- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1575-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12850-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- UAB „LT Technologies“
- Trečiasis asmuo
- „TruMet“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LT Technologies“ ieškinį atsakovui J. K., trečiasis asmuo „TruMet“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „LT Technologies“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 36 642,49 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteitos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2013-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas. 2013-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo J. K. apeliacinis skundas ir prašymas dėl žyminio mokesčio sumažinimo. 2013-05-06 nutartimi prašymas dėl žyminio mokesčio sumažinimo buvo atmestas ir apeliantui buvo nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pateikti teismui kvitą, patvirtinantį 3357 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą. 2013-06-20 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad teismo 2013-05-06 nutartimi apelianto J. K. prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atleidimo buvo atmestas. Minėta nutartis apeliantui du kartus buvo siunčiama gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti, pašto darbuotojų žymoje nurodyta „neatsiėmė“. Išsiuntus procesinius dokumentus darbovietės adresu, jie grąžinti neįteikti, pašto darbuotojų žymoje nurodyta „persikraustė“. Be to, procesiniai dokumentai, apelianto telefoninio prašymo pagrindu, buvo palikti teismo priėmimo skyriuje, tačiau taip pat neatsiimti. Nurodė, kad CPK 122 str. numato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje arba darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis gyvena. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (LR CPK 121 str. 1 d.). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (LR CPK 121 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą teismas laikė, jog procesiniai dokumentai yra įteikti, o teismo nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumai nebuvo šalinti. Kadangi apeliantas nesumokėjo žyminio mokesčio dalies, apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu ir turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas J. K. atskiruoju skundu (b.l. 161-163) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nutartį ir priimti naują nutartį – nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Nurodo, kad sutinka, jog apeliacinio skundo trūkumai pašalinti nebuvo, tačiau teismas grąžindamas apeliacinį skundą pažeidė CPK principą – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos. Nurodo, kad yra svarbu, kad teismas, taikydamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, nesielgtų pernelyg formaliai ir atsižvelgtų EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika, protinga nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo procesinio dokumento įteikimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos, tuo labiau kai asmuo kuriam įteikiami procesiniai dokumentai, negyvena Lietuvos Respublikoje, todėl teismas neteisingai konstatavo, neva procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, o apeliacinio skundo trūkumai nepašalinti. Taip pat nurodo, kad niekas be atsakovo procesinių dokumentų atsiimti neturėjo teisės, kadangi laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės pradžios iki 2013 m. liepos 4 d. buvo išvykęs dirbti į Norvegiją.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (338 str.).
Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad jam nebuvo tinkamai įteikta 2013-05-06 teismo nutartis. Taip pat nurodo, kad nustatytą terminą reikėtų pradėti skaičiuoti ne nuo nutarties priėmimo dienos, bet nuo jos įteikimo dienos. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo, kadangi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013-05-06 nutartis apeliantui du kartus buvo siunčiama gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 151, 153). Procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti, pašto darbuotojų žymoje nurodyta „neatsiėmė“. Teismui išsiuntus procesinius dokumentus darbovietės adresu, jie grąžinti neįteikti, pašto darbuotojų žymoje nurodyta „persikraustė“ (b.l. 156). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į apelianto telefoninį prašymą, buvo palikęs dokumentus teismo priėmimo skyriuje, tačiau šie taip pat nebuvo atsiimti.
Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas numato ne tik asmenų teises, bet ir pareigas (CPK 7 str. 2 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantas nesilaikė pareigos teismui pranešti apie tai, kad pasikeitė jo adresas, kuriuo teismas turėtų siųsti procesinius dokumentus. CPK 122 str. numato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje arba darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis gyvena. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (LR CPK 121 str. 1 d.). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (LR CPK 121 str. 2 d.). Apeliantui inicijavus teisminę procedūrą, t.y. pateikus apeliacinį skundą ir jame nurodžius, kad apelianto adresas yra (duomenys neskelbtini), taip pat šis adresas yra nurodomas kaip siuntėjo adresas ant voko, kuriuo buvo skundas pateiktas teismui (b.l. 143), jis turėjo pareigą pranešti apie savo adreso pasikeitimą, apie tai, kad išvyksta į Norvegiją dirbti, nurodyti tinkamą adresą procesiniams dokumentams įteikti. Tačiau apeliantas šios pareigos neįvykdė, dėl ko jam ir tenka šios pareigos neįvykdymo teisinės pasekmės numatytos CPK 121 str. 2 d.
Įvertinus pirmosios instancijos teismo veiksmus, konstatuotina, kad teismas ėmėsi visų priemonių teismo procesiniams dokumentams įteikti (tame tarpe ir bandė dokumentus įteikti darbo vietos adresu), ir tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, tuo tarpu apeliantas nevykdė savo pareigų, numatytų Civilinio proceso kodekse, todėl turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.