- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1138-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04724-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/19/01610, suinteresuoti asmenys antstolė N. B., A. G. ir J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolės N. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0176/19/01610 pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-14567-1071/2019 dėl 15 159,26 Eur, 5 proc. metinių palūkanų ir 1 421,04 Eur bylinėjimo išlaidų išieškojimo iš skolininko J. P. išieškotojo A. G. naudai. Skolininkui nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų per antstolės nurodytą raginime terminą, pradėti atlikti priverstiniai vykdymo veiksmai, tikrinta skolininko turtinė padėtis, 2019 m. gruodžio 2 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas. Skola iš skolininko neišieškota. Antstolė N. B., atstovaujama antstolio V. K., 2021 m. vasario 17 d. Turto arešto aktu Nr. S-21-176-4977 (toliau – ir Turto arešto aktas) apribojo V. P. disponavimo teisę šiuo turtu: kelių transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąja patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 17 d. Nr. S-21-176-4959 antstolės N. B., atstovaujamos antstolio V. K., Nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš pareiškėjai V. P. priklausančių sąskaitų, sustabdytas lėšų išmokėjimas iš V. P. sąskaitų 19 140,10 Eur sumai, leidžiant per vieną mėnesį disponuoti 181,20 Eur lėšų suma. Antstolės padėjėja A. P. 2021 m. vasario 19 d. Nurodymu nutraukti lėšų išmokėjimą Nr. S-21-176-5476 atšaukė nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą visose pareiškėjos sąskaitose.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja V. P. (toliau – ir pareiškėja) 2021 m. kovo 12 d. skundu prašė panaikinti 2021 m. vasario 17 d. Turto arešto aktą Nr. S-21-176-4977, priteisti iš antstolio V. K. V. P. naudai 2000 Eur neturinės žalos, taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus į antstolio V. K. 2021 m. vasario 17 d. Turto arešto aktu Nr. S-21-176-4977 areštuotą turtą vykdomojo byloje Nr. 0176/19/01610, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. vasario 17 d. Turto arešto aktu Nr. S-21-176-4977 antstolis apribojo pareiškėjos disponavimo teisę turtu: transporto priemone BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąja patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąja patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 17 d. nurodymu Nr. S-21-176-4959 antstolis areštavo jai priklausančiose bankinėse sąskaitose esančias lėšas. Nuskaičius lėšas iš pareiškėjos, jos sąskaitose apskritai neliko lėšų, ji negalėjo apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, įsigyti vaistų pagal receptą. Pagal vykdomąjį raštą turėjo būti nuskaičiuota 17 562,54 Eur, tačiau nuo pareiškėjos banko sąskaitų buvo nurašyta 34 459,14 Eur, t. y. dvigubai daugiau, nei išieškotina suma. Be to, antstolis areštavo pareiškėjai priklausančias lėšas, kurios nėra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi pareiškėja, jau nebūdama santuokoje, uždirbo šias lėšas, todėl, siekiant patenkinti buvusio sutuoktinio J. P. kreditorių interesus, šios lėšos negali būti išieškojimo objektu. Taip pat, pareiškėja 2020 m. sausio 15 d. įsigijo transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. po santuokos nutraukimo, todėl į šį turtą taip pat negali būti nukreiptas išieškojimas. Pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą antstolis neturėjo teisės nukreipti išieškojimo į pareiškėjos turtą, kadangi šis turtas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise.
3. Antstolė N. B. 2021 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-56 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0176/19/01610 persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjos V. P. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo (skolininkas) J. P. buvo sudarę santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 buvo nutraukta bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Suinteresuotas asmuo A. G. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019, prašydamas atsisakyti patvirtinti tarp sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo kaip prieštaraujančią kreditoriaus interesams. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. šią nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LITEKO duomenimis civilinė byla Nr. A2-2374-1052/2021 neišnagrinėta, klausimas dėl to, kokį turtą pareiškėjai įgijo santuokos metu ir pareiškėjų santuokos metu įgyto turto bei neįvykdytų prievolių padalinimo klausimas nėra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
5. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos argumentus dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arešto neteisėtumo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjų santuoka šiuo metu yra nutraukta, o nutraukus santuoką pareiškėja nusipirko tą patį automobilį, kurį sutuoktiniai galimai valdė santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nesudaro pagrindo teismui daryti priešingos išvados. Byloje dėl antstolio veiksmų teismas nenagrinėja ir nenustatinėja pareiškėjos ir skolininko turto sudėties ir jo teisinio režimo, į šiuos klausimus, įskaitant klausimą dėl automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisinio režimo ir padalinimo, turės būti atsakyta civilinėje byloje Nr. A2-2374-1052/2021.
6. Teismas nepagrįstais laikė ir pareiškėjos argumentus dėl piniginių lėšų nuskaitymo. Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 17 d. buvo nutrauktas piniginių lėšų išmokėjimas iš pareiškėjos sąskaitų, suma, kurią draudžiama išmokėti, 19 140,10 Eur (kurią sudaro skola, palūkanos ir vykdymo išlaidos), suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, 181,20 Eur. Teismas sprendė, kad visiškai nepagrįstos ir atmestinos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog antstolė nuskaičiavo nuo jos sąskaitų 34 459,14 Eur. Teismo vertinimu, tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepatvirtinta ir AB „Swedbank“ pateikta pažyma. Iš pažymos nustatyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. vasario 19 d. taikyti apribojimai disponuoti piniginėmis lėšomis 19 140,10 Eur sumai. Pareiškėjos argumentus, kad ji visiškai negalėjo naudotis banko kortelėmis ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi antstolio nurodyme nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-21-176-4959 nurodytas pareiškėjos sąskaitos numeris ir lėšų suma 181,20 Eur, kuria pareiškėja gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. 2021 m. vasario 19 d. buvo priimtas nurodymas atšaukti piniginių lėšų išmokėjimo draudimą, o pareiškėja reikalavimo šiuo klausimu neformulavo.
7. Teismas, įvertinęs antstolės vykdomojoje byloje atliktus veiksmus ir jų eiliškumą antstoliui įstatymais suteiktos kompetencijos kontekste, padarė išvadą, jog antstolė N. B. nepažeidė įstatymų reikalavimų ir teisėtai bei pagrįstai areštavo pareiškėjos turtą, kuris buvo įgytas pareiškėjos ir skolininko santuokos metu. Dėl turto sudėties, teisinio režimo ir padalinimo teismas spręs nagrinėdamas civilinę bylą dėl pareiškėjos ir skolininko santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja V. P., atstovaujama advokato Gintaro Černiausko, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį ir pareiškėjos V. P. skundą tenkinti, priteisti iš antstolės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Į pareiškėjos turtą nepagrįstai buvo nukreiptas išieškojimas. J. P. ir V. P. santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019, todėl dalyje dėl santuokos nutraukimo byla nebuvo atnaujinta, J. P. ir V. P. santuoka nebuvo atkurta, ji šiai dienai vis dar yra nutraukta ir ji buvo nutrūkusi nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dar nuo 2017 m. sausio 15 d. gyvena atskirai ir bendro ūkio nebeveda su J. P., o nuo (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta ir išregistruota. Nurodymu buvo areštuotos pareiškėjai asmenines nuosavybės teise priklausančios lėšos bankinėse sąskaitose, kurios nėra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pareiškėjos pajamos taip pat nėra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, nebebūdama santuokoje, šias lėšas uždirbo ir jos negali būti išieškojimo objektu, siekiant patenkinti buvusio sutuoktinio J. P. kreditorių interesus.
8.2. Turto arešto aktu visiškai nepagrįstai buvo apribota pareiškėjos disponavimo teisė į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja už asmenines lėšas jau po santuokos nutraukimo nuosavybės teise 2020 m. sausio 15 d. įsigijo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2021 m. kovo 10 d. VĮ „Regitra“ pažyma. Transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. P. nuosavybė ir į ją taip pat negali būti nukreiptas išieškojimas dėl J. P. įsiskolinimų. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pareiškėjos turimos banke lėšos (tai pripažino savo veiksmais ir antstolė), ir transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos įgyti po santuokos nutraukimo ir šiam turtui nėra taikoma bendrosios sutuoktinių nuosavybės prezumpcija.
8.3. Vykdomojoje byloje pareiškėjai nesant skolininkei, antstolė nepagrįstai areštavo pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, todėl pažeidė CPK 662 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 675 straipsnio 2 dalį. Taip pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalį, nes bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma negalėjo viršyti 15 675,91 Eur. AB „Swedbank“ 2021 m. balandžio 6 d. pažyma Nr. SR-KP-21-2182 patvirtina, kad buvo areštuota pareiškėjos dviejose turimose sąskaitose po 19 140,10 Eur, viso 38 280,20 Eur, kas akivaizdžiai prieštarauja ir nutartimi darytai išvadai, ir CPK 675 straipsnio 2 daliai. Analogišką informaciją apie areštuotas lėšas pareiškėja faktiškai matė šio arešto pritaikymo dieną, kai jai teko atsiskaityti parduotuvėje ir jai parodė, kad banko kortelėje nėra pakankamai lėšų. Turto arešto aktu areštuoto turto mastas akivaizdžiai viršijo išieškomą sumą. Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl nutartis naikintina.
Atsiliepimas
9. Antstolė N. B. atsiliepime į pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. V. P. ir J. P. turto padalijimo klausimas bei neįvykdytų prievolių klausimas nėra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-2374-1052/2021 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi skirtas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. gegužės 20 d. 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2374-1052/2021 pareiškėjai V. P. ir J. P. įpareigoti pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje aptariant visą turtą asmeninį ir santuokoje įgytą bendros jungtinės nuosavybės teise. 2021 m. vasario 17 d. priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo metu V. P. ir J. P. turto teisinis režimas nebuvo aiškus. Jis nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu iki šiol. Teismas pagrįstai nurodė, kad išieškojimas nedraudžiamas iš skolininko turto ar jo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o taip pat jo dalyje jungtinėje nuosavybėje.
9.2. Lėšos pareiškėjos sąskaitoje nebuvo nuskaitytos, tik apribotas jų išmokėjimas. Apribojimas disponuoti lėšomis buvo pritaikytas 19 140,10 Eur sumai, reikalingai skolai, palūkanoms ir vykdymo išlaidoms padengti. Lėšos ne tik nebuvo nurašytos, bet ir kaip teigiama atskirajame skunde, pareiškėja galėjo disponuoti nustatyta suma. Tiek 2021 m. kovo 10 d. skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde pateikti teiginiai dėl lėšų arešto/nurašymo nėra nuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems.
9.3. Arešto masto suma buvo nustatyta tokia, kuri reikalinga skolai, palūkanoms ir vykdymo išlaidoms padengti. V. P. ir J. P. priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune įregistruota hipoteka pagal 2007 m. vasario 27 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 07-018507-FA su kreditoriumi AB „Swedbank“. CPK 664 straipsnio 1 dalyje numatytas išieškojimas pirmąja eile iš hipotekos ar įkeisto turto vykdymas, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Išieškojimas iš šio turto negalimas, nes kreditas bankui negrąžintas. Todėl išieškojimas iš įkeisto turto kito kreditoriaus naudai negalimas. Kito skolininko J. P. turto ir lėšų, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, nerasta, skolininkas nedirba, informacijos apie gaunamas pajamas nėra. Skola pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą neišieškota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės N. B. veiksmų teisėtumo priimant patvarkymą, kuriuo antstolė N. B., atstovaujama antstolio V. K., 2021 m. vasario 17 d. turto arešto aktu Nr. S-21-176-4977 (toliau – Turto arešto aktas) apribojo V. P. disponavimo teisę šiuo turtu: kelių transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąja patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl nutartis naikintina.
Dėl antstolės veiksmų teisėtumo areštuojant nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę
12. Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis), išsprendžiami vaikų ir tarpusavio išlaikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje turi išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai nesąžiningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).
13. CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės N. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0176/19/01610 pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-14567-1071/2019 dėl 15 159,26 Eur, 5 proc. metinių palūkanų ir 1 421,04 Eur bylinėjimo išlaidų išieškojimo iš skolininko J. P. išieškotojo A. G. naudai. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 buvo nutraukta pareiškėjų J. P. ir V. P. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Talino CM departamente, Estijoje, ir panaikintas apskaitos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, patvirtinta J. P. ir V. P. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Sutarties 9, 10 ir 11 punktuose nurodyta, kad šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise yra įgijusios negyvenamąją patalpą – garažą Nr. G-14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė yra 3 073 Eur. Šis turtas po santuokos nutraukimo lieka V. P. asmeninės nuosavybės teise. Šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise yra įgijusios butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė yra 85 346 Eur. Šis butas po santuokos nutraukimo lieka V. P. asmeninės nuosavybės teise. Šalys turi 116 060 Eur dydžio solidarų įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“ bankui 2007 m. vasario 27 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 07-018507-FA su vėlesniais pakeitimais pagrindu. Ši prievolė nėra modifikuojama ir po santuokos nutraukimo už šio įsipareigojimo vykdymą atsako V. P. (Kredito sutarties pagrindu) bei J. P. (Laidavimo sutarties pagrindu) solidariai. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1736-324/2019 panaikinta Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo A. G. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019, ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. A2-2374-1052/2021, kurioje 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, neišnagrinėta. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2374-1052/2021 pareiškėjams J. P. ir V. P. nustatytas terminas pateikti teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų nurodyti visi jų kreditoriai, įskaitant A. G., ir aptarti su visais jais susiję turto ir prievolių vykdymo pasidalijimo klausimai.
16. Nagrinėjamuoju atveju nustačius, jog civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019, kurioje nutraukta pareiškėjų J. P. ir V. P. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atnaujintas procesas dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, bei nustatytas terminas pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2021 m. vasario 17 d., antstolei priimant Turto arešto aktą, kuriuo areštuotas nekilnojamasis turtas garažas Nr. G-14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo išspręstas pareiškėjų J. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimo klausimas, todėl nekilnojamasis turtas, pareiškėjų įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, areštuotas nepažeidžiant procesinių teisės normų. Pažymėtina, kad Turto arešto aktu buvo tik apribota pareiškėjos teisė disponuoti turtu, antstolė neatliko išieškojimo veiksmų. Išieškojimas iš skolininkui J. P. priklausančio turto dalies priklausys nuo civilinės bylos Nr. A2-2374-1052/2021 baigties.
17. Apeliantė nurodo, kad Turto arešto aktu visiškai nepagrįstai buvo apribota pareiškėjos disponavimo teisė į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja už asmenines lėšas jau po santuokos nutraukimo nuosavybės teise 2020 m. sausio 15 d. įsigijo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2021 m. kovo 10 d. VĮ „Regitra“ pažyma. Transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. P. nuosavybė ir į ją taip pat negali būti nukreiptas išieškojimas dėl J. P. įsiskolinimų.
18. Vykdomosios bylos Nr. 0176/19/01610 (b. l. 46–48) duomenimis nustatyta, kad prieš antstolei priimant Turto arešto aktą buvo atliktos užklausos Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenų bazėje - 2021 m. vasario 17 d. pagal asmenį V. P., 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. kovo 17 d. pagal transporto priemonės duomenis (valstybinį numerį (duomenys neskelbtini)) nuo 2019 m. sausio 10 d. Iš užklausų pagal transporto priemonės duomenis matyti, kad transporto priemonės pirmoji registracija Lietuvoje atlikta 2013 m. spalio 17 d., paskutinės operacijos data – 2013 m. spalio 17 d. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta santuokos metu. Pareiškėja pripažįsta, kad transporto priemonę, nutraukus santuoką, įsigijo 2021 m. sausio 15 d., t. y. nusipirko tą patį automobilį, kurį sutuoktiniai galimai valdė santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl nesutiktina su skundo argumentu, jog teisė disponuoti transporto priemone buvo apribota nepagrįstai. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė duomenų kada transporto priemonė buvo parduota, taip pat duomenų, patvirtinančių, jog transporto priemonė buvo įsigyta už asmenines lėšas kaip nurodo pareiškėja.
Dėl turto arešto masto
19. Apeliantė nurodo, kad antstolė, areštuodama turtą, pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalį, nes bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma negalėjo viršyti 15 675,91 Eur.
20. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune yra įregistruota hipoteka kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai, todėl pagal CPK 664 straipsnio 1 dalį išieškojimas pirmąja eile iš hipotekos ar įkeisto turto vykdymas, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, todėl išieškojimas iš įkeisto turto kito kreditoriaus naudai negalimas. Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. vasario 19 d. taikyti apribojimai disponuoti piniginėmis lėšomis 19 140,10 Eur sumai. Lėšos pareiškėjos sąskaitoje nebuvo nuskaitytos, tik apribotas jų išmokėjimas. Antstolio nurodyme nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-21-176-4959 nurodytas pareiškėjos sąskaitos numeris ir lėšų suma 181,20 Eur, kuria pareiškėja gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. 2021 m. vasario 19 d. buvo priimtas nurodymas atšaukti piniginių lėšų išmokėjimo draudimą, o pareiškėja skundo reikalavimo šiuo klausimu nesuformulavo.
21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolės N. B. veiksmų. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.