Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1060-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
1-1060-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-38673-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1060-271/2019Proceso Nr.1-01-38673-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam A. P.,nukentėjusiajai G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. P. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui tokiomis aplinkybėmis:

2018-08-11, apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,63 % girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sugyventine G. M. metu, tampė ją už plaukų, sukeldamas jai fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 22.05 val. du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė sugyventinei į galvos sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta ir dėl savo veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Tiksliai aplinkybių neatsimena, tam įtakos turėjo alkoholis bei tai, kad viskas greitai įvyko. Galėjo būti, kad konflikto metu tampė ją už plaukų. Jis pasišalino ir į butą grįžo su savo motina. Sugyventinė stūmė rankomis mamą ir norėjo išvaryti ją iš buto. Jai nepatiko, kad abu jie - jis ir motina - buvo neblaivūs. Norėjo nustumti nukentėjusiąją nuo motinos ir suduoti jai per galvą. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai ir medikai, kurie atžymėjo, kad buvo sužalojimai. G. serga psichikos liga, jis tai žino ir privalo padėti jai bei vaikams bei nesirodyti girtam namuose, nes tai iššaukia jos agresiją. Šiai dienai bendrauja su G. draugiškai, susitaikė su ja, nori grįžti pas ją bei vaikus.

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad įvykio dieną su A. (P.) sprendė klausimą, ką kviesti į gimtadienį, o jis susitiko su draugu ir vartojo alkoholį. Pas ją bei vaikus į svečius atėjo dukterėčia, draugė A. su dukra M., kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Vakare grįžo neblaivus A., atnešė cepelinų. Išprašė jį iš namų, kadangi negalėjo likti girtas prie vaikų. Grįžo piktas, priėjo prie vaiko, norėjo jį paimti. Neleido girtam. Tuomet jis tampė ją už plaukų. (duomenys neskelbtini) vaikas išsigando. Pasišalino ir po kurio laiko atėjo su savo motina, kuri irgi buvo išgėrusi. Apsižodžiavo su ja, norėjo, kad ji paliktų butą, susistumdė. Tuomet A., gindamas motiną, sudavė jai (nukentėjusiajai) per galvą. Buvo suduoti du ar trys smūgiai. Skaudėjo. Kvietė policiją bei medikus. Į ligoninę vykti atsisakė, nes negalėjo palikti vaikų. Šiuo metu susitaikė su sugyventiniu, jis jos atsiprašė, nori, kad jis grįžtų pas ją ir padėtų jai bei vaikams. Pagalba jai būtina, nes ji serga psichikos liga ir iki dabar gydosi.

Liudytoja A. K. parodė, kad dalyvavo draugės G. vaiko gimtadienyje. Alkoholio jos nevartojo. Vakare grįžo neblaivus G. sugyventinis A., jie susipyko. Matė, kad jis buvo paėmęs ją už plaukų. Pasišalino su vaikais į kambarį. Smūgių draugei nematė, bet vėliau G. pasakojo, kad jai skauda galvą. G. serga, alkoholio nevartoja.

Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamasis - jos sūnus. Įvykio vakarą buvo išgėrusi, nes grįžo iš svečių, A. irgi buvo išgėręs, paprašė palydėti jį pas sugyventinę G., kuri dažnai būna agresyvi. Užėjo į butą, išbėgo G. ir šoko ant jos, puolė rėkti, kad pasišalintų. Nematė, kad A. būtų sudavęs jai smūgius, jis tik gynė ją nuo sugyventinės agresijos. G. serga, vartoja vaistus.

Prie bylos pridėti vaizdo ir garso įrašai (b.l.51-56).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje pažymėta, kad G. M. konstatuoti galvos sumušimai ( b.l.41).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).

Nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiosios G. M. nuoseklūs parodymai apie smurto pobūdį, kaltinimo parodymai, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji ir kaltininkas gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi vaiką.

Tokiu būdu, kaltinamojo A. P. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas

Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro išvadą, kad tam yra faktinis bei teisinis pagrindas.

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. P. teistumo neturi, dirba, alkoholiu ar kitais psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas.

A. P. kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino visiškai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji nurodė, kad jie susitaikė, jis atsiprašė jos, todėl ji atleidžia jam ir prašo nutraukti bylą, nebausti jo. Ji serga psichikos liga, kaltinamasis padeda jai ir vaikams.

Taigi, yra pagrindo manyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui yra pagrindas manyti, kad ateityje A. P. nedarys naujų nusikaltimų ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai G. M. susitaikius.

Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

A. P. LR BK 67 str. 2 d. 9 p. pagrindu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302 str.str.,303 str.4d.,307 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. P. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., jam ir nukentėjusiajai G. M. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.

LR BK 67 str. 2 d. 9 p. pagrindu A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant įpareigojimą per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. P., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski