- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- I-46-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00812-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2013 m. birželio 17 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. spalio 29 d. sprendimo dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-6446 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. PR1-828 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja skundu (b.l. 6-11), pateiktu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2010 m. gruodžio 3 d., prašo:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. spalio 29 d. sprendimą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-6446;
2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. PR1-828;
3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių vykdyti 2010 m. birželio 7 d. sprendimą jame nustatytomis sąlygomis nuo skundžiamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. liepos 22 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. PR1-828 priėmimo iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pabaigos. Pareiškėjos nurodyta sprendimo priėmimo diena birželio 7 d. laikytina rašymo apsirikimo klaida ir daroma išvada, kad pareiškėja prašo vykdyti 2010 m. birželio 8 d. sprendimą.
Nurodo, kad pareiškėjai nuo 2010 m. birželio 8 d. yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2010 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. SMTM-2523 paskyrė 1840,16 Lt per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis 1 metai ir 1564,14 Lt pašalpą iki vaikui sueis 2 metai. Pažymi, kad 2010 m. birželio 8 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas buvo pradėtas vykdyti ir pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog paskirto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa bus mokama visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Tačiau VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškėjai paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavo ir ją sumažino.
Nurodo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (9.167)SI1-28084 informavo, kad paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 10 straipsnio 2, 3 dalimis, t.y. teisės aktais (jų pakeitimais), įsigaliojusi jau po motinystės (tėvystės) pašalpos paskyrimo. Nesutikdama su motinystės (tėvystės pašalpos sumažinimu, pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyrius sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės ir darbo ministerijos, kuri 2010 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (11.1)I-6446 paliko galioti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą.
Teigia, jog įstatymų leidėjas nenumatė galimybės perskaičiuoti jau paskirtas motinystės socialinio draudimo pašalpas, susiejo šių pašalpų apskaičiavimą su teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusiu einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu ir tokiu būdu užtikrino pašalpų gavėjų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą visą pašalpos mokėjimo laikotarpį. Mano, jog Laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, įstatymo negaliojimo atgal ir kt. principams
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota praktika, socialinės pašalpos paskyrimas sukuria pašalpos gavėjui teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą pašalpos mokėjimo laikotarpį, o teisė į paskirtą ir mokamą socialinę pašalpą yra laikoma pašalpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime konstatavo, jog asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutarime išaiškino, kad net ir tada, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, turi būti paisoma nuosavybės teisės pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
Taip pat akcentuoja, jog teisė į motinystės (tėvystės) pašalpą kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio bei iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies nuostatos „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Nurodo, jog remiantis susiklosčiusia Europos Žmogaus Teisių Teismo (byloje TRE TRAKTORER AKTIEBOLAG prieš Švediją) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimais), konstatuotina, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos yra nuosavybė, kuri ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio ir Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu.
Pažymi, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalyse bei 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje įtvirtinta teisė perskaičiuoti jau paskirtas socialinio draudimo pašalpas vertintina ir kaip Konstitucijoje įtvirtinto šeimos, motinystės bei tėvystės apsaugos principo pažeidimas, kadangi toks teisinis reguliavimas suponuoja teisinį netikrumą, suteiktų teisių neapibrėžtumą ir tokiu būdu neigiamai veikia tokias socialiai reikšmingas ir saugotinas vertybes kaip šeima, motinystė bei tėvystė. Nurodo, kad pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių dėl Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių aukščiau nurodytų nuostatų, kuriomis įtvirtinta teisė nustačius naują pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio maksimalų dydį, naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį bei įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatoms perskaičiuoti galiojusių teisės aktų pagrindu jau paskirtas socialinio draudimo pašalpas, atitikties Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, todėl keičiant teisinį reguliavimą būtina laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter alia principo, lex retro non agit.
Mano, jog Vyriausybei nustačius naujus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžius, iš asmenų, kuriems teisėtai pagal galiojusius teisės aktus buvo paskirtos ir iš anksto sumokėtos socialinio draudimo pašalpos (pvz., motinystės pašalpa, mokama nėštumo ir gimdymo atostogų metu), bus reikalaujama grąžinti susidariusią permoką. Tokiu būdu socialiai pažeidžiamiausios asmenų grupės atsidurs visiško teisinio netikrumo ir teisinio nesaugumo situacijoje, bus paneigtos šių asmenų įgytos teisės, nepagrįstai pabloginta jų teisinė padėtis.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu išaiškino, kad asmenims, kuriems pagal ankstesnį teisinį reguliavimą iki 2005 m. liepos 1 d. terminuotai buvo nustatytas invalidumas bei paskirtos ir mokėtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos, įgytas teises (inter alia teisę į invalidumo pensiją) išlaikė visą paskirtos invalidumo pensijos mokėjimo terminą. Teigia, jog motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos savo esme panašios į netekto darbingumo pensiją, t.y. abi šios socialinio draudimo išmokos skiriamos terminuotai, kol asmenys, kuriems jos paskirtos, galės sugrįžti į darbo rinką. Tuo tarpu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, kuriomis įtvirtinta teisė nustačius naują pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio maksimalų dydį, naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį bei įsigaliojus naujoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatoms perskaičiuoti galiojusių teisės aktų pagrindu jau paskirtas socialinio draudimo pašalpas, ne užtikrina, tačiau priešingai, pažeidžia asmenų, įgijusių teisę gauti jiems paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisėtus lūkesčius gauti paskirtąsias pašalpas visą nustatytą jų mokėjimo laiką.
Taip pat pažymi, kad Laikinuoju įstatymu nustatyta ad hoc bazinių dydžių ir koeficientų kaita neturi savyje proporcingumo elementų ir nenumato skirtingų šio įstatymo socialinių kategorijų tarpusavio priklausomybės, tuo nustatydama neproporcingą naštą Laikinojo įstatymo subjektams. Be to, Laikinuoju įstatymu nustatytos skirtingos valstybinių socialinio draudimo pensijų, kompensuojamojo uždarbio, motinystės (tėvystės) išmokų ir nedarbo socialinių išmokų, išmokų vaikui mažinimo proporcijos šių grupių viduje, kai iki sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo gautos didesnės išmokos tos pačios socialinės grupės nariams mažinamos didesne procentine dalimi nei mažesnės išmokos. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą.
Pareiškėja apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 63, 94), į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 95), atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 97).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimuose (b.l. 36-38, 75-78) nurodo nesutinkantis su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius pagal I. R. prašymą, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatomis, 2010 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. SMTM-2523 I. R. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 7 d. iki vaikui sukaks vieni metai paskyrė 1840,16 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, o laikotarpiu nuo vaiko vienų ik dviejų metų – 1564,14 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.
Pažymi, jog Laikinojo įstatymo (įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos motinystės (tėvystės) pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, motinystės (tėvystės) pašalpos apdraustiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio (iki 2010 m. liepos 1 d. buvo mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio). Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa viršija Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (1170 Lt x 4), apraustajam mokama pastarojo dydžio (4680 Lt) pašalpa. Taip pat pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, motinystės (tėvystės) pašalpos apdraustiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų metų iki dviejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio (iki 2010 m. liepos 1 d. buvo mokama 85 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio). Taip pat, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa viršija 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (1170 Lt x 4), apdraustajam mokama pastarojo dydžio (3510 Lt) pašalpa.
Pabrėžia, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatomis, 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. PR1-828 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą taikant atitinkamai 90 ir 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžius. Įvertinus pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, kurios neviršija atitinkamai 90 ir 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, I. R. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukaks 1 metai paskirta 1656,14 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dviejų metų paskirta 1380,12 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Pažymi, kad I. R. 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. PR1-828 perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa neviršijo motinystės (tėvystės) pašalpos maksimalių dydžių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Seimas negali nereaguoti į esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime nusprendė, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias buvo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas motinystės (tėvystės) pašalpas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad asmenys, pagal įstatymą įgiję teisę į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose atostogų metu, neturi teisėto lūkesčio, kad ši parama valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebus mažinama. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepažeidė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 96), į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu (b.l. 26-27), teismui pateiktu 2010 m. gruodžio 28 d., nurodo nesutinkantis su pareiškėjos reikalavimais. Teigia, jog Laikinojo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos pagal iki 2010 m. birželio 30 d. galiojusias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojamos ir mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, motinystės (tėvystės) pašalpos apdraustiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, motinystės (tėvystės) pašalpos apdraustiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dviejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Šių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas įtvirtintas ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų 2001 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 86, 75 punkte. Nuo 2010 m. sausio 1 d. Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintas ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis – 800 Lt.
Nurodo, kad pareiškėjai iki 2010 m. birželio 30 d. paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa viršijo patvirtintą ribinį motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, todėl vykdant Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, VSDFV Klaipėdos skyrius 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. PR1-828 pagrįstai nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai taikant 90 procentų, o nuo vaiko 1 iki 2 metų – 75 procentų kompensuojamojo uždarbio dydį. Mano, kad motinystės (tėvystės) pašalpa pareiškėjai perskaičiuota pagrįstai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (minėta, toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. PR1-828, kuriuo pareiškėjai buvo perskaičiuotas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, panaikinimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2010 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (11.1) I-6446, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, panaikinimo. Panaikinus ginčijamus sprendimus, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą vykdyti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SMTM-2523.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi (b.l. 45-47) sustabdė bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-98/2010 administracinėje byloje Nr. I-743-162/2010 dėl nagrinėjamoje byloje taikomų aktų konstitucingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dėl šio ir kitų analogiškų kreipimųsi 2013 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog VSDFV Klaipėdos skyrius 2010 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. SMTM-2523 (b.l. 67-68), vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19, 20, 21 straipsniais ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų 2001 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai), 43, 48, 58 punktais, pareiškėjai paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 3 d., pašalpą paskaičiuodamas taip: 1) 86,80 x 100 % x 21,20 = 1840,16 Lt (mokama iki vaikui sukaks vieneri metai); 2) 86,80 x 85 % x 21,20 = 1564,14 Lt (mokama iki vaikui sukaks dveji metai). Taigi, minėtu sprendimu iki vaikui sukaks vieni metai pareiškėjai paskirta kas mėnesį 1840,16 Lt pašalpa bei 1564,14 Lt pašalpa iki vaikui sukaks dveji metai. Ginčijamu VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. PR1-828 (b.l. 69-70) pareiškėjai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo perskaičiuota, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais, Nuostatų 58, 74 punktais bei taikant Vyriausybės patvirtintą nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Minėtu sprendimu pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa, iki vaikui sukaks vieni metai, paskirta po 1656,14 Lt dydžio per mėnesį, o iki vaikui sukaks dveji metai, paskirta po 1380,12 Lt pašalpa per mėnesį.
Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. PR1-828, jį apskundė Fondo valdybai, kuri 2010 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (11.1) I-6446 pareiškėjos skundo netenkino ( b.l. 29-30).
Šios administracinės bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai pareiškėjai, pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, buvo sumažinta vaiko priežiūros atostogų pašalpa.
Motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Pašalpos skyrimo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 2009 m. rugsėjo 22 d. įstatymu Nr. XI-420 iš dalies pakeista šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis ją išdėstant taip: „Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“. Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms. Kadangi pareiškėjai pašalpa paskirta iki 2010 m. liepos 1 d., tai jai šio įstatymo pakeitimo nuostatos netaikomos.
Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.) (minėta, toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos ir asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos ir mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį (2010 m. liepos 2 d., 2011 m. gruodžio 20 d. redakcijos) šis įstatymas iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojo inter alia paskirtoms ir mokamoms motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, taip pat statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) paskirtoms ir mokamoms motinystės (tėvystės) išmokoms, tačiau pagal Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatas iki 2011 m. liepos 1 d. atitinkamai perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos mokamos iki jų mokėjimo termino pabaigos. Pagal įstatymo nuostatas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims, iki vaikui sukaks vieneri metai, perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatoms įgyvendinti buvo skirtas Nuostatų 75 punktas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Atitinkamai prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Nuostatų 75 punktas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo reikalavimų neatitiko toks netolygaus paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatant maksimalius perskaičiuojamų pašalpų ir išmokų, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, dydžius buvo sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas nuo 2010 m. liepos 1 d. sumažinti papildomai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2013 m. kovo 8 d.
Nustatyta, kad pareiškėja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2010 m. birželio 8 d. (b.l. 67-68), t. y. po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Motinystės (tėvystės) pašalpų, į kurias teisė įgyta po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo reglamentavimas remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarime nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime taip pat konstatavo, jog konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, taip pat socialinio solidarumo imperatyvai inter alia reiškia, kad ekonomikos, finansų krizės naštą tolygiai ir proporcingai turėtų dalytis visa visuomenė. <...> Paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepaneigė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama inter alia socialinė parama įstatymų numatytais atvejais. Pagal įstatymą įgyta teisė į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu negali būti tapatinama su teise į Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamas pensijas, taip pat pagal įstatymą įgyta teise į įstatymų nustatytą kitą pensinio aprūpinimo išmoką, kurios turi nuosavybės teisės aspektų pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Teisinio reguliavimo koregavimas leistinu mastu mažinant dalį (ribinius dydžius viršijančias) pagal įstatymą paskirtų ir mokamų socialinių išmokų, teisė į kurias įgyta iki to koregavimo ir kuriomis teikiama finansinė parama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis asmens, kuriam tokia parama jau buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisę, jis nepažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų.
Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą, darytina išvada, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. liepos 22 d. perskaičiavimo sprendimas Nr. PR1-828 bei Fondo valdybos 2010 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. (11.1) I-6446 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti. Pripažinus, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. SMTM-2523.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nuspren d ė:
pareiškėjos I. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.