Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Č. Č. ir R. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. M. N. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos Honorarijos A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodė, jos mama Honorarija A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir kiti įpėdiniai – pareiškėjos tėvas ir palikėjos sutuoktinis Č. Č. bei pareiškėjos sesuo R. J. – dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Po motinos mirties liko palikėjai priklausę kilnojamieji daiktai, auksiniai papuošalai, porcelianiniai indai, lininiai rakšluosčiai, kurie perduodami iš kartos į kartą, nuotraukų albumai, asmeniniai ir kiti daiktai. Palikimą taip pat sudaro palikėjos turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į jos tėvui V. S. priklausiusį išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), kurio palikėja savo vardu nebuvo įregistravusi. Palikėja testamento nebuvo sudariusi, tačiau ji ne kartą žodžiu buvo išreiškusi savo valią, kad visas jai priklausęs turtas atitektų pareiškėjai, o šis faktas buvo žinomas pareiškėjai bei jos artimiesiems. Pareiškėja per 3 mėnesių laikotarpį į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą, o pareiškėjos šiems veiksmams suinteresuoti asmenys neprieštaravo. Tėvas palikimu nesirūpino dėl prastos sveikatos, o sesuo R. J. gyvena užsienyje. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka (el. byla, b. l. 1-4).

Suiteresuotas asmuo Č. Č. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą su pareiškėjos pareiškimu sutinka (el. byla, b. l. 35-36, 52-53) Nurodė, kad jam ir dukrai suinteresuotam asmeniui R. J. buvo žinoma žodžiu išreikšta palikėjos H. A. Č. valia, kad po jos mirties jai priklausiusį turtą paveldėtų pareiškėja L. M. N. Dėl šių aplinkybių jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties. Po motinos mirties pareiškėja ėmė rūpintis motinai priklausiusiu kilnojamuoju turtu kaip savo. Be to, pareiškėja viena rūpinosi motina H. A. Č. dėl to, kad pareiškėjos sesuo gyvena užsienyje, o suinteresuotas asmuo yra silpnos sveikatos.

Suintersuotas asmuo R. J. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti (el. byla, b. l. 48-49). Nurodė, kad nei ji, nei palikėjos sutuoktinis po palikėjos H. A. Č. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė nei vienu įstatyme nustatytu būdu. Ji pati mamos priežiūra nesirūpino ir palikimo nepriėmė, nes visą laiką gyveno užsienyje. Palikėjos sutuoktinis to nepadarė dėl silpnos sveikatos. Jai yra žinoma, kad pareiškėja po mamos mirties vienintelė rūpinosi mamai priklausiusiu turtu, paveldėtą kilnojamąjį turtą valdo kaip savo. Suinteresuotas asmuo su tokiais pareiškėjos veiksmais sutinka ir neprieštarauja, kad ji priimtų po mamos mirties likusį palikimą.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. J. tėvai palikėja H. A. Č. ir suinteresuotas asmuo Č. Č. (el. byla, b. l. 5, 6-7, 11, 15). Palikėja H. A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 12). Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė (el. byla, b. l. 16). Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas suinteresuotas asmuo Č. Č. 1994 m. patyrė išeminį galvos smegenų insultą, po jo stebimi liekamieji reiškiniai (el. byla, b. l. 18-19).

Palikėjos vardu nekilnojamojo turto nebuvo registruota (el. byla, b. l. 17), tačiau V. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1993 m. birželio 30 d. testamentu palikėjai H. A. Č. paliko 0,15 dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 8-9). Palikėjos tėvas V. S. 1991 m. spalio 22 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono Kaišiadorių apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į 27,31 ha ploto valdytą žemę (el. byla, b. l. 59-60). 1994 m. sausio 19 d. sutartimi V. S. savo vaikams, kartu ir palikėjai H. A. Č., perleido teisę lygiomis dalimis atkurti nuosavybės teises į 24,31 ha ploto dalį išlikusio jam priklausiusio nekilnojamojo turto (el. byla, b. l. 10). 2016 m. gruodžio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr. 6SD-4075-(14.6.104) nurodyta, kad palikėja H. A. Č. dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė ir praleido įstatyme nustatytus terminus prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti (el. byla, b. l. 59-60).

Pagal formuojamą Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja L. M. N., būdama palikėjos dukra, kaip savo valdė po jos mirties likusį kilnojamąjį turtą. Pareiškėjos artimieji giminaičiai procese dalyvaujantys suinteresuotais asmenimis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, sutinka, kad palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą priėmė pareiškėja L. M. N.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. CK 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja per CK 5.50 str. 5 d. nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės (CPK 177 str., 185 str.). Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja nuolat siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo motinos H. A. Č. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Kiti įpėdiniai – palikėjos dukra R. J. ir sutuoktinis Č. Č. – dėl palikimo priėmimo nesikreipė, sutinka, kad palikimą priimtų pareiškėja. Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Pareiškėja kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iki teismo sprendimo priėmimo yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 94 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos Honorarijos A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, priimti palikimą, atsiradusį po H. A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.