atsiskaitė netikrais pinigais. Nuteistojo teigimas, kad taip pasakė pats K. B. laikytinas tik apelianto versija ir ji paneigta nuosekliais liudytojų parodymais. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių, jog nuteistasis realizuodamas netikrus pinigus nežinojo, kad jie netikri, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl N. D. kaltės padarius dvi nusikalstamas veika, numatytas BK 213 str. 1 d., yra pagrįsta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais nuteistojo N. D. argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo N. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžio atmesti.