Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-210-134/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
1S-210-134/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
R. V.
Nr. 1S-210-134/2014
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja B. V.,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozaičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nukentėjusiojo R. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi atmestas nukentėjusiojo R. V. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013-12-30 nutarimo, kuriuo paliktas galioti žemesniojo prokuroro 2013-11-16 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-1-00079-13, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Skundu nukentėjusysis prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir prokuroro nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Skunde nurodo, kad E. ir G. F., prižadėję iš jo pirkti automobilį ,,M. B.“, vėliau atsisakė už jį sumokėti pinigus ir grasindami privertė jį pasirašyti automobilio pirkimo – pardavimo dokumentus. Tokius savo veiksmus E. ir G. F. motyvavo tariama skola už negautą paveldėto miško dalį. Byloje nesurinkti įrodymai, kad G. F. jam sumokėjo pinigus už automobilį. Po to G. F., atvykęs pas jį į darbą, iš jo už mišką reikalavo pinigų ir smurtavo. Jo parodymus apie G. F. psichinį ir fizinį smurtą patvirtino J. V., A. V., R. V.. G. F. jam padarė didelę - 30000 Lt – turtinę žalą, prieš jį smurtavo, todėl turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 str. 2 d.

Skundas atmestinas. Ikiteisminio tyrimo metu G. F. ir E. F. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 294 str. 1 d., 2 d. dėl to, kad jie 2013 m. sausio mėn., apie 20 val., Panevėžyje, Gvazdikų g. 24, grasindami panaudoti fizinį smurtą ir sunaikinti turtą, nesilaikydami įstatyme numatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą teisę – reikalavo R. F. perduoti automobilį ,,M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 25000 Lt vertės, surašant fiktyvią pirkimo-pardavimo sutartį, po to 2013-01-29 šis automobilis buvo įregistruotas VĮ ,,Regitra“ kaip R. F. nuosavybė. Be to, G. F. 2013-03-07, apie 13 val. Panevėžyje, smaugdamas ir suduodamas tris smūgius R. V., grasindamas toliau naudoti fizinį smurtą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę - reikalavo perduoti pinigus – 25000 Lt.

Savavaldžiavimo pagrindinės (BK 294 str. 1 d.) ir kvalifikuotos (BK 294 str. 2 d.) sudėties būtinas požymis yra ir didelė žala (turtinė ar neturtinė) nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Nukentėjusysis R. V. jam padarytą didelę turtinę žalą motyvavo tuo, kad G. F. jam nesumokėjo 25000 Lt už automobilį ,,M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau smurtavo ir vėl reikalavo iš jo pinigų.

Ikiteisminį tyrimą nutraukęs prokuroras savo nutarime teisingai nurodė, kad nėra jokių patikimų duomenų apie nukentėjusiajam R. V. padarytą didelę turtinę ar neturtinę žalą. Iš byloje esančios automobilio ,,M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-01-28 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. Š. įmonė šį automobilį pardavė R. F. už 18400 Lt (1 t., 153 b.l.). Nukentėjusysis R. V., apklaustas apie šio automobilio įsigijimo aplinkybes, nurodė, kad jį įsigijo iš V. Š. įmonės už 5500 eurų. Vėliau, kai šį automobilį iš jo nutarė nusipirkti G. F. ir įregistruoti kaip R. F. nuosavybę, todėl jis (R. V.) V. Š. įmonėje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė už R. F.. Tačiau nei R. F., nei G. F. pinigų už automobilį nesumokėjo, nes, pasak jų, taip atsiėmė skolą už žemę ir mišką (1 t., 30 b.l.). Šias R. V. nurodytas aplinkybes patvirtino jo šeimos nariai ir artimieji M. V., J. V., A. V., R. V.. Tačiau įtariamųjų brolių F giminaitė R. F., patys įtariamieji savo apklausose paneigė visas esmines R. V. nurodytas aplinkybes ir teigė, kad broliai F su R. V. visiškai atsiskaitė už nusipirktą automobilį ir jam neliko skolingi, niekada prieš R. V. nesmurtavo, reikalaudami iš jo pinigų. Šiuos G. ir E. F. ir liudytojos R. F. parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Automobilio ,,M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-01-28 pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti, nėra duomenų, kad R. V. dėl šios sutarties nuginčijimo būtų kreipęsis į teismą civilinio proceso tvarka. Taigi, tyrimo metu G. F. ir E. F. pareikštas įtarimas dėl savavaldžiavimo, savavališkai pasisavinant R. V. priklausantį automobilį, nepasitvirtino.

Prokurorai, atsižvelgdami į jau aptartą priešingų ginčo šalių ir joms artimų liudytojų parodymuose esamus esminius skirtumus, teisingai nurodė, kad tyrimo metu negauti jokie patikimi duomenys, kad G. F. būtų panaudojęs fizinį smurtą prieš R. V. ir reikalavęs iš jo pinigų, todėl G. F. pareikštas įtarimas dėl savavaldžiavimo, panaudojus fizinį smurtą prieš R. V., taip pat nepasitvirtino. Savo skunduose R. V. taip pat nepateikia jokių naujų duomenų, kurie nebūtų žinomi ir įvertinti prokurorų ir teismo sprendimuose. Esant tokioms aplinkybėms, panaikinti skundžiamus nutarimus ir toliau tęsti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas dėl automobilio ir pinigų tarp R. V. ir G. ir E. F. vyksta jų ilgamečio konflikto dėl paveldėto turto kontekste. R. V. bei G. ir E. F. yra pusbroliai, kurie keletą metų nesutaria dėl to, kaip tarp jų turėtų būti padalinti pinigai, gauti už iš jų senelių paveldėtą ir parduotą mišką ir žemę. Šiuos ginčus šalys pasirinko spręsti baudžiamojo proceso priemonėmis : R. V. kreipėsi dėl nagrinėjamo ikiteisminio tyrimo pradėjimo broliams F, vykstant šiam tyrimui, E. ir G. F. siekė inicijuoti baudžiamąjį procesą R. V. dėl sukčiavimo ir melagingo pranešimo apie nusikaltimą (2 t., 16 b.l.). Byloje surinkti duomenys : rašytiniai dokumentai, liudytojų parodymai – suteikia pagrindą spręsti, kad tarp šalių yra susiklostę ne baudžiamieji, o civiliniai santykiai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys šiuos ginčus būtų bandę spręsti civilinio proceso tvarka. Šalių siekis dirbtinai kriminalizuoti konfliktus, kylančius dėl civilinių - paveldėjimo – santykių, jų siekis apkaltinti kitą šalį nusikaltimų padarymu ir jokių pastangų nedėjimas išsiaiškinant civilinės teisės priemonių veiksmingumą jų konfliktų sprendimui negali duoti teigiamo rezultato – teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo.

Apibendrindamas skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta teisinga skundžiamuose prokurorų ir teismo sprendimuose esančią išvadą, kad R. V. ir G. ir E. F. tarpusavio ginčus turi spręsti civilinio proceso tvarka, todėl tenkinti R. V. skundo prašymą naikinti šiuos pagrįstus ir teisėtus nutarimus ir tęsti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Atmesti nukentėjusiojo R. V. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja B. Vidzėnienė