Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

I. S. 2020 m. gruodžio 5 d., apie 18.46 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Mazda MPV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus: (duomenys neskelbtini) gatve artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo ir nepraleido jam iš kairės pusės pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios V. S., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. S. sveikata - jai nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda ir poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų srityse, minkštųjų audinių sumušimu kairėje kaktinėje srityje, lokaliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje srityje, krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva už krūtinkaulio, kairės pusės 9-o, 10-o šonkaulių lūžiais, lydimais minimalaus skysčio susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžis.

I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Sutinka duoti parodymus. Posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m.gruodžio 5 d. važiavo iš Klaipėdos į Kauną su reikalais. Vėliau iš Kauno važiavo į Šiaulius, važiavo pro Panevėžį. Važiuojant matė, kad eina žmogus. Buvo tarp 18 ir 19 val., prietema. Matė, kad eina žmogus iš kairės pusės. Ten buvo pėsiųjų salelė. Ji (nukentėjusioji) sustojo. Kaip ji pradėjo eiti - nepastebėjo. Šviesoforo nebuvo. Pamatęs perėjoje žmogų, iš karto mašinos nestabdė, nes ji (nukentėjusioji) sustojo ir jis galvojo, jog ji nebeis. Pradėjo stabdyti tada, kai savo važiavimo juostoje pamatė nukentėjusiąją. Kai važiavo link perėjos, sumažino greitį, mašina riedėjo. Kai pamatė nukentėjusiąją, pradėjo stabdyti. Kai pamatė, kad ji toje salelėje sustojo, jis koją nukėlė nuo stabdžio pedalo. Jai baigiant pereiti gatvę, jis su dešinės pusės priekiniu kampu jai bakstelėjo ir ji sukniubo. Jis sustojo. Iš paskos važiavo mašina. Jis pasiėmė telefoną norėdamas iškviesti pagalbą, bet iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas pasakė, kad neskambintų, nes skambina jis (kitas vairuotojas). Laukė, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Buvo blaivus. Jam buvo patikrintas blaivumas. Automobilis 2004 m. MAZDA. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Pradėjo stabdyti automobilį, kai pamatė žmogų viduryje, likus 5 m. Važiavo 40 km/h greičiu. Asfaltas buvo drėgnas. Ji sukniubo, iš kaktos ar antakio pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusioji buvo apsirengusi juodai. Jis yra pensininkas. Jo pensija apie 500 Eur. Gyvena ir vienas, ir su drauge. Santaupų neturi. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Tai įvyko netyčia. Jis taip pat pergyvena. Kiekvienas pergyventų, jei taip atsitiktų. Jis taip pat pergyvena, nors ji nebuvo jo giminaitė. Tyčia nieko nedarė. Jis pergyvena ir atsiprašo.Yra baustas administracine tvarka už kelių eismo pažeidimus dėl greičio viršijimo. Kelias buvo drėgnas. Po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo. Jo draugė jai skambino. Kalbėjo su ja ir su jos anūku, atrodo, kad kalbėjo ir su V. Klausė, ar reikalinga kokia pagalba. Buvo karantinas, negalėjo nuvažiuoti aplankyti (2 t. b. l.58-64).

Kaltinamasis I. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad vairuoti teisę "B" kategorijos yra įgijęs nuo 1973 m. Vairavimo patirties turi pakankamai. Perskaitęs įteiktą pranešimą apie įtarimą suprato kuo yra kaltinamas. Pilnai sutinka padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. 2020 m. gruodžio 5 d. apie 18.50 val. su drauge V. M. važiavo jam priklausančiu automobiliu "Mazda MPV", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Kauno į Šiaulius. Automobilį vairavo jis, V. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Jam priklausantis automobilis buvo techniškai tvarkingas, jokių gedimų nebuvo. Važiavo įjungtomis automobilio atimosiomis ir priešrūkinėmis šviesomis. Tuo metu buvo apsiniaukę, prietema. Oras buvo drėgnas, dulksna. Kelio danga - šlapias asfaltas. Matomumas buvo vidutinis. Būdamas Panevėžio mieste, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link sekančios centrinės gatvės, kurios pavadinimo nežino. Yra ne vietinis ir Panevėžio miesto gatvių pavadinimų nežino. Važiavo apie 30 km/h greičiu. Likus apie 10 metrų iki reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad jam iš kairės pusės šviesoforu reguliuojama perėja eina tamsiai apsirengusi moteris. Tuo metu mano, kad šviesoforas neveikė, nes mirksėjo geltonos spalvos šviesoforas. Nelėtindamas greičio, artėjo link šviesoforu reguliuojamos perėjos. Matė, kad ši moteris sustojo skiriamojoje juostoje - salelėje. Toliau artėjo link reguliuojamos perėjos ir būdamas apie 3 metrų atstumu iki perėjos, pamatė, kad moteris jau yra viduryje jo važiavimo juostos - perėjoje. Iškart spaudė stabdžio pedalą. Automobiliui iškart sustoti nepavyko. Automobiliui slystant, artėjo link esančios perėjoje moters. Automobilio dešinės pusės priekiniu kampu nesmarkiai kliudė moterį. Nuo smūgio moteris nukrito ant važiuojamosios dalies perėjoje, automobilio dešinėje pusėje, prie priekinio rato. Išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie moters, matė, kad pastaroji yra sąmoninga. Moteriai iš galvos bėgo kraujas. Su ja nebendravo. Pats buvo ištiktas šoko. Jis ir jo draugė V. eismo įvykio metu nenukentėjo. Pagalbos centrui pranešė jam iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas, kurio vardo ir pavardės nežino. Šis vyriškis sustojo kelkraštyje ir laukė, kol atvyks medikai. Medikai moterį išvežė į ligoninę. Kaip vėliau sužinojo, kliudyta moteris buvo V. S.. Su pačia V. asmeniškai bendrauti iki šiol nepavyko. Bendrauja su V. anūku A., kuris jam suteikia informaciją apie V. sveikatos būklę ir jos sūnumi V. Kadangi Lietuvoje yra paskelbtas karantinas, negali į namus nuvykti V. aplankyti. Prašė, kad V. anūkas perduotų jo atsiprašymą. Kiek jam žinoma, šis perdavė ir minėjo, kad V. ant jo nepyksta ir ant jo dėl įvykusio eismo įvykio pykčio nelaiko. V., kuris šiuo metu prižiūri V., siūlė finansinę pagalbą. Pasisiūlė finansiškai prisidėti prie vaistų nupirkimo. Pastarasis atsisakė jo finansinės pagalbos. Nori pačios V. asmeniškai atsiprašyti, tikisi ji jam atleis. Jie susitaikys. Nori, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja V. S. (1 t., b. l. 184-187).

Papildomos apklausos metu kaltinamasis I. S. parodė, kad savo pirminius parodymus prisimena, prašo jais remtis ir vadovautis, galutinį pranešimą apie įtarimą gavo, savo kaltę pripažįsta pilnai. Nori patikslinti, kad 2020-12-05, apie 18.50 val. važiavo automobiliu "Mazda", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu važiavo jo draugė V. M.. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link centrinės gatvės. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 30 km/h greičiu. Važiuodamas, matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Iki pėsčiųjų perėjos jam buvo likę apie 10 m. Matė, kad jam iš kairės pusės nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, saugumo salelėje stovi pėstysis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo moteris. Jis artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir nepastebėjo kada moteris įžengė į važiuojamąją kelio dalį. Minėtą moterį jis pastebėjo, kai ji jau buvo jo važiuojamosios kelio dalies, labiau dešinėje kelio pusėje. Tai pamatęs, iš karto spaudė stabdžio pedalą ir pradėjo stabdyti. Automobilio dešinės pusės priekiniu kampu kliudė pėsčiųjų perėja ėjusią moterį ir ją partrenkė. Po smūgio jis sustojo ant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Moteris po smūgio nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, ant pėsčiųjų perėjos, šalia automobilio prie dešinėje pusėje esančio priekinio rato. Toliau visos aplinkybės yra nurodytos pirminėje jo apklausoje. Kodėl pirminėje apklausoje nurodė, kad eismo įvykis įvyko reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, paaiškinti jis negali, gal todėl, kad yra nevietinis Panevėžio miesto gyventojas ir jam taip pasirodė, kad minėta pėsčiųjų perėja yra reguliuojama. Tačiau dabar nori pasakyti, kad eismo įvykis įvyko nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Taip pat eismo įvykio dieną oro sąlygos buvo sunkios. Buvo tamsus paros metas, krito dulksna, matomumas buvo vidutinis. Dėl įvykusio eismo įvykio jis labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1973 metų ir tai yra pirma jo avarija, kurios metu buvo sužalotas žmogus. Civilinio ieškinio kopiją gavo (1 t., b. l. 197-200).

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis I. S. prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis I. S. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme, būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., b. l. 4). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo V. S. apklausos protokolo matyti, kad jis yra V. S. sūnus. Mama gyveno viena. 2020-12-05, apie 18.30 val., įvyko eismo įvykis, kurio metu mama buvo partrenkta automobilio pėsčiųjų perėjoje, Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį jis sužinojo sekančią dieną, tai yra 2020-12-06. Mama ligoninėje gulėjo iki 2020-12-14. Per tą laiką, kol ji gulėjo ligoninėje, jis su mama telefonu bendravo tik vieną kartą. Daugiau telefonu bendravo su gydytoju, teiraudavosi, kokia jos sveikata ir būklė. Telefonu kalbėti jai buvo sunku dėl jos būklės, nes pradžioje ji buvo sunki. Gydytojas taip pat iš pradžių sakė, kad mamos sveikata bloga, tačiau vėliau jos sveikata šiek tiek pagerėjo ir ją išleido gydytis į namus. Kai mamą išrašė iš ligoninės, ją iki 2020-12-16 prižiūrėjo pasikeisdami, tai jis, jo brolis A. S. bei sesuo V. S.. Nuo gruodžio 17 d. liko mamą slaugyti jis, nes jo brolis ir sesuo susirgo korono virusu. Iš ligoninės mamą parvežė į jos namus. Mama nevaikščiojo. Mama atrodė baisiai. Jos veidas buvo geltonas, po akimis matėsi mėlynės, virš kairiojo antakio susiūta žaizda, sugipsuota dešinė ranka. Matėsi, kad mama jaučiasi blogai, neturėjo sveikatos. Be priežiūros ji viena likti namuose negalėjo. Mama buvo sąmoninga ir suprato, kas įvyko. Paklausus mamos apie eismo įvykį, ji vis kartojo "Kodėl jis ant jos važiavo". Taip pat dar mama sakė, kad ji, eidama per pėsčiųjų perėją jautėsi saugiai, nes iš vienos pusės jos praleisti sustojo automobilis, kad jai buvo visai nedaug likę iki šaligatvio, kai ją partrenkė. Grįžus į namus, po geros savaitės mamos sveikata pradėjo blogėti, ji pratardavo tik kelis žodžius ir pastoviai miegodavo. Blogėjant mamos sveikatai, jis kvietė tris kartus greitąją pagalbą. Tik trečiojo kvietimo metu, tai yra 2020-12-30, greitoji pagalbą ją išsivežė, nes būklė buvo jau labai sunki, ji nebekalbėjo. 2020-12-30, apie 22.30 val., paskambinusi darbuotoja iš infekcinės ligoninės, pranešė, kad mama mirė. Kai mama grįžo iš ligoninės, vieną kartą skambino moteris, kuri prisistatė esanti vairuotojo, kuris partrenkė jo mamą, žmona. Moteris jo atsiprašė, pasakė, kad ji su vyru gyvena Klaipėdos mieste, važiuodami pasiklydo, kad einančios per pėsčiųjų perėją jos nematė, kaltės neneigia. Vėliau ta moteris dar kartą paskambino, tai galėjo būti 2021-01-06, ji pasveikino su trimis karaliais, o jis jai pasakė, kad mama jau mirė. Daugiau jis su ta moterimi nekalbėjo. Su automobilio vairuotoju jis bendravęs nėra. Civilinį ieškinį byloje reikš (1 t. b. l. 39-42, 45-47).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. patikslindamas civilinio ieškinio aplinkybes, parodė, kad su mama buvo puikūs santykiai. Gyveno atskirai, tačiau dažnai susitikdavo. Mama negalėjo savimi pasirūpinti, negalėjo net nueiti į tualetą. Grįžus iš ligoninės mama sakė, kad neatleis žmogui, kuris ją sužalojo. Paskui ji silpo ir nebegalėjo kalbėti. Jis buvo pagrindinis mamos prižiūrėtojas. Jai reikėjo priežiūros. Negalėjo vaikščioti, ją reikėjo nešioti. Mama Covid užsikrėtė, nes valgė iš to paties šaukštelio kaip ir jis. Jis maitindamas ją tikrindavo, ar maistas nekarštas. Mamą šaukšteliu maitino namuose, o ne ligoninėje. A. susirgo Covid liga gruodžio 18 d., o sesuo - gruodžio 24 d. Mamai Covid nustatytas gruodžio 30 d. Jis pats Covid liga nesirgo. Mamos kojos buvo sutinusios, jai visur skaudėjo. Mama nebuvo slaugos ligoninėje. Jie gydytojui paaiškino, kad mamą slaugys patys ir neguldys jos į slaugos ligoninę. Mirusios mamos turtą, jos reikalavimus ir prievoles, paveldėjo jis. Kreipėsi (jis, brolis ir sesuo) į draudimą dėl įvykio, prašė atlyginti žalą. Draudimo kompanija pareiškė, kad gali padengti vaistų pirkimo išlaidas. Nusiuntė čekius ir jie sumokėjo 60 Eur. Pildydami dokumentus dėl žalos atlyginimo, įrašė tik vaistus. Tai darė dar neturėdamas pavedėjimo dokumento. Kai pirmą kartą kreipėsi į draudimą, mama jau buvo mirusi. Neturtinės žalos neprašė atlyginti. Kai turėjo paveldėjimo dokumentą, į draudimą nebesikreipė. Jam skambino iš draudimo bendrovės ir pasakė, jog nieko neatlygins, nes mirtis ne dėl eismo įvykio. Palaiko savo civilinį ieškinį. Prašo kiekvienas po 5000 Eur iš kaltinamojo. Jų prašoma neturtinė žala nėra susijusi su mamos mirtimi. Mama mirė nuo Covid. Prašo atlyginti žalą dėl mamai padarytų sužalojimų. Jei žmogus buvo apsidraudęs, tai ieškinį turėtų sumokėti draudimas (2 t. b. l. 58-64).

Iš nukentėjusiosios V. S. apklausos protokolo matyti, kad ji yra V. S. dukra. 2020-12-05 į eismo įvykį pateko jos mama V. S., kuri buvo partrenkta automobilio pėsčiųjų perėjoje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie įvykusį eismo įvykį ji sužinojo sekančią dieną, tai yra 2020-12-06. Jai apie eismo įvykį pranešė brolis A. S.. Po eismo įvykio mama buvo paguldyta į VŠĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“. Po eismo įvykio praėjus dviems paroms, ji su mama kalbėjo telefonu, nes į ligoninę jos aplankyti nebuvo galima eiti. Pokalbio metu mama kalbėjo labai sunkiai, dusdama. Apie įvykusį eismo įvykį ji pasakė tik tiek, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėją, iš vienos pusės automobiliai sustojo prieš pėsčiųjų perėją, o iš kitos pusės atvažiuojantis automobilis jos nepraleido. Prieš partrenkiant automobiliui, ji pamatė tik artėjančio automobilio šviesas. Daugiau apie eismo įvykį jos nėra kalbėjusios. 2020-12-14 mamą iš ligoninės paleido į namus. Jos pasiimti atvyko ji kartu su broliu A. ir parvežė ją į namus. Pamačiusi mamą, ji jos neatpažino, nes mama atrodė labai prastai. Jos veidas buvo sutinęs, mėlynas ir geltonas nuo sumušimų. Matėsi susiūta žaizda virš kairiojo antakio. Rankoje buvo paliktas neištrauktas kateteris. Mama nevaikščiojo ir sunkiai kalbėjo. Matėsi, kad ji jaučiasi labai blogai. Mama savimi pasirūpinti negalėjo. Kiekvieną dieną ją rūpinosi ne tik ji, bet ir jos broliai V.s ir A. Po kelių dienų A. pasijuto blogai. Dar po kelių dienų A. buvo nustatytas Covid-19 virusas. Ji mamos taip pat nebelankė, kai A. pasakė, kad blogai pasijuto su sveikata. Covid-19 virusas buvo nustatytas ir jai. Tuomet mama rūpinosi V. Iš brolio V. žinojo, kad mamos sveikata vis blogėjo. Du kartus buvo kviesta greitoji pagalba. 2020-12-30 trečią kartą buvo kviesta greitoji pagalba, kuri mamą išsivežė į ligoninę, tačiau tą pačią dieną ji mirė. Iki 2020-12-05 įvykusio eismo įvykio mama savimi pasirūpindavo pati ir priežiūros jai nereikėjo. Ji pati pasigamindavo valgyti, nueidavo iki parduotuvės ar turgaus. Ji jautėsi gerai, kiekvieną dieną eidavo į bažnyčią. Tiek ji, tiek broliai džiaugėsi, kad ji pagal savo amžių sugebėjo savimi pasirūpinti. Prašo ją ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti nukentėjusiąja, nes mano, kad jei ne tas eismo įvykis, mama iki šiolei būtų gyva. Yra informuota, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į automobilio civilinį draudimą (1 t., b. l. 59-62).

Iš nukentėjusiojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad jis yra V. S. sūnus. 2020-12-05 mama pateko į eismo įvykį, kuris įvyko Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Apie įvykusį eismo įvykį jis sužinojo sekančią dieną po eismo įvykio, tai yra 2020-12-06, kuomet jam paskambino iš mamos telefono palatos kaimynė. Pokalbio metu jautė, kad mamos sveikata yra bloga, ji sunkiai kalbėjo. Jis jos paklausė, kas nutiko, tai ji paaiškino, kad ėjo iš bažnyčios į namus ir einant per pėsčiųjų perėją, iš vienos pusės jos praleisti sustojo automobilis, o iš kitos pusės ne, ir partrenkė. Į ligoninę nueiti jos aplankyti nebuvo galimybės. Apie įvykusį eismo įvykį ir jo metu sužalotą mamą jis pranešė sesei V. ir broliui V. Mamai būnat ligoninėje, jis daugiau bendravo su gydytoju, teiraudavosi apie jos sveikatos būklę. Gydytojas paaiškino, kad jai yra nustatyti daugybiniai kūno sumušimai, leidžiami raminantys vaistai ir reikalingas laikas, kad ji pradėtų sveikti. Gydytojas sakė, kad sveikatos būklė stabili ir mamą reikia išleisti gydytis į namus, nes ligoninėje siaučia Covid-19 virusas. 2020-12-14 mama buvo išleista iš ligoninės. Pasiimti mamos iš ligoninės važiavo jis ir sesuo V. Atvykę pasiimti mamos, jie neatpažino jos, nes nesitikėjo, kad mama bus atvežta neįgaliojo vežimėlyje, galvojo, kad pati ateis. Mamos veidas buvo sutinęs. Ant veido matėsi mėlynės, susiūta žaizda virš kairiojo antakio. Mama nepaėjo, nes neturėjo jėgų. Kalbėjo vangiai ir sunkiai. Parvežę mamą į namus, jos vienos palikti negalėjo, nes jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Ji negalėjo pati nueiti iki tualeto, ją reikėjo nunešti, reikėjo maitinti. Pasikeisdami, mama rūpinosi jis, sesuo V. ir brolis V. Mamos sveikata buvo stabili, tačiau į gerąją pusę nelinko. Po keturių dienų slaugymo jis pasijuto blogai su sveikata, todėl mamos nebegalėjo prižiūrėti. Dar po kelių dienų jam buvo nustatytas Covid-19 virusas. Pasijutęs blogai, jis iš karto pranešė sesei V., kuriai vėliau taip pat buvo nustatytas Covid-19 virusas. Mamą liko slaugyti V. Su V. jis bendravo telefonu ir teiravosi apie mamos sveikatą. Mamos sveikata pradėjo blogėti, ji visai nebevalgė, mažai kalbėjo. Dėl blogėjančios sveikatos mamai buvo kviesta du kartus greitoji pagalba, kuri, atvykusi apžiūrėdavo ir liepdavo gerti turimus vaistus. 2020-12-30 trečią kartą buvo kviesta greitoji pagalba, kuomet mamos sveikata tapo visiškai bloga. Tuomet atvykusi greitoji pagalba mamą išsivežė į ligoninę gydymui, tačiau tą pačią dieną, 2020-12-30, ji mirė. Iki eismo įvykio dienos mama sugebėjo savimi pasirūpinti pati. Ji kiekvieną dieną eidavo į bažnyčią, galėdavo nueiti iki turgaus. Pati pasidarydavo sau valgyti, buvo bendraujanti. Prašo jį ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti nukentėjusiuoju, nes mama mirė. Taip pat mano, kad jei nebūtų mama patekusi į eismo įvykį, ji iki šiolei būtų gyva. Yra informuotas, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į automobilio draudimą (1 t., b. l. 74-77).

Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas A. S. patikslino civilinį ieškinį, kad kai pasiėmė mamą iš ligoninės, į ją buvo sunku žiūrėti. Jis su seserimi mamą parsivežė iš ligoninės, nes brolis dirbo. Jam buvo atlikta operacija. Nelabai galėjo mamos kilnoti. Prašo 5000 Eur, nes mama buvo suluošinta (2 t. b. l. 58-64).

Iš tarnybinio pranešimo dėl A. G. apklausos matyti, kad vadovaujantis bendru sutarimu su Panevėžio apygardos ir apylinkių teismų bei prokuratūrų vadovų dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos ar karantino atveju, 2020-12-16, nuo 13.17 val. iki 13.30 val., ryšio priemonėmis (telefonu) buvo atliekama liudytojo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), apklausa. Pokalbis buvo įrašytas mobilaus ryšio telefonu „Redmi“. A. G. parodė, kad 2020-12-05, tarp 18.00 ir 19.00 val. (tikslaus laiko nepamena), vairavo automobilį „Ford Smax“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės link miesto centro (link (duomenys neskelbtini) g.). Važiavo iki 50 km/h greičiu. Priešais jį, ta pačia kryptimi, važiavo automobilis "Mazda", valstybinio numerio nepamena. Atstumas nuo jo automobilio priekio iki automobilio "Mazda" galo galėjo būti nuo 50 m iki 100 m. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), matė einančią pėsčiąją per pėsčiųjų perėją. Koks buvo atstumas iki pėsčiosios, kai jis ją pamatė, pasakyti negali. Pėsčioji A. G. ėjo iš kairės pusės į dešinę. Pėsčiąją A. G. pastebėjo jai esant saugumo salelėje. A. G. nurodė, kad pėsčioji sustojusi saugumo salelėje nebuvo arba ji joje stovėjo anksčiau, tai jis to nematė. A. G. nurodė, kad nuo saugumo salelės pėsčioji ėjo nesustojusi ir neapsidairiusi, ar nėra atvažiuojančių automobilių. Pėsčioji ėjo normaliu tempu. A. G. nurodė, kad jis nematė, kad saugumo salelėje pėsčioji būtu stovėjusi ar apsidairiusi į šalis, prieš eidama per pėsčiųjų perėją. A. G. nurodė, kad priekyje jo važiavęs automobilis "Mazda" jam matomumo neužstojo, todėl jis matė per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją. Automobiliui "Mazda" artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis pradėjo stabdyti. Kiek tiksliai automobiliui "Mazda" buvo likę iki pėsčiųjų perėjos, A. G. pasakyti negali, nes važiavo už minėto automobilio. Automobilis "Mazda" stabdė ir dešinės pusės priekiniu kampu kliudė pėsčiąją, kuri buvo beveik perėjusi gatvę, tačiau kiek tiksliai pėsčiajai buvo likę iki šaligatvio, pasakyti negali. Po smūgio pėsčioji pakilo į orą ir nugriuvo ant asfalto. Automobilis "Mazda" po smūgio į priekį pavažiavo apie 1 m ir sustojo. A. G. taip pat sustojo ir iš karto paskambino 112 tarnybai. Išlipęs iš automobilio, nuėjo prie partrenktos pėsčiosios. A. G. nurodė, kad pėsčioji gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, šalia šaligatvio bortelio, veidu į asfaltą. Pėsčiosios galva buvo į (duomenys neskelbtini) pusę, o kojos į miesto centro pusę. Pėsčioji judėjo. A. G. nuėmė pėsčiajai burną ir nosį dengiančią veido kaukę, kuri buvo visa kraujuota. Atvykusi greitoji pagalbą pėsčiąją išsivežė. A. G. nurodė, kad nereguliuojama pėsčiųjų perėja yra apšviesta. Pėsčioji buvo apsirengusi tamsios spalvos drabužius. Automobilis "Mazda", A. G. manymu, važiavo iki 50 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas ir, kai išlipo iš automobilio, eismo įvykio vietoje buvo slidu. A. G., vairuodamas automobilį, kad yra slidi kelio danga, nejautė (1 t., b. l. 125-127).

Iš tarnybinio pranešimo dėl V. M. apklausos matyti, kad vadovaujantis bendru sutarimu su Panevėžio apygardos ir apylinkių teismų bei prokuratūrų vadovų dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos ar karantino atveju, 2020-12-16, nuo 09.07 val. iki 09.26 val., ryšio priemonėmis (telefonu) buvo atliekama liudytojos V. M., gim. (duomenys neskelbtini), apklausa. Pokalbis buvo įrašytas mobilaus ryšio telefonu „Redmi“. V. M. parodė, kad 2020-12-05, apie 19.00 val., važiavo automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos būsimas vyras I. S.. V. M. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, šalia vairuotojo. Minėtu automobiliu važiavo dviese. Važiavo Panevėžio mieste, tačiau kokia gatve važiavo pasakyti negali, nes nėra šio miesto gyventoja. V. M. ir I. S. gyvena Klaipėdos mieste. V. M. nurodė, kad pro Panevėžio miestą jie tik pravažiavo ir turėjo važiuoti į Klaipėdos miestą, į namus. Tuo pačiu, važiuodami pro Panevėžio miestą, jie nusprendė pasižiūrėti, kaip atrodo miesto eglė. Važiuodami, mieste pasiklydo. Važiavo ganėtinai lėtai ir neskubėdami, nes bijojo pravažiuoti gatvę, kurioje stovi miesto eglė. Kokiu tiksliai greičiu važiavo I. S., ji nurodyti negali, nes nematė. Staiga ji pamatė, kaip dešinėje automobilio pusėje, jau visai netoli automobilio yra žmogus, kuris ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir iki šaligatvio jam buvo likęs gal tik žingsnis. Tuo metu V. M. sušuko "I." ir automobilis partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį žmogų. V. M. nurodė, kad iš kur ir kaip pėsčiųjų perėjoje atsirado pėsčiasis, ji nematė. V. M. mano, kad pėsčiojo nematė galbūt todėl, kad tuo metu galvojo, kaip nuvažiuoti iki miesto eglės ir pasukti į tinkamą gatvę. Abu važiuodami nekalbėjo. Po pėsčiosios partrenkimo I. S. sustojo. V. M. negali pasakyti, ar I. S. stabdė prieš susidūrimą su pėsčiuoju ar tuo metu, kai pėsčiasis buvo kliudytas automobilio. V. M. nurodė, kad pėsčiąją automobilis kliudė dešinės pusės priekine dalimi. Sustoję, abu išlipo iš automobilio. V. M. pamatė, kad automobilio dešinėje pusėje, arčiau priekinės dalies guli senyvo amžiaus moteris. Moters galva buvo pasukta link automobilio galinės dalies, o kojos buvo link automobilio dešinės pusės priekinio rato. Gulėjo ji ant važiuojamosios kelio dalies šalia šaligatvio bortelio. Moteris buvo sąmoningą, tačiau matėsi bėgantis kraujas iš galvos. V. M. jos paklausė, kur jai skauda ir kaip ji jaučiasi, tačiau ką moteris jai atsakė, ji nesuprato. Tuo metu prie gulinčios moters priėjo jaunuolis, matęs eismo įvykį. Jaunuolis iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvykusi pėsčiąją išsivežė. Po kurio laiko V. M. telefonu susisiekė su nukentėjusiosios šeima, jos atsiprašė ir pasiūlė pagalbą. V. M. nurodė, kad I. S. kaip vairuotojas yra atsakingas, pareigingas, laikosi kelių eismo taisyklių. Dėl įvykusio eismo įvykio tiek V. M., tiek I. S. labai išgyvena ir gailisi (1 t., b. l. 131-133).