- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2-27-884/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- M. U.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. U. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. S. atžvilgiu. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 1998 metų lapkričio mėnesį, gruodžio mėnesį pradėjio gyventi su juo faktiniuose santuokiniuose santykiuose, pašlijus santykiams, išvyko gyventi pas tėvus. (duomenys neskelbtini) gumė sūnus, Skuodo rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu atsakovas buvo pripažintas vaiko tėvu, iš jo priteistas išlaikymas po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas nevykdo pareigos auklėti ir prižiūrėti sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti sūnų, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų prengtas savarankiškam gyvenimui. Nuo sūnaus gimimo atsakovas sūnų buvo aplankęs tik vieną kartą, kai jis gimė, prie išlaikymo neprisideda, juo nesirūpina, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 15030,61 Lt.
Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą palaikė, papildomai paaiškino, kad šiuo metu yra sukūrusi šeimą su M. M., šeimoje auga dar vienas sūnus, kuriam šešeri metai. Sūnui apie tikrąjį tėvą nepasakojo, kol jam sukako 10 metų, E. gimė, kai ji su atsakovu kartu nebegyveno, mano, kad atskovas, dabar pradėdamas bendrauti su sūnumi, pakenktų jo mąstymui ir psichinei raidai, nežinojo, kad apribojus tėvo valdžią, tėvui išlieka teisė matytis su vaiku. Jos sutuoktinis rūpinasi E. visapusiškai, nori jį įsivaikinti. Šiuo metu atsakovas sūnui išlaikymą teikia.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad išlaikymo neteikė, nes neturėjo darbo, sūnaus nelankė, nes tam prieštaravo jo mama, slėpdama gyvenamąją vietą.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad supranta, kad ieškovė nori pakeisti vaikui pavardę ir kad jos sutuoktinis sūnų įsivaikintų. Nenori jiems maišytis, jis pats taip pat turi kitą šeimą. Išlaikymą sūnui teikia, anksčiau dėl išlaikymo negalvojo, su vaiko motina ir su vaiku susisiekti nebandė, buvo jaunas, nepagalvojo, norėtų su sunumi bendrauti, bet jam gali būti šokas, jeigu vaikas vadina ieškovės sutuoktinį tėčiu, tai sutinka, kad jis įsivaikintų vaiką ir jam būtų suteikta jo pavardė. Galbūt su laiku būtų įmanoma pradėti su vaiku bendrauti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gimė 2000 m. rugpjūčio 10 d. šalims gyvenant atskirai, Skuodo rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu atsakovas pripažintas vaiko tėvu, iš jo priteistas išlaikymas vaikui (3 b.l.). Taigi atsakovas, nors gyvendamas atskirai, yra atsakingas už vaiko išlaikymą, auklėjimą ir deramos raidos sąlygų sudarymą bei neigiamus tėvo valdžios įgyvendinimo padarinius. Tėvų valdžios turinys nustatytas Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė (LAT 2008-05-08 nutartis civ.byloje 3K-3-209/2008).
Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu tuo pagrindu, kad jis nevykdo pareigų auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Ieškovės paaiškinimu, liudytojos A. S. parodymais nustatyta, kad atsakovas sūnaus aplankyti buvo atvykęs tik iškart po jo gimimo, sūnaus auklėjimo, bendravimo su vaiku, jo išlaikymo klausimų nesprendė (56, 63 b.l.). Atsakovas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad ilgą laiką išlaikymo jam neteikė, nes neturėjo darbo, sūnaus nelankė, nes nežinojo, kur gyvena, kartą buvo nuvykęs į ieškovės namus, bet jos ir vaiko nebuvo, šiuo metu dirba, išlaikymas ir įsiskolinimas yra išskaičiuojami iš darbo užmokesčio (57 b.l.). Minėtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas vengė atlikti tėvo pareigas sūnui, nesant tam objektyvių priežasčių, ir tai yra sąlyga spręsti tėvo valdžios apribojimo būdą.
Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad ieškinys būtų tenkintas ir jam būtų apribota tėvo valdžia, savo poziciją argumentavo tuo, kad vaikas jo nepažįsta, ieškovės sutuoktinį vadina tėvu, todėl nenori kištis į šeimos gyvenimą.
Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžant ginčą dėl vaiko, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, bendrauti su tėvais, su giminaičiais (CK 3.161 str.). Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad vaikui apie jo tėvą ji nepasakojo iki jam sukako 10 metų, nori, kad atsakovas nesiektų bendrauti su sūnumi, apie jo teisę bendrauti su seneliais iš tėvo pusės ji nepagalvojusi, ieškinį pareiškė, kad, apribojus tėvo valdžią atsakovui, jos sutuoktinis galėtų įsivaikinti E. (56 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu ar artimais giminaičiais galėtų daryti žalą vaikui. Priešingai, iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apaugos skyriaus išvados (32 b.l.) bei liudytojos I. P. parodymų (b.l. 58) matyti, kad atsakovo gyvenimo sąlygos yra geros, jis kartu su I. P. augina bendrą sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini), bei I. P. nepilnametį sūnų R., gim. (duomenys neskelbtini), su jais kartu gyvena jos pilnametis sūnus D., atsakovas puikiai sutaria tiek su savo sūnumi, tiek su I. P. vaikais, jais rūpinasi, I. P. kalbėjo su savo vaikais apie atsakovo sūnų, niekas bendravimui neprieštarauja.
Teismo posėdžio metu apklaustas E. paaiškino, kad mama apie tėtį jam pasakiusi neseniai, minėjusi, kad jis negeras, ją mušęs, berniukas teigė nežinantis, ar norėtų sužinoti, kas jo tikrasis tėtis, susipažinti nenorėtų (58 b.l.). Tokia vaiko nuomonė yra suprantama, kadangi jis ilgą laiką apie tėvą, kuris nesiėmė aktyvių veiksmų bendrauti su vaiku, nežinojo, o vaiko motiną, tai yra ieškovę, kuri yra
sudariusi santuoką ir sukūrusi šeimą, tokia situacija tenkina ir ji norėtų, kad ir toliau vaikas su tėvu nebendrautų.
Civilinio proceso kodekso normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). Teismas, remdamasis Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Šiuo metu vaiko E. ir jo tėvo ryšiai nesusiformavę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo kaip tėvo pareigų nevykdymą vertina kaip jaunystės klaidas, su vaiku norėtų pradėti bendrauti, tik bijo, kad vaikas nepatirtų psichologinės traumos, yra pagrindo manyti, kad vaiko ir tėvo santykiai gali būti atkurti ir tokiu būdu biologinis tėvas, nors ir gyvendamas atskirai, galėtų dalyvauti vaiko auklėjime, o vaikas galėtų pažinti savo tėvą ir kitą brolį ir palaikyti su jais ryšius. Ieškovė pripažino po teismo posėdžio, kurio metu buvo apklausiamas vaikas, pasakiusi sūnui, kad salėje buvo jo tėvas. Ieškovė turėtų suprasti, kad vien tai, jog vaikas nieko neklausinėjo, dar nereiškia, kad jis klausimų neturi. Susiklosčiusi situacija galėtų būti išnaudota atviram pokalbiui su vaiku, jo ryšių su tėvu atkūrimui.
Esant minėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad atsakovo ryšiai su vaiku gali būti atkurti ir atsakovas atliks savo pareigas dorai auklėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir atsakovui taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimas (CK 3.180 str. 2 d.).
Ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jos išlaidos sudaro 480 Lt, ieškinys tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo priteistinų išlaidų suma mažintina (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti, tai yra iki 2013 m. gegužės 1 d., M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Išaiškinti, kad M. U. išlieka teisė matytis su vaiku.
Priteisti iš M. U. 200 Lt (du šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB banke „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.