Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-10 · Civilinė byla Nr. 2S-338-781/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
2S-338-781/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34746-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Suinteresuotas asmuo
Ž. A., G. L.
Civilinė byla Nr. 2S-338-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34746-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija: 129.; 122.4
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Ž. A., G. L., dėl baudos paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

antstolė V. M. (toliau - Antstolė) pateiktu pareiškimu prašė skirti Ž. A. (toliau - skolininkas) iki 1 000 Lt baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną už Antstolės reikalavimų nevykdymą. Pareiškime nurodyta, kad Antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5827-833/2012 dėl 3 000 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojos (suinteresuoto asmens) G. L. naudai. Antstolė nurodė, kad vykdymo proceso metu skolininkas 2013 m. gegužės 21 d. patvarkymu buvo įpareigotas daryti išskaitas iš pajamų kiekvieną mėnesį, kadangi VSDFV duomenimis jis verčiasi individualia veikla. 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu skolininkas buvo įpareigotas pateikti Individualios veiklos apskaitos žurnalą, tačiau reikalaujamų dokumentų nepateikė. Patvarkymai skolininkui įteikti 2013 m. rugpjūčio 29 d. Anot Antstolės, skolininkas piktybiškai nemoka priteistos skolos, nors turi pajamų, bei nedaro išskaitų iš gaunamų pajamų, todėl 2013 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu skolininkas buvo įpareigotas nurodyti priežastis, dėl kurių nevykdomi 2013 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymai. Patvarkymas įteiktas 2013 m. rugsėjo 30 d., tačiau skolininkas Antstolės reikalavimų neįvykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies ir skolininkui paskyrė baudą – 400 Lt - už Antstolės patvarkyme nurodytų įpareigojimų nevykdymą. Nurodė, kad skolininkas pažeidė imperatyvią proceso teisės normą, įsakmiai įpareigojančią vykdyti Antstolės reikalavimus, susijusius su sprendimų vykdymu, Antstolės reikalaujamos informacijos nepateikė, todėl yra pagrindas jam skirti baudą už Antstolės reikalavimų nevykdymą. Konstatavo, kad skolininkas, nevykdydamas Antstolės reikalavimų, tokiais savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) sutrukdė Antstolei per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė išieškotojo vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus. Pažymėjo, kad skolininkas niekaip nereagavo į Antstolės patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kodėl nevykdomi Antstolės patvarkymai, nors minėtą Antstolės patvarkymą gavo pasirašytinai. Antstolės įpareigojimų nevykdymas nenustačius svarbių tokio nevykdymo priežasčių leido teismui konstatuoti piktybišką valstybės funkcijas vykdančio asmens teisėtų reikalavimų nevykdymą, kuris, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, leidžia skolininkui skirti CPK 585 straipsnio 2 dalies ribose nustatytą baudą. Įvertinęs pažeidimo pobūdį, tai, kad patvarkymas neįvykdytas, pažeidimas padaromas ir skolininkas yra baudžiamas ne pirmą kartą, kad neteisėtas skolininko neveikimas sukliudė vykdomojo dokumento vykdymą, teismas tenkino Antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo ir skolininkui paskyrė 400 Lt baudą (paskaičiuota bendra suma iki nutarties priėmimo dienos).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį skiriant skolininkui už kiekvieną Antstolės patvarkymų neįvykdymo dieną 250 Lt baudą, ją skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti skolininkui tokią baudą, kuri esmingai skatintų jį laikytis įstatymų. Tačiau skirdamas 400 Lt baudą teismas šios savo pareigos neįvykdė. Be to, paskirta nauda yra visiškai neveiksminga, nes prieš tai paskirta 300 Lt bauda nepadarė jokio poveikio skolininkui.

Atskiruoju skundu Antstolė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir skirti skolininkui po 250 Lt baudą už kiekvieną Antstolės patvarkymų neįvykdymo dieną nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog periodiškai buvo kreipiamasi į teismą su pareiškimais dėl skolininkui baudos skyrimo už reikalavimų nevykdymą. Skolininkas piktybiškai ir sistemingai pažeidinėja įstatymo reikalavimus. Vykdymo metu surinkti dokumentai ir duomenys patvirtina, kad skolininkas veikia nesąžiningai, slepia pajamas, stengiasi išvengti vykdomojo rašto ir Antstolės reikalavimų įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskiruosius skundus teisme gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5827-833/2012 dėl 3 000 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko suinteresuoto asmens G. L. naudai (vykdomosios bylos Nr. 15/12/02648 l. 1-2). Kadangi skolininkas vykdo individualią veiklą, vykdymo proceso metu skolininkas 2013 m. gegužės 21 d. patvarkymu buvo įpareigotas daryti išskaitas iš pajamų kiekvieną mėnesį (vykdomosios bylos Nr. 15/12/02648 l. 23). Skolininkui nevykdant šios pareigos, Antstolė 2013 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui (vykdomosios bylos Nr. 15/12/02648 l. 38). 2013 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Antstolės prašymas dėl baudos skyrimo buvo netenkintas (vykdomosios bylos Nr. 15/12/02648 l. 39-40). 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu Antstolė dar kartą kreipėsi į skolininką ir pareikalavo per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti Individualios veiklos sąskaitų apskaitos žurnalą (vykdomosios bylos Nr. 15/12/02648 l. 43). Skolininkas nustatytu terminu Antstolės įpareigojimo pateikti Individualios veiklos sąskaitų apskaitos žurnalą neįvykdė, todėl 2013 m. rugsėjo 6 d. Antstolė su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui paskyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą (vykdomosios bylos Nr. 15/12/02648 l. 62). 2013 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skolininkui buvo paskirta 300 Lt bauda (vykdomosios bylos Nr. 15/12/02648 l. 63-64).

Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčo nutartimi skolininkui paskyrė 400 Lt baudą. Antstolė ir suinteresuotas asmuo G. L. teigia, kad paskirta bauda yra per maža.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal CPK 585 straipsnio 2 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl antstolio reikalavimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog skolininkas nevykdė Antstolio reikalavimų, su juo nebendradarbiavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokių aplinkybių konstatavimu. Tačiau pažymėtina, kad teismo skiriama bauda, kaip procesinė sankcija, neatlieka kompensuojamosios funkcijos, taip pat ši sankcija negali būti vertinama kaip „satisfakcija“ antstoliui ar išieškotojui. Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą, todėl teismo sprendimą vykdančiam antstoliui, valstybei, išieškotojui, teisiškai svarbus pats baudos skyrimo faktas, o ne jos dydis. Vykdant priverstinio vykdymo veiksmus nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas nekilnojamojo turto neturi, vykdo individualią veiklą (vykdomosios bylos Nr. 15/12/02648 l. 17, 53). Teismo nuomone, paskirta vienkartinė 400 Lt bauda nėra per maža fiziniam asmeniui, kuris kartu yra ir skolininkas, bei yra pagrįsta. Be to, tokio dydžio bauda nagrinėjamu atveju atitinka prevencijos tikslus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Taigi teismas, įvertinęs visas su nagrinėjamu klausimu susijusias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skolininkui paskirtos baudos dydis nėra per mažas, todėl abu atskirieji skundai atmetami, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė