- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-3314-992/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01842-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Pažeidėjas
- J. S.
- Advokatai
- Tomas Jurgelionis
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti pagal verslo liudijimą, besimokanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. 2016-02-03, apie 19.23 val., Vilniuje, Laisvės prospekte, vairuodama automobilį Opel Insignia, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, apvažiuodama sustojusį maršrutinį autobusą Mercedes Benz, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, užkliudė autobusą, apgadino abi transporto priemones ir nesustojusi pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 126, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. S., apklausiama teismo posėdžio metu, paaiškino, kad supranta, už ką surašytas protokolas, savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad vėlai vakare, apie 19 valandą, parvažiavo iš Lenkijos namo. Kai važiavo Laisvės prospektu, važiavo pirma juosta. Prieš ją sustojo autobusas, todėl ir ji sustojo. Pasižiūrėjo, kad antra juosta laisva, todėl parodė kairį posūkį ir pradėjo jį lenkti, aplenkė ir vėl grįžo į pirmą juostą. Toliau važiavo link Fabijoniškių. Pasistatė mašiną prie Iki parduotuvės, nuėjo pas mamą paimti šunų, ten užtruko apie 15 minučių. Sodindama šunį į priekį, pamatė, kad nėra veidrodėlio korpuso. Iškvietė policiją. Pareigūnams papasakojo apie įvykį. Pareigūnai nuėjo į Čili piceriją, ten nufilmuotos medžiagos nebuvo. Pareigūnai paklausė, ar ji važiavo Laisvės prospektu. Pasakė, kad važiavo, pravažiavo autobusą. Tada suprato, kad tikriausiai jį kliudė. Atsakydama į papildomus teismo klausimus, paaiškino, kad neišgirdo kontakto garso, nes garsiai buvo įjungta muzika. Buvo po kelionės ir bijojo, kad neužmigtų, todėl klausėsi garsiai muzikos, be to jos dėmesys buvo sutelktas į kairę, kadangi lenkė autobusą. Pati parvairavo iš Lenkijos. Apgadinto veidrodėlio korpuso nepastebėjo, būtų pastebėjusi, būtų sustojusi, prie durelių buvo įbrėžta, bet durelių apibraižymo negirdėjo. Atsakydama į atstovo klausimus, paaiškino, kad gailisi dėl įvykio, yra pasirengusi atlyginti žalą. Prašoma patikslinti važiavimo kelią po galimo eismo įvykio iki to momento, kai pastebėjo apgadinimus, administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. paaiškino, kad nuolat važiavo tiesiai Laisvės prospektu, po to Ateities gatve ir prie Fabijoniškių Impuls pasuko į dešinę, tada tiesiai važiavo, pasuko į parduotuvę Iki dešinėje. Veidrodėlio korpuso nematė, nebuvo jis užlinkęs, jei būtų užlinkęs, būtų tai pastebėjusi, negalėtų važiuoti.
Liudytoju apklaustas R. M. teismui paaiškino, kad dirba autobuso vairuotoju, įvykio dieną jam važiuojant 2G maršrutu iš Stoties link Santariškių pusės ties Rygos stotele degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš jo autobusą stovėjo vienas autobusas, užsidegus žaliai visi pajudėjo į priekį. Kadangi stotelė nėra ilga, tilpo tik troleibusas ir autobusas, jo autobusas netilpo. Truputėlį buvo pravertas langas dėl ventiliacijos, išgirdo dūžtančios plastmasės garsą, pasižiūrėjo per veidrodėlį, matė išsisukančią mašiną iš galo. Pasižiūrėjo markę, automobilis iš karto į antrą juostą įsuko ir nuvažiavo. Smūgio nepajuto. Išlipęs nuėjo pasižiūrėti, pamatė, kad šviežiai atsitrenkta. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus, liudytojas paaiškino, kad eismas buvo intensyvus, kontaktavo autobuso galinės kairės pusės kampas, autobuso ilgis pagal standartus yra 18.75 metrų, per 19 metrų atstumą girdėjo lūžtančios plastmasės garsą.
Pažeidėja baustina.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles ir taip sugadino (apgadino) kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, krovinius, kelius, kelio ir kitus įrenginius arba kitokį turtą. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. J. S. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. J. S. teismo posėdžio metu iš esmės neneigė kliudžiusi autobusą ir tokiu būdu apgadinusi savo automobilį bei autobusą, tačiau neigė, kad kontakto metu suprato autobusą kliudžiusi ir pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Teismas, sistemiškai vertindamas visus bylos duomenis, sprendžia, kad J. S. galėjo ir turėjo suprasti, kad savo vairuojamu automobiliu kliudė sustojusį autobusą, o po jos veiksmų sąlygoto transporto priemonių kontakto nesustojo, eismo įvykio vietos deklaracijos neužpildė. J. S. teiginius, kad ji negirdėjo kontakto, nes jos automobilyje garsiai grojo muzika, ji jautėsi pavargusi po ilgos kelionės iš Lenkijos ir dėmesį buvo sutelkusi į persirikiavimą, o faktą, kad galimai kliudė autobusą, suprato tik po to, kai apie tai pradėjo klausinėti pagal jos skambutį Bendrajam pagalbos centrui iškviesti policijos pareigūnai, teismas vertina kritiškai. Be kita ko, primintina J. S., kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, reglamentuojantis bendrąsias vairuotojų pareigas, draudžia vairuoti pavargus, todėl faktas, kad J. S. pavargusi važiavo namo po ilgos kelionės iš Lenkijos, todėl buvo įsijungusi muziką, kad tai ją prablaškytų, neeliminuoja vairuotojo pareigos imtis visų būtinų priemonių eismo saugumui užtikrinti, o sukėlus eismo įvykį, likti eismo įvykio vietoje, užpildyti deklaraciją ir laikytis kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismas vienareikšmiškai sprendžia, kad jei transporto priemonių konktaktas toks, kad lūžtančios plastmasės garsas buvo aiškiai girdimas automobuso vairuotojui per 19 metrų nuo kontakto vietos sėdinčiam kabinoje, nėra jokių abejonių, kad šis kontakto garsas buvo ir girdimas, ir juntamas lengvojo automobilio vairuotojai, net ir jei automobilyje grojo muzika, juolab, kad iš byloje esančių transporto priemonių apgadinimo nuotraukų matyti, kad kontaktas buvo slystamojo pobūdžio, sąlygojęs ne tik veidrodėlio korpuso lūžius, bet ženklius durelių rankenos apgadinimus. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino J. S., ji po kontakto su autobusu toliau Laisvės prospektu važiavo link Fabijoniškių gatvės, kol įsuko į IKI parduotuvės aikštelę, tokiu būdu vairuotojai teko atlikti keletą posūkių į dešinę, todėl J. S. teiginiai, kad ji nematė sulaužyto veidrodėlio korpuso, nes veidrodėlio stiklas nebuvo sudužęs ir pats veidrodėlis nebuvo užlinkęs, taip pat vertintini kritiškai.
Be minėtų aplinkybių J. S. kaltę padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus patvirtina ir kita byloje esančia medžiaga: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulių R. T. ir V. S. 2016-02-03 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės (b.l.5,6), pranešimo apie įvykį duomenys (b.l.6), eismo įvykio vietos schema (b.l.7), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l.10), transporto priemonių apgadinimo nuotraukos (b.l.15-19). Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad J. S. 2016-02-03, apie 19.23 val., Vilniuje, Laisvės prospekte, vairuodama automobilį Opel Insignia, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, apvažiuodama sustojusį maršrutinį autobusą Mercedes Benz, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, užkliudė autobusą, apgadino abi transporto priemones ir nesustojusi pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jos veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straisnio 1 dalį.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį – J. S. padarytas eismo įvykis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių, apgadintas svetimas turtas, tačiau padaryta žala nėra vertinama kaip labai didelė, eismo įvykio metu nenukentėjo žmonės, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjos asmenybę – teisę vairuoti įgijo 2006 metais, per tą laiką administracine tvarka buvo bausta vieną kartą 2016 metais, turi galiojančią nuobaudą, jai paskirtą baudą yra sumokėjusi, dirba. Įvertinus šias aplinkybes J. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos vidurkis. O įvertinus paminėtų aplinkybių visumą skiriant administracinę nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytų pagrindinės ir papildomos nuobaudų paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, būtų neadekvatus padaryto pažeidimo pobūdžiui. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, J. S. skirtina nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą šios nuobaudos vidurkį, tačiau neskirtina papildoma nuobauda – specialiosios teisės atėmimas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 32 straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi,
nutarė:
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) eurų dydžio baudą.
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1080 (vieno tūkstančio aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1080 (vieno tūkstančio aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.