- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- 1-465-749/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47783-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- I. S.
- Nukentėjusysis
- V. S., A. S.
- Civilinis atsakovas
- akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant prokurorei G. P., kaltinamajam I. S., nukentėjusiesiems V. S., A. S., V. S., jų įgaliotam atstovui advokatui S. K., civiliniam atsakovui akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. S., nedalyvaujant Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, panaudojant elektroninių duomenų perdavimo sistemą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, profesinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu - Mažojo Kaimelio g. 64A, Klaipėda, neteistas,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
I. S. 2020 m. gruodžio 5 d., apie 18.46 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus: (duomenys neskelbtini) gatve artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo ir nepraleido jam iš kairės pusės pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios V. S., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. S. sveikata - jai nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda ir poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų srityse, minkštųjų audinių sumušimu kairėje kaktinėje srityje, lokaliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje srityje, krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva už krūtinkaulio, kairės pusės 9-o, 10-o šonkaulių lūžiais, lydimais minimalaus skysčio susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžis.
I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Sutinka duoti parodymus. Posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m.gruodžio 5 d. važiavo iš Klaipėdos į Kauną su reikalais. Vėliau iš Kauno važiavo į Šiaulius, važiavo pro Panevėžį. Važiuojant matė, kad eina žmogus. Buvo tarp 18 ir 19 val., prietema. Matė, kad eina žmogus iš kairės pusės. Ten buvo pėsiųjų salelė. Ji (nukentėjusioji) sustojo. Kaip ji pradėjo eiti - nepastebėjo. Šviesoforo nebuvo. Pamatęs perėjoje žmogų, iš karto mašinos nestabdė, nes ji (nukentėjusioji) sustojo ir jis galvojo, jog ji nebeis. Pradėjo stabdyti tada, kai savo važiavimo juostoje pamatė nukentėjusiąją. Kai važiavo link perėjos, sumažino greitį, mašina riedėjo. Kai pamatė nukentėjusiąją, pradėjo stabdyti. Kai pamatė, kad ji toje salelėje sustojo, jis koją nukėlė nuo stabdžio pedalo. Jai baigiant pereiti gatvę, jis su dešinės pusės priekiniu kampu jai bakstelėjo ir ji sukniubo. Jis sustojo. Iš paskos važiavo mašina. Jis pasiėmė telefoną norėdamas iškviesti pagalbą, bet iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas pasakė, kad neskambintų, nes skambina jis (kitas vairuotojas). Laukė, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Buvo blaivus. Jam buvo patikrintas blaivumas. Automobilis 2004 m. MAZDA. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Pradėjo stabdyti automobilį, kai pamatė žmogų viduryje, likus 5 m. Važiavo 40 km/h greičiu. Asfaltas buvo drėgnas. Ji sukniubo, iš kaktos ar antakio pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusioji buvo apsirengusi juodai. Jis yra pensininkas. Jo pensija apie 500 Eur. Gyvena ir vienas, ir su drauge. Santaupų neturi. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Tai įvyko netyčia. Jis taip pat pergyvena. Kiekvienas pergyventų, jei taip atsitiktų. Jis taip pat pergyvena, nors ji nebuvo jo giminaitė. Tyčia nieko nedarė. Jis pergyvena ir atsiprašo.Yra baustas administracine tvarka už kelių eismo pažeidimus dėl greičio viršijimo. Kelias buvo drėgnas. Po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo. Jo draugė jai skambino. Kalbėjo su ja ir su jos anūku, atrodo, kad kalbėjo ir su V. Klausė, ar reikalinga kokia pagalba. Buvo karantinas, negalėjo nuvažiuoti aplankyti (2 t. b. l.58-64).
Kaltinamasis I. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad vairuoti teisę "B" kategorijos yra įgijęs nuo 1973 m. Vairavimo patirties turi pakankamai. Perskaitęs įteiktą pranešimą apie įtarimą suprato kuo yra kaltinamas. Pilnai sutinka padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. 2020 m. gruodžio 5 d. apie 18.50 val. su drauge V. M. važiavo jam priklausančiu automobiliu "Mazda MPV", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Kauno į Šiaulius. Automobilį vairavo jis, V. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Jam priklausantis automobilis buvo techniškai tvarkingas, jokių gedimų nebuvo. Važiavo įjungtomis automobilio atimosiomis ir priešrūkinėmis šviesomis. Tuo metu buvo apsiniaukę, prietema. Oras buvo drėgnas, dulksna. Kelio danga - šlapias asfaltas. Matomumas buvo vidutinis. Būdamas Panevėžio mieste, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link sekančios centrinės gatvės, kurios pavadinimo nežino. Yra ne vietinis ir Panevėžio miesto gatvių pavadinimų nežino. Važiavo apie 30 km/h greičiu. Likus apie 10 metrų iki reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad jam iš kairės pusės šviesoforu reguliuojama perėja eina tamsiai apsirengusi moteris. Tuo metu mano, kad šviesoforas neveikė, nes mirksėjo geltonos spalvos šviesoforas. Nelėtindamas greičio, artėjo link šviesoforu reguliuojamos perėjos. Matė, kad ši moteris sustojo skiriamojoje juostoje - salelėje. Toliau artėjo link reguliuojamos perėjos ir būdamas apie 3 metrų atstumu iki perėjos, pamatė, kad moteris jau yra viduryje jo važiavimo juostos - perėjoje. Iškart spaudė stabdžio pedalą. Automobiliui iškart sustoti nepavyko. Automobiliui slystant, artėjo link esančios perėjoje moters. Automobilio dešinės pusės priekiniu kampu nesmarkiai kliudė moterį. Nuo smūgio moteris nukrito ant važiuojamosios dalies perėjoje, automobilio dešinėje pusėje, prie priekinio rato. Išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie moters, matė, kad pastaroji yra sąmoninga. Moteriai iš galvos bėgo kraujas. Su ja nebendravo. Pats buvo ištiktas šoko. Jis ir jo draugė V. eismo įvykio metu nenukentėjo. Pagalbos centrui pranešė jam iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas, kurio vardo ir pavardės nežino. Šis vyriškis sustojo kelkraštyje ir laukė, kol atvyks medikai. Medikai moterį išvežė į ligoninę. Kaip vėliau sužinojo, kliudyta moteris buvo V. S.. Su pačia V. asmeniškai bendrauti iki šiol nepavyko. Bendrauja su V. anūku A., kuris jam suteikia informaciją apie V. sveikatos būklę ir jos sūnumi V. Kadangi Lietuvoje yra paskelbtas karantinas, negali į namus nuvykti V. aplankyti. Prašė, kad V. anūkas perduotų jo atsiprašymą. Kiek jam žinoma, šis perdavė ir minėjo, kad V. ant jo nepyksta ir ant jo dėl įvykusio eismo įvykio pykčio nelaiko. V., kuris šiuo metu prižiūri V., siūlė finansinę pagalbą. Pasisiūlė finansiškai prisidėti prie vaistų nupirkimo. Pastarasis atsisakė jo finansinės pagalbos. Nori pačios V. asmeniškai atsiprašyti, tikisi ji jam atleis. Jie susitaikys. Nori, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja V. S. (1 t., b. l. 184-187).
Papildomos apklausos metu kaltinamasis I. S. parodė, kad savo pirminius parodymus prisimena, prašo jais remtis ir vadovautis, galutinį pranešimą apie įtarimą gavo, savo kaltę pripažįsta pilnai. Nori patikslinti, kad 2020-12-05, apie 18.50 val. važiavo automobiliu "Mazda", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu važiavo jo draugė V. M.. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link centrinės gatvės. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 30 km/h greičiu. Važiuodamas, matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Iki pėsčiųjų perėjos jam buvo likę apie 10 m. Matė, kad jam iš kairės pusės nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, saugumo salelėje stovi pėstysis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo moteris. Jis artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir nepastebėjo kada moteris įžengė į važiuojamąją kelio dalį. Minėtą moterį jis pastebėjo, kai ji jau buvo jo važiuojamosios kelio dalies, labiau dešinėje kelio pusėje. Tai pamatęs, iš karto spaudė stabdžio pedalą ir pradėjo stabdyti. Automobilio dešinės pusės priekiniu kampu kliudė pėsčiųjų perėja ėjusią moterį ir ją partrenkė. Po smūgio jis sustojo ant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Moteris po smūgio nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, ant pėsčiųjų perėjos, šalia automobilio prie dešinėje pusėje esančio priekinio rato. Toliau visos aplinkybės yra nurodytos pirminėje jo apklausoje. Kodėl pirminėje apklausoje nurodė, kad eismo įvykis įvyko reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, paaiškinti jis negali, gal todėl, kad yra nevietinis Panevėžio miesto gyventojas ir jam taip pasirodė, kad minėta pėsčiųjų perėja yra reguliuojama. Tačiau dabar nori pasakyti, kad eismo įvykis įvyko nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Taip pat eismo įvykio dieną oro sąlygos buvo sunkios. Buvo tamsus paros metas, krito dulksna, matomumas buvo vidutinis. Dėl įvykusio eismo įvykio jis labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1973 metų ir tai yra pirma jo avarija, kurios metu buvo sužalotas žmogus. Civilinio ieškinio kopiją gavo (1 t., b. l. 197-200).
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis I. S. prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis I. S. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme, būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., b. l. 4). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo V. S. apklausos protokolo matyti, kad jis yra V. S. sūnus. Mama gyveno viena. 2020-12-05, apie 18.30 val., įvyko eismo įvykis, kurio metu mama buvo partrenkta automobilio pėsčiųjų perėjoje, Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį jis sužinojo sekančią dieną, tai yra 2020-12-06. Mama ligoninėje gulėjo iki 2020-12-14. Per tą laiką, kol ji gulėjo ligoninėje, jis su mama telefonu bendravo tik vieną kartą. Daugiau telefonu bendravo su gydytoju, teiraudavosi, kokia jos sveikata ir būklė. Telefonu kalbėti jai buvo sunku dėl jos būklės, nes pradžioje ji buvo sunki. Gydytojas taip pat iš pradžių sakė, kad mamos sveikata bloga, tačiau vėliau jos sveikata šiek tiek pagerėjo ir ją išleido gydytis į namus. Kai mamą išrašė iš ligoninės, ją iki 2020-12-16 prižiūrėjo pasikeisdami, tai jis, jo brolis A. S. bei sesuo V. S.. Nuo gruodžio 17 d. liko mamą slaugyti jis, nes jo brolis ir sesuo susirgo korono virusu. Iš ligoninės mamą parvežė į jos namus. Mama nevaikščiojo. Mama atrodė baisiai. Jos veidas buvo geltonas, po akimis matėsi mėlynės, virš kairiojo antakio susiūta žaizda, sugipsuota dešinė ranka. Matėsi, kad mama jaučiasi blogai, neturėjo sveikatos. Be priežiūros ji viena likti namuose negalėjo. Mama buvo sąmoninga ir suprato, kas įvyko. Paklausus mamos apie eismo įvykį, ji vis kartojo "Kodėl jis ant jos važiavo". Taip pat dar mama sakė, kad ji, eidama per pėsčiųjų perėją jautėsi saugiai, nes iš vienos pusės jos praleisti sustojo automobilis, kad jai buvo visai nedaug likę iki šaligatvio, kai ją partrenkė. Grįžus į namus, po geros savaitės mamos sveikata pradėjo blogėti, ji pratardavo tik kelis žodžius ir pastoviai miegodavo. Blogėjant mamos sveikatai, jis kvietė tris kartus greitąją pagalbą. Tik trečiojo kvietimo metu, tai yra 2020-12-30, greitoji pagalbą ją išsivežė, nes būklė buvo jau labai sunki, ji nebekalbėjo. 2020-12-30, apie 22.30 val., paskambinusi darbuotoja iš infekcinės ligoninės, pranešė, kad mama mirė. Kai mama grįžo iš ligoninės, vieną kartą skambino moteris, kuri prisistatė esanti vairuotojo, kuris partrenkė jo mamą, žmona. Moteris jo atsiprašė, pasakė, kad ji su vyru gyvena Klaipėdos mieste, važiuodami pasiklydo, kad einančios per pėsčiųjų perėją jos nematė, kaltės neneigia. Vėliau ta moteris dar kartą paskambino, tai galėjo būti 2021-01-06, ji pasveikino su trimis karaliais, o jis jai pasakė, kad mama jau mirė. Daugiau jis su ta moterimi nekalbėjo. Su automobilio vairuotoju jis bendravęs nėra. Civilinį ieškinį byloje reikš (1 t. b. l. 39-42, 45-47).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. patikslindamas civilinio ieškinio aplinkybes, parodė, kad su mama buvo puikūs santykiai. Gyveno atskirai, tačiau dažnai susitikdavo. Mama negalėjo savimi pasirūpinti, negalėjo net nueiti į tualetą. Grįžus iš ligoninės mama sakė, kad neatleis žmogui, kuris ją sužalojo. Paskui ji silpo ir nebegalėjo kalbėti. Jis buvo pagrindinis mamos prižiūrėtojas. Jai reikėjo priežiūros. Negalėjo vaikščioti, ją reikėjo nešioti. Mama Covid užsikrėtė, nes valgė iš to paties šaukštelio kaip ir jis. Jis maitindamas ją tikrindavo, ar maistas nekarštas. Mamą šaukšteliu maitino namuose, o ne ligoninėje. A. susirgo Covid liga gruodžio 18 d., o sesuo - gruodžio 24 d. Mamai Covid nustatytas gruodžio 30 d. Jis pats Covid liga nesirgo. Mamos kojos buvo sutinusios, jai visur skaudėjo. Mama nebuvo slaugos ligoninėje. Jie gydytojui paaiškino, kad mamą slaugys patys ir neguldys jos į slaugos ligoninę. Mirusios mamos turtą, jos reikalavimus ir prievoles, paveldėjo jis. Kreipėsi (jis, brolis ir sesuo) į draudimą dėl įvykio, prašė atlyginti žalą. Draudimo kompanija pareiškė, kad gali padengti vaistų pirkimo išlaidas. Nusiuntė čekius ir jie sumokėjo 60 Eur. Pildydami dokumentus dėl žalos atlyginimo, įrašė tik vaistus. Tai darė dar neturėdamas pavedėjimo dokumento. Kai pirmą kartą kreipėsi į draudimą, mama jau buvo mirusi. Neturtinės žalos neprašė atlyginti. Kai turėjo paveldėjimo dokumentą, į draudimą nebesikreipė. Jam skambino iš draudimo bendrovės ir pasakė, jog nieko neatlygins, nes mirtis ne dėl eismo įvykio. Palaiko savo civilinį ieškinį. Prašo kiekvienas po 5000 Eur iš kaltinamojo. Jų prašoma neturtinė žala nėra susijusi su mamos mirtimi. Mama mirė nuo Covid. Prašo atlyginti žalą dėl mamai padarytų sužalojimų. Jei žmogus buvo apsidraudęs, tai ieškinį turėtų sumokėti draudimas (2 t. b. l. 58-64).
Iš nukentėjusiosios V. S. apklausos protokolo matyti, kad ji yra V. S. dukra. 2020-12-05 į eismo įvykį pateko jos mama V. S., kuri buvo partrenkta automobilio pėsčiųjų perėjoje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie įvykusį eismo įvykį ji sužinojo sekančią dieną, tai yra 2020-12-06. Jai apie eismo įvykį pranešė brolis A. S.. Po eismo įvykio mama buvo paguldyta į VŠĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“. Po eismo įvykio praėjus dviems paroms, ji su mama kalbėjo telefonu, nes į ligoninę jos aplankyti nebuvo galima eiti. Pokalbio metu mama kalbėjo labai sunkiai, dusdama. Apie įvykusį eismo įvykį ji pasakė tik tiek, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėją, iš vienos pusės automobiliai sustojo prieš pėsčiųjų perėją, o iš kitos pusės atvažiuojantis automobilis jos nepraleido. Prieš partrenkiant automobiliui, ji pamatė tik artėjančio automobilio šviesas. Daugiau apie eismo įvykį jos nėra kalbėjusios. 2020-12-14 mamą iš ligoninės paleido į namus. Jos pasiimti atvyko ji kartu su broliu A. ir parvežė ją į namus. Pamačiusi mamą, ji jos neatpažino, nes mama atrodė labai prastai. Jos veidas buvo sutinęs, mėlynas ir geltonas nuo sumušimų. Matėsi susiūta žaizda virš kairiojo antakio. Rankoje buvo paliktas neištrauktas kateteris. Mama nevaikščiojo ir sunkiai kalbėjo. Matėsi, kad ji jaučiasi labai blogai. Mama savimi pasirūpinti negalėjo. Kiekvieną dieną ją rūpinosi ne tik ji, bet ir jos broliai V.s ir A. Po kelių dienų A. pasijuto blogai. Dar po kelių dienų A. buvo nustatytas Covid-19 virusas. Ji mamos taip pat nebelankė, kai A. pasakė, kad blogai pasijuto su sveikata. Covid-19 virusas buvo nustatytas ir jai. Tuomet mama rūpinosi V. Iš brolio V. žinojo, kad mamos sveikata vis blogėjo. Du kartus buvo kviesta greitoji pagalba. 2020-12-30 trečią kartą buvo kviesta greitoji pagalba, kuri mamą išsivežė į ligoninę, tačiau tą pačią dieną ji mirė. Iki 2020-12-05 įvykusio eismo įvykio mama savimi pasirūpindavo pati ir priežiūros jai nereikėjo. Ji pati pasigamindavo valgyti, nueidavo iki parduotuvės ar turgaus. Ji jautėsi gerai, kiekvieną dieną eidavo į bažnyčią. Tiek ji, tiek broliai džiaugėsi, kad ji pagal savo amžių sugebėjo savimi pasirūpinti. Prašo ją ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti nukentėjusiąja, nes mano, kad jei ne tas eismo įvykis, mama iki šiolei būtų gyva. Yra informuota, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į automobilio civilinį draudimą (1 t., b. l. 59-62).
Iš nukentėjusiojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad jis yra V. S. sūnus. 2020-12-05 mama pateko į eismo įvykį, kuris įvyko Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Apie įvykusį eismo įvykį jis sužinojo sekančią dieną po eismo įvykio, tai yra 2020-12-06, kuomet jam paskambino iš mamos telefono palatos kaimynė. Pokalbio metu jautė, kad mamos sveikata yra bloga, ji sunkiai kalbėjo. Jis jos paklausė, kas nutiko, tai ji paaiškino, kad ėjo iš bažnyčios į namus ir einant per pėsčiųjų perėją, iš vienos pusės jos praleisti sustojo automobilis, o iš kitos pusės ne, ir partrenkė. Į ligoninę nueiti jos aplankyti nebuvo galimybės. Apie įvykusį eismo įvykį ir jo metu sužalotą mamą jis pranešė sesei V. ir broliui V. Mamai būnat ligoninėje, jis daugiau bendravo su gydytoju, teiraudavosi apie jos sveikatos būklę. Gydytojas paaiškino, kad jai yra nustatyti daugybiniai kūno sumušimai, leidžiami raminantys vaistai ir reikalingas laikas, kad ji pradėtų sveikti. Gydytojas sakė, kad sveikatos būklė stabili ir mamą reikia išleisti gydytis į namus, nes ligoninėje siaučia Covid-19 virusas. 2020-12-14 mama buvo išleista iš ligoninės. Pasiimti mamos iš ligoninės važiavo jis ir sesuo V. Atvykę pasiimti mamos, jie neatpažino jos, nes nesitikėjo, kad mama bus atvežta neįgaliojo vežimėlyje, galvojo, kad pati ateis. Mamos veidas buvo sutinęs. Ant veido matėsi mėlynės, susiūta žaizda virš kairiojo antakio. Mama nepaėjo, nes neturėjo jėgų. Kalbėjo vangiai ir sunkiai. Parvežę mamą į namus, jos vienos palikti negalėjo, nes jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Ji negalėjo pati nueiti iki tualeto, ją reikėjo nunešti, reikėjo maitinti. Pasikeisdami, mama rūpinosi jis, sesuo V. ir brolis V. Mamos sveikata buvo stabili, tačiau į gerąją pusę nelinko. Po keturių dienų slaugymo jis pasijuto blogai su sveikata, todėl mamos nebegalėjo prižiūrėti. Dar po kelių dienų jam buvo nustatytas Covid-19 virusas. Pasijutęs blogai, jis iš karto pranešė sesei V., kuriai vėliau taip pat buvo nustatytas Covid-19 virusas. Mamą liko slaugyti V. Su V. jis bendravo telefonu ir teiravosi apie mamos sveikatą. Mamos sveikata pradėjo blogėti, ji visai nebevalgė, mažai kalbėjo. Dėl blogėjančios sveikatos mamai buvo kviesta du kartus greitoji pagalba, kuri, atvykusi apžiūrėdavo ir liepdavo gerti turimus vaistus. 2020-12-30 trečią kartą buvo kviesta greitoji pagalba, kuomet mamos sveikata tapo visiškai bloga. Tuomet atvykusi greitoji pagalba mamą išsivežė į ligoninę gydymui, tačiau tą pačią dieną, 2020-12-30, ji mirė. Iki eismo įvykio dienos mama sugebėjo savimi pasirūpinti pati. Ji kiekvieną dieną eidavo į bažnyčią, galėdavo nueiti iki turgaus. Pati pasidarydavo sau valgyti, buvo bendraujanti. Prašo jį ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti nukentėjusiuoju, nes mama mirė. Taip pat mano, kad jei nebūtų mama patekusi į eismo įvykį, ji iki šiolei būtų gyva. Yra informuotas, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į automobilio draudimą (1 t., b. l. 74-77).
Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas A. S. patikslino civilinį ieškinį, kad kai pasiėmė mamą iš ligoninės, į ją buvo sunku žiūrėti. Jis su seserimi mamą parsivežė iš ligoninės, nes brolis dirbo. Jam buvo atlikta operacija. Nelabai galėjo mamos kilnoti. Prašo 5000 Eur, nes mama buvo suluošinta (2 t. b. l. 58-64).
Iš tarnybinio pranešimo dėl A. G. apklausos matyti, kad vadovaujantis bendru sutarimu su Panevėžio apygardos ir apylinkių teismų bei prokuratūrų vadovų dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos ar karantino atveju, 2020-12-16, nuo 13.17 val. iki 13.30 val., ryšio priemonėmis (telefonu) buvo atliekama liudytojo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), apklausa. Pokalbis buvo įrašytas mobilaus ryšio telefonu „Redmi“. A. G. parodė, kad 2020-12-05, tarp 18.00 ir 19.00 val. (tikslaus laiko nepamena), vairavo automobilį „Ford Smax“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės link miesto centro (link (duomenys neskelbtini) g.). Važiavo iki 50 km/h greičiu. Priešais jį, ta pačia kryptimi, važiavo automobilis "Mazda", valstybinio numerio nepamena. Atstumas nuo jo automobilio priekio iki automobilio "Mazda" galo galėjo būti nuo 50 m iki 100 m. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), matė einančią pėsčiąją per pėsčiųjų perėją. Koks buvo atstumas iki pėsčiosios, kai jis ją pamatė, pasakyti negali. Pėsčioji A. G. ėjo iš kairės pusės į dešinę. Pėsčiąją A. G. pastebėjo jai esant saugumo salelėje. A. G. nurodė, kad pėsčioji sustojusi saugumo salelėje nebuvo arba ji joje stovėjo anksčiau, tai jis to nematė. A. G. nurodė, kad nuo saugumo salelės pėsčioji ėjo nesustojusi ir neapsidairiusi, ar nėra atvažiuojančių automobilių. Pėsčioji ėjo normaliu tempu. A. G. nurodė, kad jis nematė, kad saugumo salelėje pėsčioji būtu stovėjusi ar apsidairiusi į šalis, prieš eidama per pėsčiųjų perėją. A. G. nurodė, kad priekyje jo važiavęs automobilis "Mazda" jam matomumo neužstojo, todėl jis matė per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją. Automobiliui "Mazda" artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis pradėjo stabdyti. Kiek tiksliai automobiliui "Mazda" buvo likę iki pėsčiųjų perėjos, A. G. pasakyti negali, nes važiavo už minėto automobilio. Automobilis "Mazda" stabdė ir dešinės pusės priekiniu kampu kliudė pėsčiąją, kuri buvo beveik perėjusi gatvę, tačiau kiek tiksliai pėsčiajai buvo likę iki šaligatvio, pasakyti negali. Po smūgio pėsčioji pakilo į orą ir nugriuvo ant asfalto. Automobilis "Mazda" po smūgio į priekį pavažiavo apie 1 m ir sustojo. A. G. taip pat sustojo ir iš karto paskambino 112 tarnybai. Išlipęs iš automobilio, nuėjo prie partrenktos pėsčiosios. A. G. nurodė, kad pėsčioji gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, šalia šaligatvio bortelio, veidu į asfaltą. Pėsčiosios galva buvo į (duomenys neskelbtini) pusę, o kojos į miesto centro pusę. Pėsčioji judėjo. A. G. nuėmė pėsčiajai burną ir nosį dengiančią veido kaukę, kuri buvo visa kraujuota. Atvykusi greitoji pagalbą pėsčiąją išsivežė. A. G. nurodė, kad nereguliuojama pėsčiųjų perėja yra apšviesta. Pėsčioji buvo apsirengusi tamsios spalvos drabužius. Automobilis "Mazda", A. G. manymu, važiavo iki 50 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas ir, kai išlipo iš automobilio, eismo įvykio vietoje buvo slidu. A. G., vairuodamas automobilį, kad yra slidi kelio danga, nejautė (1 t., b. l. 125-127).
Iš tarnybinio pranešimo dėl V. M. apklausos matyti, kad vadovaujantis bendru sutarimu su Panevėžio apygardos ir apylinkių teismų bei prokuratūrų vadovų dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos ar karantino atveju, 2020-12-16, nuo 09.07 val. iki 09.26 val., ryšio priemonėmis (telefonu) buvo atliekama liudytojos V. M., gim. (duomenys neskelbtini), apklausa. Pokalbis buvo įrašytas mobilaus ryšio telefonu „Redmi“. V. M. parodė, kad 2020-12-05, apie 19.00 val., važiavo automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos būsimas vyras I. S.. V. M. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, šalia vairuotojo. Minėtu automobiliu važiavo dviese. Važiavo Panevėžio mieste, tačiau kokia gatve važiavo pasakyti negali, nes nėra šio miesto gyventoja. V. M. ir I. S. gyvena Klaipėdos mieste. V. M. nurodė, kad pro Panevėžio miestą jie tik pravažiavo ir turėjo važiuoti į Klaipėdos miestą, į namus. Tuo pačiu, važiuodami pro Panevėžio miestą, jie nusprendė pasižiūrėti, kaip atrodo miesto eglė. Važiuodami, mieste pasiklydo. Važiavo ganėtinai lėtai ir neskubėdami, nes bijojo pravažiuoti gatvę, kurioje stovi miesto eglė. Kokiu tiksliai greičiu važiavo I. S., ji nurodyti negali, nes nematė. Staiga ji pamatė, kaip dešinėje automobilio pusėje, jau visai netoli automobilio yra žmogus, kuris ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir iki šaligatvio jam buvo likęs gal tik žingsnis. Tuo metu V. M. sušuko "I." ir automobilis partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį žmogų. V. M. nurodė, kad iš kur ir kaip pėsčiųjų perėjoje atsirado pėsčiasis, ji nematė. V. M. mano, kad pėsčiojo nematė galbūt todėl, kad tuo metu galvojo, kaip nuvažiuoti iki miesto eglės ir pasukti į tinkamą gatvę. Abu važiuodami nekalbėjo. Po pėsčiosios partrenkimo I. S. sustojo. V. M. negali pasakyti, ar I. S. stabdė prieš susidūrimą su pėsčiuoju ar tuo metu, kai pėsčiasis buvo kliudytas automobilio. V. M. nurodė, kad pėsčiąją automobilis kliudė dešinės pusės priekine dalimi. Sustoję, abu išlipo iš automobilio. V. M. pamatė, kad automobilio dešinėje pusėje, arčiau priekinės dalies guli senyvo amžiaus moteris. Moters galva buvo pasukta link automobilio galinės dalies, o kojos buvo link automobilio dešinės pusės priekinio rato. Gulėjo ji ant važiuojamosios kelio dalies šalia šaligatvio bortelio. Moteris buvo sąmoningą, tačiau matėsi bėgantis kraujas iš galvos. V. M. jos paklausė, kur jai skauda ir kaip ji jaučiasi, tačiau ką moteris jai atsakė, ji nesuprato. Tuo metu prie gulinčios moters priėjo jaunuolis, matęs eismo įvykį. Jaunuolis iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvykusi pėsčiąją išsivežė. Po kurio laiko V. M. telefonu susisiekė su nukentėjusiosios šeima, jos atsiprašė ir pasiūlė pagalbą. V. M. nurodė, kad I. S. kaip vairuotojas yra atsakingas, pareigingas, laikosi kelių eismo taisyklių. Dėl įvykusio eismo įvykio tiek V. M., tiek I. S. labai išgyvena ir gailisi (1 t., b. l. 131-133).
Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas S. K. parodė, kad mano, jog civilinis atsakovas yra draudimo kompanija. Prašo priteisti neturtinę žalą iš draudimo kompanijos. Baudžiamojoje byloje nebuvo jokių duomenų apie draudimo kompaniją, todėl jos nenurodė, kaip civilinio atsakovo. Už vairuotojo veiksmus atsako draudimo kompanija (2 t. b. l. 58-64).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis "Mazda", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi pusiau ant pėsčiųjų perėjos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę, tai yra priekiu į pietų pusę. Nuo automobilio priekinio dešiniojo rato iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies vakarinio pakraščio 1,1 m atstumas. Nuo automobilio galinio dešiniojo rato iki gatvės važiuojamosios dalies vakarinio pakraščio 1,2 metro atstumas. Užfiksuota dešinės pusės tiesi stabdymo žymė nuo automobilio galinės ašies į šiaurės pusę yra 14,5 m ilgio; kairės pusės tiesi stabdymo žymė į šiaurės pusę 15 m ilgio. Raudonos spalvos dėmė 0,1 m X 0,05 m dydžio. Nuo dėmės iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies vakarinio pakraščio 0,3 m atstumas. Nuo dėmės iki automobilio priekinio dešiniojo rato 3,3 m atstumas (1 t., b. l. 13-16, 17-20, 22).
Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilio "Mazda MPV", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis (1 t., b. l. 23-25, 26-29).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. mirė nuo Covid - 19 sukelto abipusio plaučių uždegimo, lydimo progresuojančio kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumo. V. S. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda ir poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų srityse, minkštųjų audinių sumušimu kairėje kaktinėje srityje, lokaliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje srityje, krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva už krūtinkaulio, kairės pusės 9, 10 - o šonkaulių lūžiais, lydimais minimalaus skysčio susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžis. Dėl nustatytų kairės pusės 9, 10 - o šonkaulių, dešiniojo stipinkaulio lūžių V. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. V. S. nustatyti sužalojimai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos mirtimi. V. S. pristačius į ligoninę 2020-12-05, 19.16 val., alkotesterio parodymais 0,00 prom (1 t., b. l.150-151).
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) draudimo, matyti, kad automobilio "Mazda MVP", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2021-02-04 (1 t., b. l. 4).
Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis I. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Toks asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamojo I. S. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam I. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). I. S. padarė vieną neatsargų, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Jis nusikalsta padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 160-161), galiojančių administracinių nuobaudų turi, administracine tvarka yra baustas (1 t., b. l. 162-166). Kaltinamasis yra nedirbantis, pensininkas, priklausomybės ligų gydymo ar psichiatrinio gydymo įskaitose kaltinamasis neregistruotas (1 t., b. l. 170), jokios neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios informacijos byloje nėra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi I. S. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuodamas autotransporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. S. sveikata, vertinant tai, kad anksčiau I. S. buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat vertinant, jog net pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 d., 4 d. už nežymaus kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą numatyta bauda nuo 150 Eur iki 300 Eur bei galimybė atimti teisę vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 iki 2 metų, vadovaujantis skiriamos bausmės tikslais, teisingumo bei protongumo kriterijais, I. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes pagal BK 67 str. 3 d. uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos gali būti skiriami kartu su bausme. Taip pat, BK 68 str. nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.
Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą I. S., teismas atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo elgesį po įvykio, į jo poziciją teisminio bylos nagrinėjimo metu, į kitas svarbias bylos aplinkybes ir daro išvadą, jog uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones turi būti skiriamas minimaliam įstatyme numatytam terminui – vieneriems metams.
Dėl civilinių ieškinių
Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi pretenziją draudimo kompanijai (duomenys neskelbtini) dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytos 1687,08 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 157-159). Žalą draudimo bendrovė atlygino, byloje civilinio ieškinio nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S., A. S. ir V. S. pareiškė civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, kiekvienas 5000 Eur sumai (1 t. b. l. 87-89).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
BPK 28 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp nagrinėjamos nusikalstamos veikos ir V. S. mirties nėra priežastinio ryšio ir I. S. nagrinėjamoje byloje nekaltinamas savo veiksmais sukėlęs V. S. mirtį (pastaroji mirė nuo Covid-19 ligos), todėl V. S., A. S. ir V. S. negali būti nukentėjusieji dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos, o nukentėjusioji buvo dabar jau mirusi V. S.. Ši nuostata įtvirtinta ir jau minėtame CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kur aiškiai nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas ir k t. ir CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo tik nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tai reiškia, kad teisė į nagrinėjamu atveju padarytos neturtinės žalos atlyginimą buvo mirusiosios V. S. asmeninė teisė, tačiau ji negali būti paveldėjimo objektu, kadangi CK 5.1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeninės neturtinės ir turtinės teisės nepaveldimos ir paveldėtojai neįgyja teisės už mirusį asmenį pareikšti ieškinį, už jį suformuluoti galimai patirtą palikėjo žalos dydį ir pan. Pažymėtina ir tai, kad ieškiniu numatyta galimybė apginti pažeistas savo subjektines teises, todėl niekas kitas, o tik pats asmuo turi teisę nuspręsti, kokiais būdais ginti pažeistą savo teisę ir ar ją ginti apskritai, taip pat įvertinti galimai patirtą žalą, tuo labiau, kad tą patirtą žalą reikia įrodyti ir ji yra susijusi išimtinai su žalą patyrusio asmens vertybėmis. Esant šioms aplinkybėms, V. S., A. S. ir V. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmetami.
Tenkinamas V. S. prašymas dėl patirtų išliadų, sumokėtų įgaliotam atstovui – advokatui S. K. už atstovavimą bylos nagrinėjime (2 tomas, 48-52 b.l.), nes šios išlaidos susijusios ne tik už civilinių ieškinių paruošimą ir pateikimą teismui, tačiau ir su nukentėjusiųjų atstovavimu byloje dėl pareikšto kaltinimo I. S.. Tokiu atveju, nors civiliniai ieškiniai ir atmetami, tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu jie buvo tyrėjo nutarimais pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, todėl tenkinamas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.). Nustatyta, jog V. S. pagal 2021-03-02 Pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo advokatui S. K. 600 Eur, pagal 2021-03-22 Pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 300 Eur, viso – 900 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu I. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t. b. l. 188-190) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsitesėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsnio 1 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) baudą.
Nustatyti, jog paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodant bylos numerį – 1-465-749/2021 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).
Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka arba keičiama laisvės apribojimu ar areštu (jei tam bus pagrindas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti I. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerių) metų laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, paskui panaikinti.
Civilinių ieškovų V. S., A. S. ir V. S. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš nuteistojo I. S. V. S. 900 (devynis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų.
Nuosprendžio nuorašus nedelsiant išsiųsti prokurorui, nukentėjusiesiems, jų įgaliotam atstovui, kaltinamajam.
Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).