- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-459-813/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01707-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Algirdo Remeikos
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (A. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 30 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 91-68 buvo nutarta nuteistajam A. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, konstatavus, jog šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į nusikaltimo, už kurį A. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę sunkumą ir pobūdį, jam pagal „OASys“ metodiką nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių, išskiriamus kriminogeninius veiksnius.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis A. Š. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde pabrėžiama, kad pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos siejamas išimtinai tik su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, t. y., vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, todėl teismas nepagrįstai vertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį. Paminėtas aplinkybes įvertino Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu skirdamas bausmę. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodytos lygtinio paleidimo galimybės pagal padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, todėl teismas neturėtų pakartotinai vertinti šio faktoriaus.
5.2. Skunde teigiama, kad nutartyje išdėstyta nuostata, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, prieštarauja BVK išdėstytoms nuostatoms. Nuteistojo tvirtinimu, lygtinio paleidimo institutas atsirado kaip nuteistąjį skatinanti priemonė siekti didesnės pažangos socialiai reabilituotis. Lygtinio paleidimo taikymas negali būti traktuojamas kaip išimtis. Toks manipuliavimas sąvokomis neigia pačią lygtinio paleidimo galimybę ir prieštarauja teismo nešališkumo principui.
5.3. Skunde tvirtinama, kad skundžiamoje nutartyje gausu tiek techninių, tiek faktinių klaidų. Joje neteisingai nurodytas nuteistojo vardas. Atliktos bausmės dydis nurodytas 2/3 ir traktuojamas kaip minimalus terminas, kuriam esant galimas lygtinio paleidimo taikymas, nors faktinis atliktos bausmės laikas, kaip teisingai nurodyta Komisijos nutarime, yra 3/4 ir tikrai viršija minimalų bausmės laiką, nuo kada nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
5.4. Skunde nesutinkama su nutarties argumentu, kad neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi bei polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, rodo bausmės atlikimo metu padaryti 4 nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimo pažeidimai. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad bausmę atlieka jau daugiau nei 8 metus, o drausmine tvarka baustas tik 4 kartus ir už atsitiktinio pobūdžio, nepiktavališkus, nesunkius nusižengimus. Nuo 2016 m. išvis nėra baustas, kas liudija jo pažangą. Todėl nepagrįstas nutarties argumentas apie susiformavusį neigiamą požiūrį į taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
5.5. Nuteistojo nuomone, teismas nepakankamai nuodugniai išnagrinėjo jo bylą, neatsižvelgė į Komisijos nutarime išdėstytus argumentus, ignoravo pateiktą teigiamą išvadą apie nuteistojo pasiektą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rekomendaciją taikyti lygtinį paleidimą. Sprendimas atsisakyti tvirtintini Komisijos nutarimą pagrįstas bendro pobūdžio formaliais argumentais, nekonkretizuojant, kokia pažanga turi būti pasiekta, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
5.6. Nuteistasis nurodo, kad yra nuteistas pirmą kartą, yra atlikęs daugiau nei 8 metus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y., daugiau nei ¾ bausmės laiko. Visos bausmės atlikimo metu stengėsi dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, konsultavosi su socialiniais darbuotojais ir psichologais, mokėsi ir vykdė jam skirtus įpareigojimus ir socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Neseniai paskatintas 9 kartą. Be to, bausmės atlikimo metu ženkliai pablogėjo jo sveikata, jam reikalinga medicininė priežiūra, kurios dėl ribotų galimybių įkalinimo įstaigoje negali gauti. Yra nedarbingas. Visi šie faktai apsunkina bausmės atlikimą. Jis artimai bendrauja su savo senyvo amžiaus tėvais. Išėjęs į laisvę ketina jais rūpintis, dirbti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas. Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje nurodydamas, kad A. Š. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, priešingai nei kad skunde teigia nuteistasis, klaidingų duomenų nepateikė, kadangi minėtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas asmenims, kuriems paskirta bausmės viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, sudaro formalų pagrindą jų atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tad apylinkės teismas nurodydamas, kad A. Š. atliko būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės tik pažymėjo, kad A. Š. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, nurodydamas, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse.
9. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, konstatuoja, kad Komisija, svarstydama nuteistojo A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl A. Š. lygtinio paleidimo, Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis priklauso žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (26 balai pagal „OASys“), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta, sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad aptariamu atveju žema A. Š. nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir anksčiau. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra akivaizdi ir įtikinanti, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų A. Š. pataisos aspektų, į kuriuos ir atsižvelgė Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, iki Komisijos posėdžio buvo skatintas 8 kartus, 2020 m. gegužės 14 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą programose skirta padėka. Paskutiniu metu jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Bausmės atlikimo metu A. Š. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo įvairiuose įstaigoje organizuojamuose renginiuose, viktorinose, lankė projektą „Harmonija muzikoje ir dvasioje“, dalyvavo bendrame Anoniminių alkoholikų susirinkime, išklausė alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus. Kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima. Šiuo metu mokosi 12 klasėje. Jo elgesys, mąstymas, nuostatos kinta teigiama linkme, ką patvirtina žema nusikalstamo elgesio rizikos balų pagal „OASys“ metodiką sumažėjimas nuo ankstesnio vertinimo metu buvusių 35 balų iki 26 balų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad A. Š. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas, o būtent šios aplinkybės bei socialinio tyrimo išvadoje išdėstytų duomenų apie nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, jam išskiriamų kriminogeninių veiksnių, Komisija deramai neįvertino.
12. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. Š. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis 4 kartus baustas drausmine tvarka, nors drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau rodo, jog asmuo, net ir gerai žinodamas vidaus tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, ne visada sugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir jei A. Š. sistemingai pažeidinėtų nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, tuomet būtų perkeltas į drausmės grupę. Šiuo metu jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, jokių išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančių veiksnių pataisos įstaigos administracija nėra nustačiusi.
13. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, ypatingai svarbu atsižvelgti į asmens mąstymą, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. A. Š. bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą. Šį nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Paminėtos aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. Š. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu.
14. Sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės, susijusios su veikos, už kurią A. Š. atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumu ir pobūdžiu, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jų vertinti visumoje su kitais duomenimis įstatymas nedraudžia. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y., buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir sunkumas, bet ir kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir jų pagrindu padaryta išvada, kad A. Š. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
15. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia alkoholio vartojimas. Kaip jau minėta, A. Š. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje užfiksuota, kad nuteistasis iki nusikaltimo padarymo alkoholiu piktnaudžiavo labai dažnai. Jį vartodavo tiek vienas, tiek su kitais. Nors pataisos namuose nuteistojo apsvaigimo atvejų neužfiksuota, jis lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau tikimybė, jog išėjęs į laisvę jis vėl grįš prie šio žalingo įpročio, neatmetama. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad išgėręs alkoholio gali būti agresyvus. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra priskirtos prie išimtinai neigiamų ir didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, o vertinamos visų duomenų kontekste vertinant nuteistojo pažangą pataisos procese.
16. Abejonių pakankama pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką taip pat kelia A. Š. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai: emocinė gerovė (emocinis nestabilumas, autoagresija, psichinės ligos nekontroliavimas); mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu impulsyvumas, savikontrolės praradimas); nuostatos, kurie neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. Š., žvelgdamas atgal į situaciją, dėl kurios atlieka bausmę, iš dalies geba įvardinti naujus, įgyvendinamus problemos sprendimo būdus. Suvokia, kad padarytas nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik pagrindines pasekmes (patekimą į pataisos namus, žmogaus gyvybės netekimą). Nuteistasis pripažįsta, kad jam ne visuomet pavyksta sėkmingai identifikuoti problemas, numatyti pasekmes. Išryškėja negatyvizmas ir nepasitikėjimas teisingumo sistema. Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
17. Nors pagal „OASys“ metodiką A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai šiuo metu yra sumažėję nuo 35 balų iki 26 balų, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis skaičius didesne dalimi yra sumažėjęs tik nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo ir anksčiau ilgą laiką nekito. Tad aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar per anksti daryti išvadas apie stabilius nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, nors ir stebima teigiamų elgesio korekcijos požymių. Be to, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių šiuo metu dar nepakanka daryti išvadai, kad A. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
18. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. Š. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama galioti.
20. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog skundžiamoje nutartyje padarytas rašymo apsirikimas ir neteisingai nurodytas jo vardas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo vardas yra A., o ne A., kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Todėl šis rašymo apsirikimas ištaisytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Š. (A. Š.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį.
Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimo nurodant, kad nuteistojo vardas yra A. Š. (A. Š.).
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.