Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.28.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.7.

2015 m. lapkričio 13 d.

gynėjams advokatams Ričardui Makštelei, Jonui Algimantui Pakarkliui, Arvydui Aleknai, Alfonsui Mašalui, Jonui Milčiui, Kristinai Latožienei, Dainiui Tamošiūnui, V. B., Reginai Butnevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Latvijos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis Latvijos Respublikoje, Daugpilis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Daugpilis, Latvijos Respublika, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Daugpilis, Latvijos Respublika, suvirintoju, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 str. 3 d., padarymu;

G. G. (G. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje, Daugpilis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis privačioje statybinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) statybininku, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 str. 2 d., padarymu;

B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje, Daugpilis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis statybinėje įmonėje statybininku, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 str. 2 d., padarymu;

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., Tverečiaus sen., Ignalinos r., vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. R., G. G., B. S., R. B., laikotarpiu nuo 2012 metų kovo 29 d. iki 2012 metų balandžio 15 d., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, bei ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, vadinamais I. ir A., dėl savanaudiškų paskatų, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį, gabeno ir slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir Lietuvos Respublikoje neturinčius gyvenamosios vietos užsieniečius: Afganistano piliečius M. A., S. N. H. K., Irako piliečius E. M. G., G. N. M. ir S. E. M A..

Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: I. R. nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. balandžio 15 d. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bendraudamas su nenustatytais šio nusikaltimo bendrininkais: Rusijos Federacijoje gyvenančiu nenustatytu asmeniu vardu I., prašiusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika pasitikti neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius ir juos nugabenti į Vilniaus miestą, jo (I.) nurodymu susiskambinęs telefonu su Baltarusijos Respublikoje gyvenančiu nenustatytu asmeniu vardu A., kuris paaiškino, jog suorganizuos neteisėtą užsieniečių pergabenimą per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nurodydamas šio nusikaltimo datą ir veiksmų eigą. Tada, I. R., G. G., B. S., R. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, sutarė įvykdyti nenustatytų asmenų I. ir A. prašymus pasitikti neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius, juos slėpti ir nugabenti į Vilniaus miestą. 2012 m. balandžio 11 d. 19 val., I. R., mobiliojo ryšio telefonu paskambinęs R. B., paprašė jo atrakinti ūkinio pastato, esančio Ignalinos r., Tverečiaus sen., (duomenys neskelbtini) k., patalpų duris ir suteikti šias patalpas užsieniečiams neteisėtai slėpti. 2012 m. balandžio 12 d. apie 16 val. Latvijos Respublikoje, Daugpilio mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, I. R., G. G., B. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, susitiko, aptarė reikalingus atlikti veiksmus, pasiskirstė vaidmenimis. Po to I. R., važiuodamas automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėjo bendrininkus iki R. B. sodybos, esančios Ignalinos rajone, Tverečiaus sen., (duomenys neskelbtini) kaime, pakeliui sustojęs Lietuvos Respublikoje esančiame Zarasų mieste ryšiui palaikyti ir informacijai pasikeisti nupirko ir įteikė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, lietuviško mobiliojo ryšio telefono kortelę. Tą pačią dieną, apie 23 val., I. R. palikęs bendrininkus G. G., B. S. ir asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta, R. B. sodyboje, grįžo namo į Daugpilio miestą Latvijoje, kur mobiliojo ryšio telefonu bendravo su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, bei su nusikaltimo iniciatoriais, nenustatytais asmenimis I. bei A., domėjosi jų reikalais. G. G. 2012 m. balandžio 13 d. apie 00 val. 30 min. Ignalinos rajone, Tverečiaus seniūnijoje, ties (duomenys neskelbtini) kaimais pasitiko tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius užsieniečius: Afganistano piliečius M. A., S. N. H. K., Irako piliečius E. M. G., G. N. M. ir S. E. M A., ir juos nugabeno į R. B. sodybą. Po to, R. B. (duomenys neskelbtini) kaime, Tverečiaus seniūnijoje, Ignalinos rajone, atrakinęs duris ir leidęs naudotis dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato patalpomis, nuo atgabenimo momento iki tos pačios dienos 7 val. ryto kartu su B. S., G. G., asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, šiose patalpose neteisėtai slėpė minėtus užsieniečius. 2012 m balandžio 13 d. tarp 7 val. ir 7 val. 35 min., G. G., automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno, o B. S., važiuodamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Ignalinos rajone, Tverečiaus seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo iki kelio Ignalina–Zarasai 4-to kilometro, stebėdami aplinką lydėjo ir saugojo iš paskos važiuojantį G. G. ir į Vilniaus miestą vežamus, neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Afganistano piliečius M. A., S. N. H. K., Irako piliečius E. M. G., G. N. M. ir S. E. M A. nuo R. B. sodybos iki kelio Ignalina –Zarasai 4-to kilometro, kur jie buvo sulaikyti valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Kaltinamasis S. S. (S. S.) (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta) teisme parodė, kad prieš dvejus metus pažįstamas vardu R., jo pavardės neatsimena, pasiūlė jam už tam tikrą mokestį palydėti automobilį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suprato, kad tai nelegalu, tačiau sutiko, nes tuo metu neturėjo jokio darbo. Jam pasakė, kad po dviejų dienų paskambins žmogus. Po poros dienų jam paskambino I. R., kurį ikiteisminio tyrimo metu vadino V.. Jie susitiko ir viską aptarė. Po to jie susitiko sutartą dieną – balandžio 12 ar 13 d. Daugpilyje, (duomenys neskelbtini) rajone, prie parduotuvės. I. R. užpylė jo vairuojamam automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro ir jie išvažiavo. I. R. važiavo priekyje jo kitu „BMW“ markės automobiliu. Atvažiavę į Lietuvą, pirmame mieste, jo pavadinimo nepamena, parduotuvėje „Maxima“ nusipirko SIM telefono korteles, kad palaikytų ryšį. Šalia tos parduotuvės į jo automobilį įsėdo B. S.. Anksčiau jo nepažinojo. Pavažiavę apie 50 km, privažiavo kaimo teritorijoje esantį privatų namą. Juos pasitiko sodybos šeimininkas R. B.. Name taip pat buvo ir R. B. žmona. Būdami pas R. B. nieko ypatingo nekalbėjo, B. S. kalbėjo apie kažkokias statybas. I. R. kiek pabuvęs išvažiavo, o jis su B. S. pasiliko. Pasėdėję, užkandę nuėjo į savo automobilį miegoti. Buvo sutarę ryte automobilį palydėti. M. B. sodyboje G. G. ir „Opel Vectra“ automobilio nebuvo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu tvirtino priešingai. Apie 6.30-7 val. ryto jis su B. S. išvažiavo. Kieme dar užklimpo jų automobilis, kurį padėjo ištraukti R. B. žmona. Jiems nuvažiavus apie 10 km, juos sulaikė pareigūnai. Iš pradžių nežinojo, kad jam reikės lydėti „nelegalus“. Kad jie yra „nelegalai“, sužinojo tik jį sulaikius. Ikiteisminio tyrimo metu apie sutikimą palydėti asmenis davė teisingus parodymus. Pasakymą „palydėti automobilį“ jis suprato taip, kad turėjo važiuoti priekyje ir stebėti, ar nėra policijos, o ją pamatęs, turėjo paskambinti duotu numeriu į kitą automobilį, važiavusį už jo. Kad reikės važiuoti priekyje lydimo automobilio, jam pasakė I. R.. Jis nesakė, kas bus tame automobilyje, kurį turėjo lydėti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tame automobilyje bus kažkokie užsieniečiai. Tuo metu sakė tiesą. Prie parduotuvės „Maxima“ į jo automobilį įsėdo B. S.. Anksčiau jo nepažinojo. Jis įsėdo tam, kad nuvažiuotų iki to kaimo. Automobilyje turėjo navigaciją. Tai buvo jo navigacija. Joje maršrutas buvo nustatytas iki Vilniaus. I. R. jam pasakė, kad reikės važiuoti iki Vilniaus. Vilniuje jam turėjo paskambinti ir pasakyti, kur toliau reikės važiuoti. Šiuo metu neprisimena, bet tikriausiai į navigaciją adresą įvedė jis pats. Jis nežino, kas tas A., gal tas žmogus, kuris turėjo jam paskambinti. A. ir V. yra ne tas pats žmogus. Sodyboje „nelegalų“ nematė. Neprisimena, ar buvo pasakyti tokie žodžiai, kad apie 1 val. G. G. pasakė, jog „jau laikas eiti“. Nebuvo pasakyta, kad reikia eiti iki sienos su Baltarusija pasitikti „nelegalus“. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, šiuo metu to neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Su G. G. buvo nuėję apie pusę kilometro nuo namo į miško pusę. Ten G. G. jam liepė laukti, o pats nuėjo toliau. Maždaug po valandos – pusantros G. G. grįžo su keliais žmonėmis. Tada jis grįžo prie namo ir nuėjo į automobilį miegoti. Neatsimena, ar grįžęs su kuo nors kontaktavo telefonu, ikiteisminio tyrimo metu tas aplinkybes prisiminė geriau. Neatsimena, kas jį pažadino ryte. Juos važiuojančius aplenkė „Opel“ markės automobilis. Nematė, kas juo važiavo. Tikriausiai duodamas parodymus apie V. ir A., kalba apie tą patį asmenį – I. R.. Jo paminėto asmens R. teismo salėje nėra. Nežino apie kokį S. eina kalba 2012-04-05 užfiksuotame jo pokalbyje su I. R.. Negali pasakyti, kokiu tikslu penkis kartus nuo 2012-04-12 21.23 val. iki 2012-04-13 0.56 val. kontaktavo su G. G.. Asmens vardu A., neatsimena, su juo telefonu nekontaktavo. Nieko nežino apie 2012-04-13 0.37 val. užfiksuotus kontaktus su A.. Tokio asmens vardu R. A. I. nepažįsta. Nepamena, ar tą naktį, apie 1–1.30 val. kontaktavo su I. R.. Neatsimena ir nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog balandžio 11, 12, 13 d. su I. R. kalbėjo apie užsieniečių gabenimą. Neatsimena, kokiu tikslu, būdamas vienoje sodyboje, 0.47 val., 0.54 val., 0,56 val. telefonu kontaktavo su G. G.. Nematė, kad G. G. paėmė „nelegalus“. Nepamena, ar ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog M. B. ir B. S. suprato, jog jie eina pasitikti „nelegalų“. Į navigaciją buvo įvestas adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įvedė kažkokią aikštę, kokią, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie adreso į navigaciją įvedimą. Neatsimena, iš kur tas adresas. Tas įvestas adresas jam nieko nesako, nes jis Lietuvoje buvo pirmą kartą.

Kaltinamasis G. G. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, šiandien jau daug ko nepamena, nes praėjo daug laiko. 2012 m. jam paskambino pažįstamas, su kuriuo jie kartu dirbo statybose, jo vardo nepamena, lyg E., su kuriuo jis susitiko ir jis pasiūlė jam darbą – vežioti Lietuvoje žmones. Kaip ir buvo sutarę, 2012 m. balandžio 12 d. susitiko prie kuro kolonėlės. Jis atvažiavo B. S. žmonos automobiliu „Opel Vectra“, kartu pasiėmė ir B. S., pamanė, kad gal ir jis susiras darbą. Tuo metu savo automobilio neturėjo. I. R. buvo atvažiavęs su „BMW“ markės automobiliu. I. R. užpylė jiems kurą ir jie dviem automobiliais nuvažiavo prie parduotuvės Daugpilyje. Ten jų laukė dar vienas „BMW“ markės automobilis. Liepė B. S. persėsti pas S. S. į automobilį ir jie keturiese trimis automobiliais išvažiavo į Lietuvą. Zarasuose sustojo prie parduotuvės „Maxima“, kur I. R. visiems nupirko lietuviškas SIM korteles. Po to visi kartu nuvažiavo į Ignalinos rajoną, į (duomenys neskelbtini). I. R., B. S. ir S. S. nuvažiavo į sodybą, o jis iš karto nuvažiavo prie sandėlio. Kad automobilis nuo kelio nebūtų matomas įvarė jį į sandėlio vidų ir uždarė sandėlio vartus. Tame sandėlyje jis buvo pirmą kartą, nežino, kam jis priklausė. Po to, apie 23 val., nuėjo prie sodybos, kur sutiko S. S.. Kieme daugiau nieko nebuvo. Jie paėjo į šoną, gal 200 m, kur S. S. liepė palaukti, o pats paėjo dar 200-300 m, ten stovėjo pasienio ženklas. Po 15-20 min. nuo Baltarusijos pusės atėjo žmonės, jis juos pasitiko ir nuvedė į tą sandėlį. Tik tada suprato, kad tai „nelegalai“, bet buvo gaila juos palikti, nes buvo ir moteris su mažu vaiku, jie buvo šlapi. Nepamena, ar su tais „nelegalais“ buvo priėjęs prie S. S., ar jam paskambino ir liepė eiti miegoti. Apie 6.30–7 val. ryte paskambino S. S. ir pasakė, kad jau išvažiuoja. Netoli Ignalinos, likus 3 km, juos sustabdė pasieniečių automobilis. R. B. nematė, jo nepažįsta. Pas jį buvo užvažiavęs prieš kokius 5-6 metus, kai rinko metalo laužą. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino R. B., nes jį vertė tai daryti. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog R. B. jam leido naudotis sandėliu, į kurį atvedė „nelegalus“. Taip pasakė, nes norėjo išsisukti, kad jam būtų lengviau, nenorėjo atsidurti kalėjime. Šiuo metu sako tiesą. Kai susitiko su pažįstamu asmeniu vardu S., jis pasakė, kad reikės nuvežti žmones nuo sienos iki Vilniaus. Jam pasakė, kad tie žmonės bus ne rusų tautybės ir jų bus keturi. Jam buvo pažadėtas užmokestis, priklausomai nuo žmonių skaičiaus, jo didžio šiuo metu nepamena. Po pokalbio su S. jam paskambino I. R., kurį vadina V., jis prisistatė nuo S.. I. R. pasakė, kad reikės padirbėti, nuvežti žmones. Tuos 800 dolerių jam turėjo pervesti į sąskaitą po to, kai būtų pervežęs žmones. Savo sąskaitos numerio niekam nebuvo davęs, mano, kad jam būtų paskambinę ir paprašę sąskaitos numerio po žmonių pervežimo. Kartu pasiėmė B. S., galvojo, kad gal jis ten susiras darbą. Su B. S. apie „nelegalus“ nekalbėjo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu užrašė, kad jis B. S. sakė, jog jam reikės vežti žmonės. Tokių parodymų nedavė. Jo apklausos protokolas į jam suprantamą rusų kalbą išverstas nebuvo, jam jį išvertė tik žodžiu. Anksčiau tame rajone yra važinėjęs, buvo matęs tą sodybą. Tiksliai negali pasakyti, bet lyg S. dar būnant Daugpilyje internete esančiame žemėlapyje jam parodė, kur konkrečiai reikės važiuoti. Jau iš anksto buvo kalbėta, tiksliau, tai pasakė S., kad jam reikės važiuoti prie to sandėlio, kur jis galės paslėpti automobilį, kad jo nesimatytų nuo kelio. Kai atvažiavo prie sandėlio, prie jo kitų žmonių nebuvo. Sandėlio durys buvo neužrakintos ir jis automobilį įvarė į jo vidų. Pati sodyba buvo toliau nuo sandėlio. Kiti du „BMW“ markės automobiliai nuvažiavo į sodybą. Į sandėlį atvažiavo gal 21 val., jau buvo tamsu. Tada sėdėjo automobilyje ir laukė vidurnakčio. Sandėlyje daugiau nieko nebuvo. Jam buvo pasakyta, tiksliau tai jam pasakė I. R., tik nepamena kuriuo metu, lyg Daugpilyje, kad vidurnaktį prieitų prie stulpo. Apie 23.30 val. ėjo sutikti žmonių. Nepamena, ar iki to laiko (23.30 val.) su kuo nors bendravo telefonu. Eidamas švietė žibintuvėliu, kad matytų kelią. Priėjęs prie stulpo, sušvilpė ir pašvietė mobiliuoju telefonu. Iš Baltarusijos pusės taip pat sušvilpė ir tada atėjo žmonės. Tiems žmonėms rusiškai pasakė bei ranka parodė, kad jie eitų paskui jį. Žmones nuvedė į sandėlį, tuo metu galėjo būti 1–1.30 val. Vietą, kurioje reikėjo pasitikti „nelegalus“, jis žinojo, ją internete jam buvo parodęs S., o I. R. buvo pasakęs laiką, kada reikia tuos žmones pasitikti. Ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad tą vietą jam parodė I. R., susimaišė, tuo metu buvo susinervinęs, išsigandęs, kad jį suėmė. I. R. su B. S. apie žmonių gabenimą ir užmokestį nekalbėjo. Tokio pokalbio tarp jų nebuvo. Asmens pravarde „K.“ nežino. Ryte susodinęs „nelegalus“ išvažiavo. Juos turėjo nuvežti į Vilnių, prie pirmo „McDonald's“, iš karto įvažiavus į Vilnių. Kur žmones vežti jam buvo nurodęs I. R.. Neprivažiavus Ignalinos jį sustabdė pasieniečių automobilis. Nežino, kur tuo metu buvo I. R., S. S. ir B. S., jų nematė. Jie turėjo susitikti Vilniuje. B. S. į Vilnių važiavo, kad pasivažinėtų, gal būtų pavykę jam susirasti darbo, o kokiu tikslu ten vyko S. S., nežino. S. S. nepažinojo, juos Daugpilyje supažindino I. R.. B. S. liepė persėsti į S. S. automobilį tam, kad jis atlaisvintų jo automobilį, jog galėtų paimti tuos žmones, kuriuos vežė. Neatsimena, ar tą naktį, kai buvo sandėlyje, su kitais asmenimis bendravo telefonu. S. S. telefono numerį turėjo, jį užsirašė prie „Maximos“, kai I. R. nupirko korteles. Nežino, kokiu tikslu nuo 2012-04-12 21.32 val. iki 2012-04-13 00.56 val. penkis kartus telefonu kalbėjo su S. S.. Balandžio 13 d. nuo 00.05 val. iki 7.13 val. B. S. neskambino ir su juo nekalbėjo, nes miegojo, galėjo pats telefonas suveikti. Buvo tokia kalba, kad S. S. ir B. S. jį perspės dėl kelyje stovinčių policijos pareigūnų, nes jis neturėjo Lietuvoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Buvo sutarę į Vilnių vykti visi kartu, bet jis išvažiavęs ant kelio jų nematė. R. B. atpažino tik dėl to, kad jį matė sulaikytą, tačiau jo asmeniškai nepažinojo. Atpažinimo protokole R. B. nurodė kaip tos sodybos šeimininką galimai todėl, kad girdėjo tokias kalbas. Gailisi dėl to, ką padarė.

Kaltinamasis I. R. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo šiek tiek skolingas vienam žmogui vardu I.. Tas žmogus jam buvo sakęs, kad dirba Vokietijoje. I. jam paskambinęs paprašė paslaugos, t. y. iš Lietuvos pasienio zonos su Baltarusija atvežti žmones į Kauną arba Vilnių, tiksliai miesto nenurodė, sakė, kad bevežant sužinos. Su I. bendravo telefonu ir „skaipu“. Jam sutikus I. davė baltarusišką telefono numerį asmens vardu A. ir žmogaus iš Maskvos, kurio vardo neprisimena. Jam sakė, kad kai iš Baltarusijos pusės ateis žmonės, juos reikės kažkur nuvežti, ir tik bevežant sužinos, kur. Sakė, kad tie žmonės, kuriuos reikės vežti, bus užsieniečiai ir kad jų dokumentai yra sutvarkyti Maskvoje. Kažkoks atsiskaitymas už šią paslaugą turėjo būti, tačiau koks konkrečiai, nebuvo sutarta. Tą vietą, iš kurios reikėjo paimti žmones, jam žemėlapyje parodė I.. Taip atsitiko, kad ta vieta, iš kurios reikėjo paimti žmones, sutapo su jo pažįstamo R. B. gyvenamąja vieta, tiksliau ta vieta buvo prie R. B. sodybos. R. B. anksčiau buvo matęs vieną, du kartus. Nei A. ar kas nors kitas nekalbėjo apie R. B.. Niekas jam nepasakė ir jis nežinojo, kad tame rajone nėra pasienio praėjimo punkto. Pasiruošimo jokio nebuvo. Susitarė su G. G., ir tiek. Jis G. G. nepažinojo, jo telefono numerį jam davė I., sakė, kad jis žino tas vietas, nes ten dirbo. Jis pats tos vietos nežinojo. G. G. buvo reikalingas, kad pervežtų žmones. Reikėjo pervežti keturis žmones. Jis autobusiuko neturėjo ir todėl pats vienas tiek žmonių pervežti nebūtų galėjęs. Su S. S. buvo šiaip pažįstami. S. S. taip pat buvo reikalingas, nes jis nežinojo, kiek žmonių reikės vežti ir kiek tiksliai reikės automobilių. Du automobiliai šiaip sau važiavo, negali atsakyti, kodėl važiavo būtent tiek automobilių. Susitarę susitiko degalinėje, kur jis visiems užpylė kuro. Po to nuvažiavo į Zarasus, ten nupirko lietuviškas telefono SIM korteles ir jas visiems išdalino, kad ryšys būtų pigesnis. Jis važiavo su „BMW“ markės automobiliu, S. S. su kitu „BMW“, o G. G. „Opel Vectra“ automobiliu. Nepamena, kokiu eiliškumu važiavo. Nepamena, kokia tai buvo diena, galėjo būti Velykos. Su jais dar važiavo G. G. draugas B. S., jis pats jo asmeniškai nepažinojo. Jis paskambino R. B. ir paklausė, ar jis turi laisvą daržinę ir ar jo žmonės galės joje pasidėti statybines medžiagas. Jis nematė, kokius įrankius jie atsivežė ir ar tie įrankiai apskritai buvo. R. B. telefoną turėjo, su juo susipažino atsitiktinai. Jis (I. R.) pardavinėdavo kurą, alkoholį, taip su R. B. ir susipažino. Iki to įvykio pas R. B. yra buvęs gal kartą. Pas jį yra buvęs žvejoti, jis turi gerus tvenkinius. Kai jam I. atsiuntė žemėlapį su vieta, į kurią reikės važiuoti pasiimti žmonių, suprato, kad netoli tos vietos yra R. B. sodyba. Taip sutapo, kad ta vieta buvo prie R. B. sodybos. Jis žinojo, kur gyvena R. B., o tolimesnio kelionės maršruto nežinojo. Jokios kalbos su R. B. apie vietos parodymą nebuvo. G. G. važiavo priekyje. Jis kažkur nuvažiavo, kur, nematė ir jam nepaaiškino, o jie su S. ir B. S. nuvažiavo pas R. B.. Jam būnant pas R. B. sužinojo, kad ten nėra sienos perėjimo punkto. Jam tai nepatiko, suprato, kad čia gali būti kriminalas, todėl išvažiavo į namus. Kitiems pasakė, kad išvažiuoja namo, tik nepasakė, kodėl. S. paliko asmenų iš Baltarusijos ir Maskvos telefono numerius, pakeliui jis turėjo paskambinti į Maskvą ir paklausti, kur tuos žmones reikės vežti. Važiuodami jie žinojo, kad reikės pervežti žmones. Po to iš įdomumo ir žmogiškumo jiems kelis kartus skambino, klausė, ar jie paėmė tuos žmones ir ar juos nuvežė ten, kur reikėjo. Negali pasakyti, kam tiksliai skambino, bet su kažkuo tikrai kalbėjo. Vėliau per pažįstamus sužinojo, kad juos sulaikė už „nelegalų“ pervežimą. Pripažįsta savo kaltę iš dalies, kad sutiko pervežti žmones. Tačiau jam niekas nepaaiškino, kad tie žmonės į Lietuvą ateis nelegaliai, kad ten nėra sienos perėjimo punkto. Jam iš Maskvos pasakė, kad yra tų žmonių dokumentai, tik asmenys nemoka kalbos. Tai jam pasakė I., bet po to su juo nutrūko ryšys, jis jam daugiau neatsiliepė. Kai sužinojo, kad sulaikyti žmonės, tą pačią ar kitą dieną kalbėjo su maskviečiu, jam sakė, kad išsiųstų pinigus, nes nukentėjo žmonės, bet jokio atsakymo nesulaukė. To maskviečio numerį jam taip pat davė I.. Nieko blogo neįžvelgia, kad paskambinęs G. G. paklausė jo, ar jis gali surasti automobilį, nes reikia nuvežti žmones. Taip pat jam kažkas skambino, sakė, kad nesulaukė atvežant žmonių. Jis savanoriškai atsisakė savo veiksmų, t. y. pervežti „nelegalus“. Nežino, kas yra toks R. A. I., su kuriuo užfiksuoti jo pokalbiai telefonu, tai gali būti jo minimas maskvietis, kitų telefonų jis neturėjo. R. B. nieko nežinojo ir neturėjo jokio supratimo apie tų žmonių gabenimą. Jam būnant pas R. B. jie kalbėjo apie darbo paieškas, statybos darbus ateityje. Būdamas pas R. B. sodyboje nesidomėjo, kur yra G. G., kur jo automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu atsakymus dėl pokalbio su A. apie užsieniečių gabenimą prokuroras užrašė kaip jam pačiam buvo patogiau. Sutinka, kad balandžio 1 d. buvo toks pokalbis su Baltarusijoje gyvenančiu A. apie užsieniečių gabenimą. Dėl balandžio 2 d. SMS, kad „sniegas ir dirbti negalima“, turėjo omenyje cigaretes. Taip pat ir dėl balandžio 4 d. užfiksuoto pokalbio su A., kur tarėsi, kad dar reikia palaukti, kad tai užtruks, kol nutirps sniegas, kalbėjo apie cigarečių vežimą. Apklausos metu nurodė, kad tai pokalbis apie pasiruošimą gabenti užsieniečius, bet tai buvo pokalbis apie cigaretes. Taip pat buvo tokia žinutė, kurią išsiuntė maskviečiui, kad yra pasiruošęs sutikti užsieniečius Lietuvos pasienio zonoje naktį iš balandžio 12 į 13 dieną. Prieš tai jie kalbėjo per „skaipą“. Tačiau savo pokalbiuose jis niekur neužsimena apie tai, kad tie žmonės yra „nelegalai“, nes nežinojo apie tai, kad jie tokie bus, nežinojo, kad ten nėra sienos perėjimo punkto. Nežinojo, iš kur tie žmonės bus. Mano, kad tyrėjui buvo patogiau jo apklausose tuos žmones įvardyti „nelegalais“, nors jis taip nesakė. Balandžio 10 d. išsiųstoje A. žinutėje yra tikslinamos detalės dėl apmokėjimo. Ne jis sprendė, kad tai vyks vakare, o jam skambino iš Maskvos ir pasakė, kad važiuotų vakare ir pasitiktų žmones. Dėl balandžio 11 d. žinutės „(duomenys neskelbtini), jei jis neklysta, tai „McDonald's adresas“, mano, kad tai nurodytas adresas, kur reikės vežti žmones, bet tai netikslus adresas. Balandžio 13 d. išsiųstoje žinutėje nurodydamas „nebendradarbiausime“ turėjo omenyje piniginį atlygį, kompensaciją už tai, kad buvo sulaikyti žmonės. Kompensacijos prašė ne konkrečiam draugui, o visiems, kurie važiavo. R. B. sodyboje yra buvęs vieną kartą. Jam būnant sodyboje nekilo jokio įtarimo, kad ten nėra jokio sienos perėjimo punkto, jis toliau tos sodybos nėra buvęs, nežino, kur eina tas kelias. Nežino, kodėl balandžio 12 d. R. B. prašė pamiršti jo vardą ir jį patį, gal šiaip pasakė, gal kokių nemalonumų turėjo. Apie pokalbyje su Maskvoje gyvenančiu Irako piliečiu minimą „G.“ ar „G.“ nieko negali pasakyti, nes apie tokį asmenį negirdėjo. Dėl dalies žinučių turinio šiuo metu nieko atsakyti negali, nes nežino, apie ką jose kalbama, viską nurodė ikiteisminio tyrimo metu. G. G., S. S. ir B. S. jokių konkrečių veiksmų, nurodymų nedavė. Niekas nežinojo, iki kur tuos žmones reikės vežti. Apie tai, iš kurios vietos reikės paimti užsieniečius, G. G. galėjo žinoti iš I. arba kito kokio nors asmens. Jis su G. G. turi bendrą pažįstamą, abu turi jo telefono numerį. Tą asmenį jis įvardijo I., o G. kalba apie S.. Nežino, kas jis toks iš tikrųjų yra, jam G. G. kontaktus davė I.. Nuo to laiko I. pradingo, su juo ryšio nepalaiko. Jį patį vadina V. arba I., bet niekada jis nėra prisistatęs A.. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad pinigus turėjo atsiųsti į S. S., G. G. ir jo draugo sąskaitą. Žmones pristatę į vietą turėjo išsiųsti bet kurio, kuris ten buvo, sąskaitos numerį. Balandžio 14 d. jis A. sakė, kad nei jis jo nežino, nei jis jį pažįsta, nes sužinojo, kad suėmė žmones ir išaiškėjo, kad ten buvo gabenami „nelegalai“. Jo pokalbio metu minimas „G.“ yra G. G.. „K.“ – tai paprasčiausias pasakymas, nieko konkretaus omenyje neturėjo.

Kaltinamasis B. S. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012-04-12 jis su G. G. jo buvusiai žmonai priklausančiu „Opel Vectra“ automobiliu iš Daugpilio nuvažiavo į Zarasus iki „Maximos“ parduotuvės. Konkrečiai važiavo į Ignaliną dėl darbo, jam žadėjo pakalbėti dėl darbo, G. G. jam sakė, kad nuvažiavus pora vyriškių turėjo padėti prie statybų. Su G. G. nėra draugai, tačiau anksčiau yra kartu dirbę prie statybų. G. G. jam paskambino tos pačios dienos – balandžio 12 d. ryte ir pasiūlė važiuoti kartu ieškotis darbo. Išvažiavo po 18 val. Prie „Maximos“ parduotuvės G. G. pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti į Dūkštas aplankyti gimines, liepė jam persėsti į S. S. automobilį. Anksčiau su S. S. nebuvo pažįstami. G. G. jam pasakė, kad S. S. jį paveš ir parodys darbą, bei pažadėjo jam paskambinti ir jį pasiimti, davė jam lietuvišką mobiliojo ryšio telefono kortelę. Tada jis su S. S. nuvažiavo pas kaltinamąjį R. B., jo anksčiau nepažinojo. Su R. B. dėl darbo nesusitarė, nes jam netiko tai, ką jis siūlė. R. B. statė garažą ir reikėjo sutvarkyti garažo stogą. Jam netiko pasiūlymas, nes už tai mažai žadėjo mokėti. Pagal specialybę jis (B. S.) yra statybininkas. Tada nuėjo į S. S. automobilį miegoti, nes buvo išgėręs alaus, o iš ryto išvažiavo ieškoti kito darbo. G. G. žadėjo dirbti kartu su juo. S. S. taip pat ieškojo darbo. Ryte skambino G. G., bet jis nekėlė ragelio. Pas R. B. į sodybą dar buvo atvažiavęs I. R.. Jo asmeniškai nepažįsta, su juo buvo susitikęs benzino kolonėlėje, kur jis visiems užpylė kuro. Nežino, ką I. R. veikė R. B. sodyboje, jis ten atvažiavo pirmas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė visai kitas aplinkybes, galėjo suklysti, nes buvo išgėręs. Be to, jam buvo tas pats, ką kalba tyrėjui. Apklausiant jį 2012-11-15, gynėjas nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad G. G. išvyko iš R. B. sodybos, turėjo omenyje I. R., kuris vakare išvažiavo. G. G. R. B. sodyboje nebuvo. G. G. žadėjo atvažiuoti, bet daugiau jo nebematė. Pas R. B. į sodybą jis atvažiavo kartu su S. S., o kur nuvažiavo G. G., nematė. Vakare skambino G. G., nes norėjo jo paklausti, kur jis dingo, tačiau jis neatsiliepė. Ryte jie dviese su S. S. išvažiavo link Ignalinos, ketino važiuoti į Vilnių ieškoti darbo. G. G. ir S. S. žadėjo jam surasti darbą. Prieš tai dar R. B. kieme buvo užklimpęs jų automobilis. Jiems sustojus gamtinių reikalų prie jų privažiavo policijos pareigūnai, paėmė jų dokumentus, telefonus ir juos sulaikė. Policijos pareigūnai neaiškino, kodėl juos sulaiko. Tik vėliau policijoje sužinojo, kad kažkas jo automobiliu vežė „nelegalus“. G. G. skambino ryte, gal apie 8 val. Jam skambino iš lietuviškos kortelės, kurią jam buvo nupirkę, skambino vieną kartą. Jis neatsiliepė. Į kortelę jo telefono numerį įvedė pats G. G.. 21.38 val., 21.39 val. skambino G. G., nes norėjo jo paklausti, kur jis dingo. Su juo nekalbėjo, nes nesusijungė. 21.33 val. S. S. neskambino, nes tuo metu jie sėdėjo viename automobilyje, su juo jam galėjo susijungti žaidžiant telefonu. 1.05 val. su G. G. nekalbėjo, galėjo jam miegant pasispausti telefonas. Ryte su G. G. kontaktuoti galėjo vieną kartą. Ryte, kai buvo užfiksuoti jo keturi skambučiai su G. G., jis klausė G. G., kur jis dingo, ieškojo jo. Neatsimena, ką jis atsakė, jam atrodo, kad jis su juo nekalbėjo, jam neprisiskambino. Tvirtina, kad pokalbio su G. G. nebuvo. G. G. skambino 5 kartus, o kai jam skambino pats G. G., jis su juo nekalbėjo, nes kol ištraukė telefoną, nusispaudė mygtukas ir ryšys atsijungė. Prisipažįsta dėl to, kad važiavo ieškoti darbo. Jo buvusiai žmonai priklausančiame „Opel Vectra“ automobilyje jis vežėsi siurblį, statybinius reikmenis, talpą benzinui, darbo instrumentus, elektrinį pjūklą, visokius raktus, vinis, spec. rūbus, kurie buvo sausi. Važiuodami ryte su S. S. jie jokio „Opel Vectra“ automobilio, kurį vairavo G. G., nematė ir neaplenkė.

Kaltinamasis R. B. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis gyvena pasienyje, gretimai yra pasienio postas, todėl pas jį dažnai užsuka asmenys ką nors siūlydami. 2011 m. rudenį, o gal ir žiemą, pas jį buvo užsukęs I. R., kurį vadina V., ir jam siūlė pigesne kaina įsigyti degalų, degtinės. Jis atvažiavo ne vienas, o su vyriškiu, jo vardo neatsimena, panašiu į G. G.. Iš I. R. nusipirko degtinės, pakalbėjo apie pasienį, apsikeitė telefono numeriais. Po kurio laiko, buvo jau kiti metai, pavasaris, prieš Velykas, jam paskambinęs I. R. pasakė, jog norėtų atvažiuoti pas jį į sodybą pažvejoti, nes kai buvo atvažiavęs pirmą kartą matė jo vandens tvenkinius, kurie yra įspūdingi, susijungia su upe ir kuriuose yra daug žuvies. Jo vandens telkiniai I. R. sudomino. Po to I. R. jam skambino daug kartų, sakė, jog atvažiuoja su nemaža kompanija. I. R. perspėjo, kad tokiu metu yra purvas, blogas privažiavimas. Balandžio 13 d. jis kaip tik buvo išvykęs į Uteną ir į namus grįžo vėlai, bet ne vėliau kaip 19 val. Apie 21 val. buvo fermoje, kai pamatė šviečiant automobilio lempas. Atvažiavo I. R. ir dar vienas „BMW“ markės automobilis. Kartu su I. R. buvo jam nepažįstami B. S. ir S. S.. Su jais pakalbėjo apie statybos darbus, jų kainas, truputį išgėrė. Už stogo uždengimą jiems pasiūlė 1500 Lt, bet jie numojo ranka, pasakė, kad toli važiuoti. Garažo stogo neuždengė. Jie taip pat domėjosi, kaip pasienis, norėjo vežti cigaretes, bet jiems pasakė, kad jis yra kontroliuojamas pasieniečių. Tada I. R. išvažiavo, o kartu su juo atvažiavę asmenys nuėjo į savo automobilį miegoti. Kodėl išvažiavo I. R., nežino. Pats gal dar nuėjo į tualetą, o po to ir miegoti, iki ryto niekur nebuvo išėjęs. Ryte B. S. su S. S. išvažiavo. Dar jo žmona padėjo išraukti kieme jų užklimpusį automobilį. Jis liko namuose, tvarkėsi ūkyje, kai pamatė atvažiuojančius pasieniečius. Jie paprašė leisti apžiūrėti sandėlį. Jam leidus kartu su pasieniečiais nuvažiavo į sandėlį, esantį už 1 km nuo jo sodybos. Maždaug toks atstumas yra važiuojant aplinkui, einant tiesiu keliu nuo jo sodybos sandėlys yra už 500 m. Tas sandėlys nėra jo vieno nuosavybė. Jis nėra to sandėlio savininkas. Jo savininkai yra 28 pajininkai, tarp jų ir jo žmona. Naudojasi tuo sandėliu kaip smulkus ūkininkas, jį prižiūri. Tame sandėlyje pasieniečiai surado šlapius batus, antklodę. Liepė jam pasirašyti ant dokumentų, bet jis nepasirašė, nes tie daiktai buvo ne jo. Į tą sandėlį galėjo įsilaužti ir į jį patekti bet kas, nes spynos buvo uždėtos tik dėl akių. Pasieniečiai jam pasakė, kad čia buvo apgyvendinti „nelegalai“, jį suėmė. Policijoje juos apklausė vienoje patalpoje. Išgirdo, kaip vienas kalba, jog apie trečią valandą matė, kaip jis (R. B.) buvo atėjęs prie to sandėlio. Bandė tai paneigti, bet tyrėjai to, ką jis sakydavo, neužrašydavo. Pasieniečiai viską papasakojo klaidingai, jie naktį negalėjo jo matyti prie to sandėlio, nes jo ten nebuvo. Kepures nešioja visi. Upė nuo to sandėlio yra apie 800 m atstumu, o nuo jo namų apie 200-300 m. Nuo jo sodybos kiemo žiūrint į upę yra miškas. Jo sodyba yra ant šlaito, o upė apačioje. Būnant prie pat upės prožektorių šviesos nuo sodybos pusės nesimato, nes sodyba yra toliau nuo šlaito krašto, o upė žemai slėnyje. Vakare po kiemą galėjo vaikščioti jo žmona, lakstyti šuva, tuo metu ėriavosi avys. Jis tą dieną po 12 val. nakties nevaikščiojo, nuėjo miegoti. Naktį galėjo eiti į tualetą, kuris yra lauke, o eidamas kelią pasišviesti žibintuvėliu. G. G., asmens vardu G. jis nepažįsta, tokių asmenų pas jį sodyboje nebuvo. Tuo metu naudojosi trimis telefonų numeriais, jo pagrindinis telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). I. R. galėjo turėti kelis jo telefono numerius. Dieną prieš kalbėjo telefonu su I. R., sakė jam, kad važiuotų į kiemą ir pasidės instrumentus. Kadangi kalba dėl stogo dengimo nepavyko, instrumentų pas jį niekas nepaliko. I. R. atvažiavo pas jį patikrinti tvenkinio, nors tuo metu žuvys neršė ir nebuvo galima žvejoti. I. R. prašė atidaryti sandėlį ir palikti nuo jo raktą. Vieno pokalbio metu I. R. pasakė, kad jis pamirštų jo (R. B.) vardą. Taip pasakė dėl nelegalios žvejybos, nenorėjo apie tai kalbėti telefonu ir turėti kokių nors nemalonumų su pareigūnais. Su I. R. atvykę asmenys ieškojo darbo statybose. Su G. G. susipažino tik ikiteisminio tyrimo metu, jis jį atpažino, matyt dėl to, kad jam I. R. buvo pasakęs, jog jis yra sodybos šeimininkas. G. G. per tarpininkus jį žinojo. Dar rudenį kalbėjo su I. R. apie darbininkus. I. R. nepasakė, kad neleidžia naudotis sandėliu, todėl jis ir galėjo nurodyti, kad jam leido tuo sandėliu naudotis. S. S. ikiteisminio tyrimo metu jį atpažino kaip asmenį, suteikusį „nelegalams“ prieglobstį. Mano, kad jį atpažino tik dėl to, kad daugiau ten nieko nesutiko, tik jį. Tyrėjui sakė, kad tuos „nelegalus“ pirmą kartą pamatė Ignalinos rinktinės patalpose, bet tyrėjas to neužrašė. Jokių kitų asmenų savo teritorijoje tuo metu nepastebėjo, nes po 23 ar 24 val. niekur nebuvo išėjęs iš namų. „Nelegalai“ ir šiuo metu pro jo namus praeina, bent jau taip rašo spauda, bet jis jų nemato. Kur ryte ruošėsi važiuoti B. S. ir S. S., nežino, jie kažkam skambino, bet apie ką kalbėjo, negirdėjo. Su I. R. jie dar kalbėjo apie metalą, nes I. R. dirba metalo supirktuvėje. Jis (M. B.) metalo turėjo. Tuo metu nuo jo namų iki sandėlio tiesiai nebuvo galima praeiti, nes ten yra tvenkinys, griovys, kuris buvo pilnas vandens. Pavasarį reikia eiti aplinkui, asfaltu. Nežino, ką I. R. turėjo omenyje, prašydamas leisti pasinaudoti sandėliu, nes pas jį yra daug pastatų. Už pasinaudojimą sandėliu jam niekas jokio atlygio nesiūlė ir jis jokio atlygio negavo. Su I. R. nebuvo jokios kalbos apie „nelegalų“ gabenimą, jų priėmimą. Jie tik bendrai kalbėjo apie pasienį, kaip jis kontroliuojamas. Pasienio postas nuo jo namų yra už 8 km. Kad galima įvažiuoti į sandėlio vidų G. G. galėjo sužinoti iš I. R.. Nežino, ar jie turėjo atsivežę žvejybos įrankius. Kai atvažiavo, buvo jau vėlu, tamsu, todėl niekas ir nebežvejojo. Nežino, kodėl ryte nežvejojo. Mano, kad I. R. su kitais asmenimis susipyko ir dėl to dar iš vakaro išvažiavo. Negirdėjo, kad jie būtų susipykę, taip tik mano. Neklausė I. R., kodėl jis išvažiavo. Nežino, kam priklauso telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negali paaiškinti, kodėl kontaktavo šiais numeriais.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad R. B. pažįsta nuo vaikystės, yra kaimynai, gyvena gretimame kaime. Šiuo metu abu ūkininkauja, turi bendrą grūdų sandėlį Ignalinos r., Tverečiaus seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo sandėliu jie naudojasi ne vieni. Sandėlyje buvo laikomi grūdai. R. B. jame dar laikė grūdų transportavimo įrangą, sraigę. Į sandėlį yra keturi įėjimai ir jie visi rakinami. Nuo sandėlio raktus turi jis, R. B. ir dar vienas asmuo – B.. Anksčiau, t. y. 2012 metais, tiksliau kovo – balandžio mėn., nuo sandėlio raktus turėjo tik R. B.. Jei tuo metu jam (liudytojui) reikėdavo patekti į sandėlį, R. B. raktus palikdavo jų sutartoje vietoje. Sandėlį prižiūrėdavo R. B., nes jis arčiausiai jo gyvena. Anksčiau tame sandėlyje lankydavosi retai, daugiausiai derliaus nuėmimo metu. Šiuo metu ten lankosi dažniau, kokius du kartus per savaitę. Tiksliai negali pasakyti, ar 2012 m. kovo-balandžio mėnesį lankėsi tame sandėlyje, o jeigu ir lankėsi, jame jokių daiktų, nepažįstamų asmenų, automobilių, nematė. R. B. jam apie jokius „nelegalus“ nieko nėra sakęs. Tik iš žmonių kalbų ir laikraščių žino, jog tame sandėlyje buvo laikomi „nelegalai“. Nuo sandėlio iki valstybinės sienos yra nuo 500 m iki 1 km atstumas. Netoliese yra Senos upė. Ji yra nedidelė – 10-15 m pločio. Jos gylis labai įvairus, priklausomai nuo metų laiko, kovo-balandžio mėnesį, jeigu yra potvynis, upės gylis gali siekti 1-3 metrus, vasaros metu gylis vietomis siekia vos 10 cm. Kaltinamojo G. G. nepažįsta.

Liudytojas R. A. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Dirba Ignalinos rinktinės sargybos skyriuje, yra jaunesnysis specialistas. 2012 m. balandžio mėnesį dirbo tose pačiose pareigose. 2012-04-12 pradėjo vykdyti tarnybą nuo 19 val. vakaro kartu su kolegomis R. S. ir E. K.. Atvyko į Ignalinos rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimelį, netoli pasienio ruožo. Buvo gavę užduotį – stebėti iš R. B. priklausančios sodybos išvykstančias transporto priemones ir jas sustabdyti. Turėjo informacijos, kad iš šios sodybos automobiliais bus išvežami „nelegalai“. Jie pačios sodybos ir sandėlio nestebėjo, nes buvo kiek toliau nuo tos vietos ir minėti pastatai jiems nesimatė. Maždaug apie 20.45 val. kolegos pranešė, kad į tą sodybą atvyko trys automobiliai su latviškais numeriais. Vėliau, apie 23.10 val., jiems pranešė, kad vienas iš minėtų automobilių išvyko į Ignalinos miesto pusę. Nusprendė šio automobilio nestabdyti. Kitą dieną – balandžio 13 d., ryte, apie 7.15 val., jiems pranešė, kad du automobiliai, vienas iš jų „BMW“, o kitas – „Opel Vectra“ markės, išvyko iš minėtos sodybos ir juda link Ignalinos miesto. Jie taip pat pajudėjo iš savo vietos ir ties (duomenys neskelbtini) kaimu minėtus automobilius pasivijo bei juos kurį laiką sekė, o iki Ignalinos miesto likus apie 1 km, juos sustabdė. Matė, kad priekyje važiavo „BMW“ markės automobilis, o jam iš paskos važiavo „Opel Vectra“ automobilis. Jis konkrečiai sustabdė „Opel Vectra“ automobilį. „BMW“ markės automobilį sustabdė jo kolegos. Abu automobiliai buvo su latviškais numeriais. Kas vairavo jo sustabdytą automobilį šiuo metu neprisimena. Tame automobilyje be vairuotojo dar buvo penki tamsaus gymio asmenys, iš jų vienas vaikas. Jų daiktai buvo sudėti bagažinėje, matėsi sudėti šlapi drabužiai. Kaip suprato iš jų kalbos, gabenami asmenys buvo iš Afganistano. Juos pristatė į Ignalinos rinktinę. Kaip minėjo, iš jų posto R. B. sodyba nesimatė, apie į sodybą atvykusius ir iš jos išvykstančius automobilius juos informuodavo kiti jų kolegos (pareigūnai), stebėję sodybą iš arčiau. Jie su jais kontaktavo, kaip ir buvo suderinta. Automobilio vairuotojas buvo pagyvenęs, negali pasakyti, ar jis yra teismo salėje, šiuo metu jo atpažinti negali. Sulaikyti „nelegalai“ jokių asmens dokumentų su savimi neturėjo.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Dirba Ignalinos rinktinės sargybos skyriuje, specialistu. 2012 m. balandžio mėnesį ėjo tas pačias pareigas. 2012 m. balandžio 12 d. operacijoje jis nedalyvavo. Balandžio 13 dieną iš R. S. gavo nurodymą atlikti valstybės sienos apžiūrą, siekiant aptikti valstybės sienos kirtimą, susijusį su 12 dienos įvykiais. Jam nieko konkrečiai nepasakojo, tik pasakė, kad buvo kirsta siena ir reikalinga atlikti apžiūrą pasienio ruože tarp ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia yra (duomenys neskelbtini) kaimai. Tas ruožas yra apie 7 km. Ten nuvyko kartu su kolegomis S. K., T. Š.. Netoli valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo šalia pylimo ištryptą taką, akivaizdžiai pereitą kelių žmonių. Pėdsakai ėjo per griovį, kuris tuo metu buvo šlapias. Per tą griovį buvo brista, klimpta į purvą. Griovys buvo negilus. Matėsi kelių asmenų – 4-5 žmonių pėdsakai. Pagal pėdos dydį sprendė, kad tie pėdsakai buvo suaugusių žmonių. Sekdami tais pėdsakais nusekė iki upės, valstybės sienos. Prie upės, ant kranto, aptiko kelių asmenų pėdsakus, taip pat skirtingais atstumais rado dvi kojines. Apie tai informavo užkardos vadą R. S.. Ant upės kranto buvo matomi išlipimo iš vandens pėdsakai. Tie pėdsakai sekė nuo upės į Lietuvos Respublikos gilumą ir per tą griovį. Takas išmintas buvo tik į vieną pusę. Šiaip ten niekas nevaikšto. Rasti pėdsakai buvo švieži, kaip mano, iki paros senumo, nes krante, vandenyje, dar buvo matomas vandens neišlygintas pėdsakas. Negali pasakyti, koks buvo upės gylis toje vietoje, kurioje matėsi iš vandens išbridusių asmenų pėdsakai. Žino, kur yra R. B. sodyba, atstumas iki jos galėjo būti nuo 1 iki 3 km. Vėliau iš kolegų sužinojo, kad kažkokiame kelyje buvo sulaikyti Afganistano piliečiai, kurie prieš tai buvo apsistoję B. sodyboje.

Liudytojas S. K. teisme parodė, kad yra pasienietis. 2012 m. balandžio 13 d. tarnyboje buvo kartu su specialistu V. P. ir T. Š.. Jie vykdė valstybės sienos apžiūrą nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Jiems pranešė, kad kažkas perėjo (kirto) valstybės sieną, todėl atliko neeilinę vietos apžiūrą. Eidami ties ženklu Nr. (duomenys neskelbtini), apie 100 m link ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo pėdsakus. Pradėjo jais sekti link sienos su Baltarusija. Pėdsakai vedė per griovį. Perėję griovį priėjo upę su Baltarusijos siena. Prie upės pėdsakai matėsi dar geriau. Pėdsakai vedė iš Baltarusijos pusės į Lietuvą. Sekdami pėdsakais rado kojines. Kojinės buvo rastos tarp upės ir griovio. Griovyje buvo truputį vandens. Griovys nedidelis, jį galima peršokti. Jau prie griovio pastebėjo, kad buvo šokta per jį. Matėsi kelių žmonių, iš pėdų dydžio spėja, kad suaugusių, pėdsakai. Vaiko pėdų nesimatė. Apie rastus pėdsakus pranešė užkardos vadui, o jis – pareigūnams. Pėdsakai vedė link aptvertos karvių ganyklos. Paskutinė pėda buvo matyti link tos ganyklos, ant kurmiarausio. Artimiausiai nuo paskutinio rasto pėdsako gyvena ūkininkas (R. B.). Mano, kad tuo metu upę toje vietoje buvo galima perbristi, jos gylis galėjo būti iki 1,50 – 1,60 m.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad 2012 m. balandžio mėnesį dirbo Ignalinos rinktinės Operatyvinės veiklos rinktinėje vyr. specialistu. Šiuo metu užima tas pačias pareigas, tik yra pasikeitęs tarnybos pavadinimas iš Operatyvinės veiklos į Kriminalinės žvalgybos. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tą dieną dirbo pagal turimą informaciją, kad iš Latvijos atvykę asmenys per valstybės sieną gabens trečiųjų šalių piliečius ir kad gabenimas gali vykti padedant vietiniam gyventojui R. B.. Buvo išdėstyti keli sargybų postai, kurie stebėjo aplinką, tarpusavyje keitėsi informacija. Apie 15 val. pradėjo stebėti R. B. sodybą. Pradėjus temti, apie 20 val. 45 min., jam buvo pranešta, kad į R. B. sodybą atvažiavo keli automobiliai, iš jų du „BMW“ markės automobiliai įvažiavo į kiemą, o trečias „Opel Vectra“ automobilis nuvažiavo prie sandėlio. Vienas iš „BMW“ markės automobilių dar tą patį vakarą, apie 23 val. 10 min., išvažiavo. Naktį, apie 1-2 val., prie sandėlio buvo pastebėti vaikštantys du asmenys. Apie 3-4 val. viskas nurimo. Apie 7 val. 15 min. gavo informaciją, kad likę abu automobiliai pajudėjo ir pasuko link Ignalinos. Pareigūnai, išvažiavę į kelią Ignalina-Didžiasalis, prie (duomenys neskelbtini) kaimo automobilius pasivijo. Jie važiavo vienas paskui kitą. Pirmas važiavo „BMW“ markės automobilis, o jam iš paskos „Opel Vectra“ automobilis. Sustabdžius automobilį „Opel Vectra“ nustatyta, jog juo buvo gabenami Afganistano ir Irako piliečiai. Automobilį vairavo Latvijos gyventojas arba jos pilietis, vairuotojas kalbėjo rusiškai, todėl su juo bendravo rusiškai. Su gabenamais „nelegalais“ niekaip nesusišnekėjo. Atpažįsta teismo salėje esantį G. G., kuris gabeno „nelegalus“ automobiliu „Opel Vectra“. Teismo salėje esantis asmuo – S. S. (jo atžvilgiu byla atskirta) vairavo kitą sulaikytą „BMW“ markės automobilį, su juo kartu važiavo teismo salėje esantis S. B.. Automobiliai buvo su latviškais numeriais. „Nelegalai“ buvo tamsaus gymio, jų iš viso buvo penki, tarp jų buvo vienas mažas vaikas. Buvo moteris, vaikas ir trys suaugę vyrai. Neturėjo tikslių duomenų, kur konkrečiai tie „nelegalai“ buvo gabenami. Jie turėjo informacijos, kad „nelegalai“ Lietuvos Respublikos sieną kirs iš Baltarusijos. Nežinojo tikslios vietos, kurioje „nelegalai“ pereis valstybinę sieną, todėl ir nesiėmėme jokių priemonių šiems veiksmams užkirsti. Buvo išdėstyti sargybos postai ten, kur buvo tikėtasi neteisėtai valstybinę sieną kirtusius asmenis aptikti, juos pastebėti. Jie turėjo duomenų, kokie konkrečiai asmenys ir kokiais automobiliais iš Latvijos turi atvažiuoti, šiuos duomenis nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir kad tie asmenys turi atvažiuoti pas R. B., kuris, kaip buvo manoma, turėjo suteikti patalpas „nelegalams“ apsistoti. Jiems informaciją perdavė Latvijos Respublikos pareigūnai, su kuriais jie bendradarbiavo. Kaip rodo aplinkybės, jų tikrinama informacija pasitvirtino.

Liudytojas G. K. teisme parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės Specialiosios paskirties būrio Sargybos skyriaus vyresniuoju pasieniečiu. 2012 m. balandžio mėnesį dirbo tose pačiose pareigose. Iš Operatyvinio skyriaus pareigūnų gavo informacijos, kad prie ūkininko (R. B.) namo, Tverečiaus užkardos saugomame ruože, gali būti „nelegalų“. Buvo išdėstyti postai. Vieni stebėjo ūkinius pastatus, kiti – namą, treti kelią ir pan. Pats tuo metu stebėjo ūkininko R. B. namą, kur buvo manoma, jog į tą namą gali ateiti „nelegalai“ iš Baltarusijos. Buvo kartu su A. I.. Jie konkrečiai stebėjo įvažiavimą į sodybą, nuo pagrindinio kelio, ir pačią sodybą. Buvo 50 m atstumu nuo sodybos. Matė, kaip vakare į sodybą atvažiavo du „BMW‘ markės automobiliai su latviškais numeriais, jais atvyko keturi asmenys. Po to vienas automobilis išvažiavo, o kitas pasiliko sodyboje iki ryto. Vakare, sutemus, prasidėjo vaikščiojimas link ūkinių pastatų ir švietimas prožektoriais į laukus, kur yra valstybės siena su Baltarusija. Atstumas iki sienos apie 1 km. Iš namo išeidavo po du žmones ir šviesdavo prožektoriais. Tai buvo daroma kas pusvalandį, praktiškai iki 2 val., kol namuose užgeso šviesos. Visa tai stebėjo per naktinio matymo priemones. Kas konkrečiai švietė prožektoriais, atpažinti negali. Naktinio matymo prietaisas identifikuoti asmenų neleidžia. Mano, kad šviečiant prožektoriais buvo duodamas ženklas, jog valstybės sieną kirtę „nelegalai“ žinotų, kur eiti. Iš praktikos žino, kad taip yra daroma, nes nakties metu prožektorių šviesa yra gerai matoma iš toli. Ryte automobilis iš sodybos pajudėjo. Jame matė du žmones. Ar automobilyje buvo daugiau žmonių, nematė, nes buvo tamsinti jo stiklai. Atpažįsta teismo salėje esantį S. S., kuris vairavo „BMW“ markės automobilį. Kito asmens atpažinti negali. Automobilio „Opel Vectra“, kuriuo buvo gabenami „nelegalai“, jie nematė, jį matė prie sandėlio buvęs kitas sargybos postas. Jiems sandėlio vaizdą užstojo kitas pastatas. Kiek žino, tas sandėlys priklausė ir ūkininkui R. B.. Apie pajudėjusį „BMW“ markės automobilį pranešė kitiems postams. Toliau pasiliko stebėti R. B. sodybą. Po kurio laiko išgirdo, kad abu automobiliai yra sulaikyti. Po to į R. B. sodybą atvyko pareigūnai. Jis dalyvavo apžiūrint ūkinį pastatą, tačiau jame jokių bylai reikšmingų daiktų nebuvo rasta. „Nelegalai“ buvo laikomi kitame pastate, kurio apžiūroje jis nedalyvavo.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriuje vyr. tyrėju. 2012 m. balandį buvo operatyvinis specialistas. 2012-04-12 dirbo su kolega vyr. specialistu M.. Jų užduotis buvo stabdyti transporto priemones, išvykstančias iš stebimos R. B. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime. Arčiau šios sodybos buvo dar vienas postas, kuriam taip pat buvo pavesta sulaikymo funkcija. Jiems pranešė, kad vakare, apie 20.45 val., į R. B. sodybą atvyko dvi transporto priemonės. Nuo tos sodybos jie buvo 1 km atstumu. Jie tiesiogiai sodybos nestebėjo ir jos nematė. Kitos dienos ryte, 7.15 val., jiems pranešė, kad iš sodybos išvažiuoja du automobiliai – žalios spalvos „BMW“ ir „Opel Vectra“. Taip pat pranešė, kad jie važiuoja vienas paskui kitą, Ignalinos krytimi, keliu Didžiasalis – Ignalina. Po to abi transporto priemonės išvažiavo į kelią Vilnius – Zarasai ir pasuko link Zarasų pusės, o pravažiavusios viaduką, vėl pasuko Ignalinos kryptimi. Tada R. S. ekipažas sustabdė automobilį „Opel Vectra“, o jie sustabdė „BMW“ markės automobilį, kuriame buvo du Latvijos Respublikos piliečiai. Abu automobiliai buvo su latviškais numeriais. Asmenis pristatė į rinktinę. Tų asmenų pavardžių šiuo metu neatsimena. Su tais asmenimis jie nekalbėjo. Iš matymo tuos asmenis žino, jie abu yra teismo salėje – tai S. S., kuris vairavo „BMW“ automobilį (jo atžvilgiu byla atskirta), ir B. S.. Sulaikytame „Opel Vectra“ automobilyje buvo tamsaus gymio asmenys iš Afganistano. Jie į šalį buvo atvykę nelegaliai. Tie asmenys buvo gabenami iš Baltarusijos. Jie turėjo informacijos, kad asmenys gali būti laikomi R. B. sodyboje, kurią ir stebėjo.

Liudytoja O. B. teisme parodė, kad kaltinamasis R. B. yra jos vyras, žino, kuo jis yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Tverečiaus seniūnija, Ignalinos r. Jų namai yra vienkiemyje. Artimiausi kaimynai yra už 300 m. Nuo jų iki upės ir kartu valstybinės sienos yra apie pusę kilometro. Jie turi grūdų sandėlį, kuris nuo jų namų einant tiesiai yra už maždaug 400 m, o aplinkui – gal 800 m. Balandžio 12 d. jos vyras buvo namuose. Tą dieną pas juos buvo atvažiavę trys vyrai. Grįžusi iš fermos kieme pamatė du automobilius. Kadangi jau buvo pradėję temti, automobilių markių neįžiūrėjo. Vieną iš atvažiavusių vyrų ji pažinojo – tai I. R., ikiteisminio tyrimo metu vadinamas V.. Jis užvažiuodavo pas jos vyrą su reikalais, kai važiuodavo iš Baltarusijos, užveždavo jiems degtinės, cigarečių. Su juo buvo atvažiavę du jai nepažįstami vyrai. Jie yra teismo salėje, tai S. S. (jo atžvilgiu byla atskirta) ir B. S.. Ji su atvažiavusiais vyrais nebendravo, su jais bendravo jos vyras R. B.. Kiek pabuvęs I. R. išvažiavo, o kiti du liko nakvoti, nes buvo išgėrę alaus. Jie miegojo savo automobilyje. Ką jie darė naktį, nežino. Nematė, kad naktį lauke kas nors būtų švietęs prožektoriais. Jie išvažiavo ryte, apie 7.30 val. Dar jų automobilis kieme užklimpo ir ji (liudytoja) savo automobiliu jį ištraukė. Tik tada pamatė, kad jie buvo atvažiavę „BMW“ markės automobiliu. Tuo metu jos vyras į kiemą išėjęs nebuvo. Nežiūrėjo, į kurią pusę jie nuvažiavo. Pati miegoti nuėjo po vienuolikos, gal pusę dvylikos. Iki 2 val. namuose degti šviesos negalėjo, nes ji paskutinė užrakino duris ir išjungė visas šviesas. Išvažiavus automobiliui pas juos atvyko pasieniečiai, kurie pareiškė, jog jie yra įtariami „nelegalų“ slėpimu, jų gabenimu. Jos vyrą sulaikė, o kai jį paleido, jis jai paaiškino, jog tie vyrai jam skambino, prašė leisti sandėlyje pasidėti daiktus, įrankius. Tvirtina, kad tie vyrai buvo atvažiavę dėl darbo, jie norėjo uždengti pastatyto pastato stogą. Apie stogo dengimą kalba buvo su I. R.. Jis pas juos paskutinį kartą lankėsi 2011 m. I. R. tuos žmones atvežė kaip darbininkus. Šiuo metu stogas dar neuždengtas, nes tam neturi lėšų. Tuo metu lėšų turėjo. Medžiagų stogui dengti dar nebuvo nusipirkę. Negali paaiškinti, kodėl šių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tame sandėlyje jų šeima laikė grūdus. Jame galėjo būti ir kitokių daiktų, nes žmonės, kuriuos ji pažįsta iš matymo, vykdami per sieną negalėdavo pervežti didesnio kiekio daiktų, todėl juos pasidėdavo tame sandėlyje. Paskutinį kartą ji sandėlyje buvo prieš 3-4 dienas. Be grūdų tame sandėlyje daugiau nieko nematė. Be to, tuo metu po sandėlį nevaikščiojo, o iš aruodo įsipylusi grūdų, išėjo. Negali pasakyti ir nežino, iš kur sandėlyje atsirado šlapi drabužiai, avalynė ir kt. daiktai. Pati tokių daiktų nematė.

Liudytojas K. L. teisme parodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Ignalinos rinktinėje, vyr. specialistu. 2012 metais užėmė tas pačias pareigas. Aptariamo įvykio metu dirbo su M. L., kartu vykdė tarnybą. Dirbo pagal specialią užduoti, stebėjo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Ignalinos rajone. Jiems pasakė, kad gali būti neteisėtai gabenami žmonės, todėl stebėjo sandėlį. Apie 21 val. į tą sandėlį atvažiavo automobilis „Opel Vectra“ su latviškais numeriais. Numerių pasakyti negali, nes praėjo daug laiko, jų nebeprisimena, bet galėjo būti Nr. (duomenys neskelbtini), dėl šių aplinkybių prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kiek matė, tuo automobiliu atvažiavo du žmonės. Tuo metu sandėlio vartai buvo atidaryti, automobilis įvažiavo į tą sandėlį. Apie 23 val. pasirodė žmogus, kuris maždaug iki 3.00 val. toje teritorijoje vaikščiojo, stebėjo aplinką. Žmogus paeidavo keliuku pirmyn, grįždavo atgal, apeidavo pastatą, pastovėdavo tai vienoje, tai kitoje jo pusėje. Po to viskas nurimo. Tuo laikotarpiu, iki 3.00 val., tame pastate vienu metu buvo girdėti kažkoks sambrūzdis, kažkas kažką darė. Ryte, apie 7.00 val., atsidarė sandėlio vartai ir automobilis „Opel Vectra“ išvažiavo. Automobilis buvo pilnas žmonių. Apie tai informavo operatyvinio žvalgybos skyriaus vyr. specialistą S.. Automobilis prie Ignalinos buvo sulaikytas. Vėliau sužinojo, kad tas sandėlys priklauso R. B.. Nuo to sandėlio netoli yra ir jo sodyba, maždaug apie 300-400 m. Tą naktį vaikščiojantį keliuku bei aplink sandėlį žvalgant teritoriją matė būtent R. B., jis yra ir teismo salėje. R. B. taip pat vakare į sandėlį įleido atvažiavusį „Opel Vectra“ automobilį, o ryte jį iš sandėlio išleido. Apie 3 val. nakties R. B. prie sandėlio buvo susitikęs su kažkokiu vyru, po to jis grįžo į sodybą, o tas vyras nuėjo į sandėlį. Po to gal pusvalandį laiko sandėlyje buvo girdėti bruzdesys. Iš jų posto R. B. sodybos nesimatė. Po viso to jis dalyvavo apžiūrint sandėlį. Sandėlio pastogėje buvo rastos vaikiškos servetėlės, taip pat buvo rasti rūbai, batai, kitokie daiktai. Į sandėlį buvo keli įėjimai. Jie sandėlį stebėjo iš tos pusės, iš kurios į jį įvažiavo „Opel Vectra“ automobilis. „Nelegalai“ į sandėlį buvo atvesti pro kitą galą. R. B. atpažino iš rūbų, išvaizdos, sudėjimo. Jam gerai įsiminė jo kepurė su snapeliu. Jis su ja buvo tiek naktį, tiek ir ryte bei tuo metu, kai atvyko pas jį į namus. Ryte R. B. matė su akiniais, ar su jais jis buvo ir naktį, pasakyti negali. Nuo sandėlio valstybinė siena yra už 1 kilometro. R. B. vaikščiojo pasišviesdamas prožektoriumi, nematė, kad būtų juo signalizavęs. Sandėlį jie stebėjo iš įvairių atstumų, būdavo, kad ir iš arti – 30 m, priklausomai nuo to, kaip jiems pavykdavo prisiartinti.

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės specialios paskirties užkardos vyr. pasieniečiu. 2012 m. ėjo tas pačias pareigas. 2012 balandžio 12 d. dirbo kartu su specialios paskirties užkardos vyr. specialistu K. L., pagal operatyvinių darbuotojų nurodymą stebėjo ūkininkui R. B. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Turėjo informacijos, kad bus gabenami „nelegalai“ ir kad į tą sandėlį turi atvažiuoti automobilis su latviškais numeriais. Minėtą pastatą stebėjo iš netoliese esančių krūmų, miško, buvo nuo 50 iki 100 m atstumu, oro sąlygos ir matomumas tuo metu buvo geras, rūko nebuvo. Jiems stebint tą sandėlį jo savininkas (R. B.) porą kartų buvo atėjęs į jį, po to vėl grįždavo į namus. Apie 21 val. prie minėto sandėlio atvyko automobilis „Opel Vectra“ su latviškais numeriais. Tuo automobiliu atvyko du vyriškiai. Nuo sodybos atėjo jo savininkas (R. B.), kažką su tais vyrais pakalbėjo, automobilį įleido į sandėlio vidų ir grįžo atgal į namus. Įleidžiant automobilį į sandėlio vidų jo duris atidarė pats šeimininkas (R. B.). Apie 23.30 val. R. B. vėl pasirodė prie sandėlio. Jis vaikščiojo aplinkui, tai nueidavo, tai sugrįždavo, apeidavo aplink sandėlį, vėl dingdavo, po pusvalandžio vėl pasirodydavo. Tai vyko iki maždaug 2 val. nakties. Vėliau, galėjo būti ir apie 3 val., R. B. susitiko su kažkokiu asmeniu, pasišnekėjo ir tas asmuo sugrįžo į sandėlio vidų, o R. B. nuėjo į namus. Kitų žmonių daugiau nematė. Jiems išsiskyrus sandėlyje kurį laiką buvo girdėti bruzdesys, matyti prožektorių šviesos. Ryte, prašvitus, maždaug prieš 8 val., pamatė, kaip atsivėrė sandėlio durys ir iš jo išėjo R. B., o jam iš paskos iš sandėlio išvažiavo automobilis „Opel Vectra“. R. B. dar išvažiuojančiam automobiliui pamojavo ranka ir uždaręs sandėlio duris nuėjo. Automobilio priekyje sėdėjo du žmonės. Jo gale taip pat buvo žmonių, bet kiek tiksliai, nesimatė. Vėliau, kai automobilį sulaikė, paaiškėjo, kad jo gale buvo keturi žmonės. R. B. atpažino iš jo eisenos, sudėjimo, drabužių, kurių jis nekeitė. Įsiminė jo kepurę, kurią jis visą laiką nešiojo – ji buvo plokščia ir su snapeliu nuo saulės. Jis vienintelis buvo su tokia kepure. Taip pat R. B. visą laiką buvo su akiniais. R. B. naktį vaikščiojo pasišviesdamas prožektoriumi. Jis (liudytojas) dalyvavo apžiūrint sandėlį. Jo pirmame aukšte nieko įtartino nepastebėjo, tačiau jo palėpėje rado primėtytų šlapių rūbų, batų, maisto likučių, limonado, tualetinio popieriaus. R. B., paklaustas apie tuos daiktus, paaiškino, kad apie juos nieko nežino. R. B. buvo susijaudinęs, kažkiek susinervinęs, įrodinėjo, kad su tuo įvykiu nėra susijęs.

Liudytojas T. Š. teisme parodė, kad dirba sargybos skyriaus pasieniečiu, 2012 m. balandžio mėnesį jis dirbo tose pačiose pareigose. 2012 m. balandžio 12 d. kartu su S. K., V. P. gavo užduotį apžiūrėti valstybės sieną. Apie 12 val. ties valstybės sienos ženklu Nr. (duomenys neskelbtini), šalia pylimo, kur eina griovys, pastebėjo pėdsakus. Buvo šokta per griovį. Buvo matyti, kad pėdsakai ateina iš Baltarusijos pusės, buvo brista per upę. Buvo matyti 4-5 asmenų pėdsakai. Ten yra durpynas ir buvo įminti batų pėdsakai. Sekė rastais pėdsakais apie 120 m ir rado numestą vieną vyrišką kojinę, o kiek paėję rado dar vieną kojinę. Pėdsakai buvo neseni. Jie vedė link (duomenys neskelbtini) kaimo. Toje vietoje, kur prasideda ganykla, bato pėdsakas buvo matyti ant kurmiarausio. Toliau pėdsakų nebesimatė. Žino, kad buvo sulaikyti asmenys. Pats jokiame sulaikyme ar apžiūroje nedalyvavo.

Liudytojas A. I. teisme parodė, kad dirba Ignalinos rinktinėje, spec. paskirties užkardoje, šiuo metu laikinai eina jaunesniojo specialisto pareigas, 2012 m. ėjo vyresnio pasieniečio pareigas. 2012 m. balandžio 12 d. tarnybą pradėjo nuo 9 val. ryto, buvo paskirtas į pasienio sargybą kartu su pasieniečiu G. K.. Jie gavo užduotį stebėti į R. B. sodybą atvažiuojančius ir išvažiuojančius automobilius. Apie 19 val. į R. B. sodybą atvažiavo du „BMW“ markės automobiliai su latviškais numeriais. Jais atvažiavo 3-4 asmenys, tiksliai pasakyti negali. Automobilio „Opel Vectra“ sodybos kieme nematė. Matė kieme vaikščiojančius žmones, buvo junginėjama automobilio signalizacija, name degė šviesa. Šviesa namuose degė maždaug iki 1.30 val. nakties. Apie 21–21.30 val., o gal ir dar vėliau, tiksliai neprisimena, vienas automobilis iš sodybos išvažiavo ir nuvažiavo link Ignalinos. Tada sodybos savininkas R. B., kuris yra ir teismo salėje, ėmė vaikščioti po teritoriją su žibintuvėliu ir juo šviesti į visas puses, švietė ir į dangų. Jis išeidavo iš namo ir vaikščiodavo su žibintuvėliu palei fermas, tvartą, namą, sandėlį, nueidavo iki kelio. Suprato, kad buvo duodamas signalas. Kad tai buvo sodybos savininkas R. B. suprato ne tik iš jo eisenos, bet ir iš to, kad su juo visą laiką buvo šuo, kuris buvo labai piktas, ant kitų lojo, o su juo elgėsi gerai. Jis praktiškai visur vaikščiojo kartu su šunimi. Ryte, po 7 val., jiems pranešė, kad iš sandėlio pajudėjo automobilis „Opel Vectra“, o po 2 minučių iš sodybos išvažiavo ir „BMW“ markės automobilis. Abu automobiliai nuvažiavo link Ignalinos. Matė automobilį „Opel Vectra“ jau išvažiuojantį, kas juos važiavo, nematė. Vėliau abu automobilius sulaikė, viename jų buvo gabenami „nelegalai“.

Liudytojas S. J. teisme parodė, kad 2012 m. balandžio 12, 13 dienomis, Ignalinos rajone, Tverečiaus seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, buvo stebima R. B. sodyba, nes iš Latvijos Respublikos pasieniečių buvo gauta informacija, jog pas R., kuris gyvena netoli valstybės sienos, gali būti atvežti nelegalūs migrantai, jų gali atvažiuoti pasiimti automobiliais, kurių markes jiems taip pat nurodė, ir jie per Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti gabenami neteisėtai. Tuo metu dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininku. Jam nenurodė, kad „nelegalai“ gali būti atvežti būtent pas B., jiems nurodė tik asmens vardą R. ir kad jis gyvena netoli valstybės sienos, o kad tai B., jie nustatė patys. Todėl buvo nuspręsta stebėti jo sodybą. Visą šitą operaciją jis gali apibūdinti kaip informacijos tikrinimą. Pradėję stebėti sodybą nežinojo, ar „nelegalai“ joje jau yra ar ne. Iki šio įvykio jų tarnybai R. B. nebuvo žinomas. Jis nedalyvavo sulaikant asmenis, apžiūrint objektus, kadangi koordinuoti visus veiksmus buvo pavesta S.. Žino, kad vykdant šią operaciją, Ignalinos kelyje buvo sulaikytas automobilis „Opel Vectra“, kuriuo buvo gabenami asmenys iš Afganistano, tarp jų buvo viena moteris su vaiku.

Iš 2012-04-13 R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. balandžio 13 d. apie 7 val. 35 min., Ignalinos r., kelyje Ignalina-Zarasai, apie 4 km nuo Ignalinos buvo sustabdytas Latvijos Respublikoje registruotas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Latvijos Respublikoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo gabenami trys tamsaus gymio vyriškiai ir moteris su 2-3 metų vaiku, kurie nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tame pačiame kelyje buvo sustabdytas ir automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo Latvijos Respublikos gyventojai S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta) ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini), manoma, kad jie važiuodami priekyje lydėjo gabenamus neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius (1 t., b. l. 22).

Iš tarnybinių pranešimų dėl rastų pėdsakų per valstybės sieną matyti, kad 2012-04-13, atliekant Valstybės sienos apžiūrą ruože tarp VSŽ (duomenys neskelbtini), apie 12 val., maždaug 100 m nuo VSŽ (duomenys neskelbtini) link VSŽ (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., buvo aptikti 4-5 asmenų pėdsakai per griovį šalia pylimo. Einant pėdsakais link valstybės sienos maždaug už 120 m ant išminto tako rasta juodos spalvos vyriška kojinė, maždaug už 10 m. rasta antra vyriška kojinė. Apie 200 m nuo VSŽ (duomenys neskelbtini) link VSŽ (duomenys neskelbtini) palei Dysnos upę ant Dysnos upės kranto buvo rasti kelių asmenų pėdsakai, vedantys iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką (1 t., b. l. 25, 26, 27, 28).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Ignalinos rajone ties (duomenys neskelbtini) kaimais. Paėjus apie kilometrą nuo (duomenys neskelbtini) kaimo rytų kryptimi yra griovys su vandeniu. Viename griovio krante, į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę, yra įminti pėdsakai šlapiame dirvožemyje. Pėdsako įminimo kryptis – nosies galu link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, kulnas įmintas į rytus. Perėjus griovį ir toliau einant rytų kryptimi link Lietuvos–Baltarusijos valstybės sienos, apie 10 metrų nuo griovio krante rasti asmenų pėdsakai, dvi dokumento dalys. Einant toliau rytų kryptimi link Dysnos upės, kurios viduriu eina valstybės siena, apie 120 metrų nuo griovio, kurio pakraštyje rasti pėdsakai, pievoje rasta purvina, tamsios spalvos kojinė, o už 150 metrų rasta antra purvina, tokios pat spalvos kojinė. Dysnos upės pakrantėje, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) rasti įminti keli pėdsakai. Pagal pėdsakų įminimą šlapiame grunte matyti, kad eita nuo upės į krantą (1 t., b. l. 29-32, 33-41).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo S. N. H. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad jis dirbo Afganistano armijos pareigūnu. Jam grasino žmogus, kuris nenorėjo, kad jis dirbtų tose pareigose, todėl jis pabėgo. Išvyko iš Mazaršerif, kirto Tahar. Jis su A. susitiko kitoje šalyje. Kai jis išlipo iš automobilio, pamatė šeimą iš Irako, paskui įlipo A., jie važiavo penkiese. Prieš Lietuvos sieną jie išlipo miške ir ėjo pėsti apie 2 valandas. Paskui rado seną namą, ten ir nakvojo. Jame prabuvo iki ryto, kol atėjo žmonės. Atėjo vienas vyras, tuomet sulipo į automobilį ir važiavo apie 3-4 km. Tai buvo tas pats vyras, su kuriuo keliavo. Kelionę organizavo patys, jis dirbo, turėjo pinigų, jam reikėjo pabėgti iš šalies. Jo netikras brolis rado žmogų, kuris viską ir organizavo, jam sumokėjo 12000 amerikietiškų dolerių. Su juo tas žmogus nelabai gražiai elgėsi. Brolis jam pasakė žmogų, kuris išveža į Europą, jam reikėjo sumokėti 12500 dolerių, davė 12000 dolerių. D. K.. Su savimi turėjo pinigų, dokumentą ir kuprinę. Paso neturėjo. Kai išvyko iš Kabulo, pasą turėjo, bet paskui pametė. Automobilio, kuris juos atvežė iki miško, nurodyti negali. Žmonės taip pat keitėsi, jų buvo trys, nė vieno iš jų neatsimena. Name jais niekas nesirūpino. Jie priėjo prie tvoros, netoli buvo namas, po kaire buvo durys. Namas buvo senas. Ten buvo laikomi gyvuliai. Pastatas buvo vieno aukšto, su palėpe. Namas buvo medinis. Patalpa buvo didelė. Ten buvo šiukšlės, žemės ūkio padargai ir jie su savo daiktais. Iki pagrindinio kelio buvo žvyro danga. Jo gimtoji kalba yra dari. Su A. susitiko prieš 24 valandas iki juos sulaikė policija. Susitiko mieste, koks tai miestas, nežino. Per sieną ėjo visi kartu (1 t., b. l. 98-100).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad jis yra iš Afganistano, paskutiniu metu gyvena Rukloje. Jis gyveno Afganistane, jo tėvas buvo policininkas, kiti žmonės grasino jam ir jo tėvui. Jis norėjo išvažiuoti iš namų, norėjo sutikti draugą netoli to miesto, kur jis gyvena. Sėdėjo savo automobilyje ir jį sustabdė kitas automobilis. Atėjo nepažįstamas žmogus ir jį paėmė, išvežė su kitu automobiliu, jis nieko nematė. Viskas vyko Afganistane. Jį įvedė į tamsų kambarį, išgirdo, kad kalba tas žmogus, kuris jį atvežė, kad nori jį nužudyti. Grasino jam, kad jo tėtis išeitų iš darbo, nes jis yra policininkas, valstybės darbuotojas. Jo tėvas yra provincijos policijos viršininkas. Vieną dieną jo tėtis turėjo susitikti su kitais policininkais, atvažiavo žmonės, kurie susisprogdino. Po to tėvas nėjo į darbą, susirgo ir išvažiavo į Kabulą. Jis vėliau grįžo iš Kabulo, bet jam grasino vėl tie patys žmonės. Su tėčiu išvažiavo į kitą miestą, o į Pakistaną važiavo vienas. Ten aiškinosi su Italijos ir Londono ambasadomis dėl galimybės išvykti. Vizų negavo. Paskui rado tokius žmones, kurie jį atvežė iki Europos. Rado žmones, kurie atvežė iki Tadžikistano sienos. Vėliau jį įvedė į kažkokį butą, kur jis prabuvo 20-25 dienas. Kartu buvo viena šeima iš Irako, buvo vyras, žmona ir vaikas. Prie jų prisidėjo jis ir jo draugas. Važiavo apie vieną mėnesį. Išlipo miške, vaikščiojo, surado seną namą, ten nakvojo, atvažiavo kažkoks automobilis ir juos paėmė. Po to jie važiavo apie 20 min. ir juos sulaikė policija. Jo tikslas buvo nukeliauti į Europos Sąjungą. Už tai buvo sutarta sumokėti 9000 dolerių. Kabule yra firma, kuri išveža žmones, ten ir susitarė. Jis suprato, kad tai nelegalu. Visa kelionė vyko automobiliu. Kabule sumokėjo 9000 dolerių. Vežant niekam pinigų nebemokėjo. Visos kelionės metu juos vežę asmenys keitėsi. Nuo Kabulo iki Lietuvos asmenys keitėsi 4 kartus. Miške ėjo, po to juos įvedė į seną namą. Juos pasitiko asmuo, kuriam buvo apie 27-28 m., jis buvo lieso sudėjimo. Juos visus penkis tas žmogus atvedė į tą namą. Tame name laukė iki ryto. Ryte atėjo vyras, jis buvo vienas, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tai buvo kitas vyras, jam jis nebuvo matytas. Automobilis buvo senas, mažas. Važiuojant automobiliu jų niekas nebuvo sustabdęs iki Lietuvos. Juos vežė visus vienoje mašinoje. Jie buvo penkiese ir vairuotojas. Jie norėjo į Europą, kai sulaikė policija, pasakė jiems, kad tai Lietuva. Jo draugas gyvena Švedijoje, jis galvojo, kad nuvyks pas jį. Sumokėjo pinigus Kabule afganistaniečiui. Tas žmogus turi firmą, kuri išveža žmones į kitas šalis. Jo vardas S.. Su juo bendravo du kartus telefonu. Žino tik vieną žmogų, kuris vežė, lyg iš Uzbekistano ar Tadžikistano. Pirmas buvo afganas. Nežino, kurioje vietoje perėjo Tadžikistano sieną. Važiavo į Europą, nes norėjo ramiai gyventi. Afganistane neduoda vizų į jokias šalis. Bandė į Pakistaną, nelegaliai bandė išvykti į Europą. Mišku ėjo kelias valandas. Kai išlipo iš automobilio, vienas asmuo juos pasiėmė, tada toli matė žmogų (1 t., b. l. 114-116).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo E. M. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad jis iš Stambulo atvyko į Maskvą, ten išbuvo 17 dienų. Skrido trise, dukrai birželio mėnesį bus 5 metai. Jis pabėgo iš savo miesto, kur vyko terorizmas. Jis gyvena Karkuko mieste, pabėgo pas seserį į Altonkopri miestelį, ir ten ruošėsi išvykti. Jis dirbo policijos pareigūnu Karkuko mieste, jo pareiga buvo gaudyti vietinius teroristus. Jis yra iš Irako. Jų tikslas buvo pabėgti dėl grasinimų nužudyti. Buvo vietinis gyventojas Irake, surado žmogų, kuris viską suplanavo ir suorganizavo. Už visų trijų kelionę sumokėjo 15 000 amerikietiškų dolerių. Jis tokios pinigų sumos neturėjo, pasiskolino iš giminaičių, padėjo policijos įstaiga, kad galėtų išvykti. Po 17 dienų Maskvoje, ryte, atvažiavo automobilis ir juos išvežė. Važiavo 10-11 valandų, pateko prie miško. Mašina buvo „KIA“, jie buvo trise, pakeliui paėmė dar du žmones – vyrus. Kai pradėjo važiuoti iš Maskvos, už pusę valandos įlipo tie vyriškiai, važiavo kartu, valanda iki miško jie išlipo. Vyrai pažinojo vairuotoją, jie su juo kalbėjo rusiškai. Nesakė į kokią šalį veža. Jo tikslas buvo patekti į bet kokią saugią šalį. Žmogus, kuris viską organizavo, buvo vardu – T.. Jis jį sutiko tik vieną ar du kartus, nes negalėjo išeiti iš namų. Kai juos paleido, jie keturias valandas ėjo pėsčiomis. Afganų piliečiai jau buvo atvykę į mišką ir jų laukė. Tai ne tie asmenys, kurie įsėdo pakeliui. Dar buvo vienas asmuo, kuris laukė prie miško, tai buvo tas žmogus, kuris rodė kelią. Jie įėjo į apleistą namą. Ten pabuvo dar 4 valandas. Juos atvedė tas asmuo, daugiau asmenų nebuvo. Name jau buvo kitas asmuo, jis jų laukė. Kai jie atvyko į tą namą apie 4 valandą ryto, pabuvo 4 valandas tame name. Asmuo, kuris sutiko juos name, juos vežė automobiliu. Po 10 minučių jie buvo sulaikyti. Tas asmuo neaukštas, vidutinio sudėjimo, iš priekio nuplikęs. Važiavo vienu automobiliu, jo markė – „Opel“. Juos sulaikė ryte, apie 8 val. Name jie buvo vieni. Nesakė, kur juos veža. Jie nesikalbėjo su tuo asmeniu. Kelionės metu tie žmonės turėjo kažkokią kortelę, ją įdėjo, šlagbaumas pakilo, jie suprato, kad važiuoja į Baltarusiją. Kai jie skrido, jie galvojo, kad visur bus legaliai. Pirmas tarpininkas pasakė, kad viskas bus legalu – pasai ir vizos. Juos vedė vienas žmogus. Prie miško laukė vienas žmogus, su juo ėjo pusę kelio, paskui atsirado kitas žmogus, o paskutinis vedė iki namo. Juos vedė pasikeisdami. Per keturias valandas pasikeitė trys žmonės. Tas žmogus laukė jų prie namo, tas, kuris paskui vežė automobiliu. Juos iškart įleido į namą. Tai buvo apleistas namas. Žmogus, kuris organizavo kelionę, buvo irakietis. Iš Karkuko į Arbil nuvyko automobiliu, iš Arbil į Stambulą nuvyko lėktuvu. Rusijos vizą turėjo. Jo viršininkai, karininkai pasirūpino, kad jis išvyktų. Pinigus jie perdavė jam asmeniškai. Žmogui, kuris paėmė juos Maskvoje ir vežė iki Lietuvos sienos, pinigų nedavė. Niekam jokių pinigų nemokėjo. Kai jį sulaikė, jis su savimi turėjo 200 dolerių. Jis turėjo rusiškų pinigų, tačiau vairuotojas, kuris juos vežė iki miško, tuos pinigus paėmė, sakė, kad geriau su savimi pinigų neturėti. Vietovė, kur buvo apleistas namas, buvo arti miško, ten buvo 5-6 namai. Jis ryte matė žmones, gyvulius. Prie to namo matė žmones, buvo vyras ir moteris, vairuotojas kalbėjosi su vyru. Jie sėdėjo automobilyje, vairuotojas kalbėjo iš automobilio, žmogus buvo už 50-100 metrų. Tas žmogus tikrai juos matė, kai jie sėdėjo automobilyje (1 t., b. l. 158-160).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos G. N. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad ji nuvyko iš Arbilio į Stambulą, iš Turkijos į Maskvą. Norėjo išvykti iš Irako. Dėl maršruto tarėsi vyras. Juos atvežė iki miško. Buvo ji, jos vyras, dukra, du afganai ir vienas lydintis vyriškis. Atvyko į apleistą namą, ten buvo labai nešvaru. Jiems pasakė, kad jie ten pabūtų, ateis ryte ir juos išveš. Ryte jie sulipo į automobilį, išvažiavo ir gal po 5-10 minučių juos sulaikė policija. Juos vežė vienas žmogus. Name buvo ji, jos vyras, dukra, du afganai ir tas vienas žmogus. Išvyko pirmą kartą, apie sieną negalvojo. Kiek suprato iš vyro, viskas turėjo būti legalu. Kai jie jau buvo tame name, ji sužinojo, kad tai Lietuva. Tai jiems pasakė afganai. Kai pradėjo eiti miškais, suprato, kad viskas ne taip, bet nieko pakeisti nebegalėjo. Ji supranta arabiškai, tačiau kalbėti yra sudėtinga. Ji viską sako teisingai nuo pirmos dienos (1 t., b. l. 165-166).

Iš nutarimo daryti poėmį ir poėmio protokolo matyti, kad iš S. S. (asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta) buvo paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis su pultu, bei navigacinė sistema „M. M.“ (1 t., b. l. 167, 168).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas navigacinis prietaisas „M. M.“. Prietaise paskutinis nurodytas galutinis maršruto taškas – kelionės tikslas „(duomenys neskelbtini), Vilnius“ (1 t., b. l. 172, 173-75).

Iš nutarimo padaryti poėmį ir poėmio protokolo matyti, kad iš G. G. buvo paimtas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis su pultu (1 t., b. l. 178, 179).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bordinės spalvos. Automobilyje, ant galinės sėdynės, rastas maišelis, kuriame yra juodos spalvos vyriškos striukės, mėlynos spalvos pledas, pilkas sportinis megztinis ir skėtis. Ant bagažinės padėtas kitas juodos spalvos maišelis, kuriame sudėti šlapi baltos spalvos vyriški marškinėliai, megztinis, pilkos spalvos vyriškos kelnės, kurios šlapios iki užtrauktuko. Sportiniai žalios spalvos marškinėliai. Pilkos spalvos apatinės kelnės, kurios taip pat šlapios, juodos spalvos moteriški džinsai. Durelių dėžutėje yra per pusę sulenkta „Bilain“ SIM kortelė, „Ežio“ dėžutė. Automobilio bagažinėje be kitų daiktų rasti guminiai ilgi batai, 2 žalios spalvos apsiaustai nuo lietaus. Abu šlapi (1 t., b. l. 182-183).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta BILAIN SIM kortelė, kuri yra mechaniškai sugadinta. Ežio dėžutėje yra plastikinė daugkartinio papildymo kortelė, plastikinis SIM kortelės laikiklis be SIM kortelės su nurodytais PIN ir PUK kodais (1 t., b. l. 184, 185).

Ikiteisminio tyrimo byloje Latvijos Respublikos sienos apsaugos tarnybai buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas (2 t., b. l. 4-5).

Iš atsakymo į teisinės pagalbos prašymą matyti, kad G. G. Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas niekada nebuvo išduotas. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje niekada nebuvo išduotas (2 t., b. l. 50).

Latvijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad buvo sankcionuotos ypatingos rūšies operatyvinės paieškos priemonės R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 2012 m. kovo 23 d. sankcionuota ypatingos rūšies operatyvinė paieškos priemonė –operatyvinis slaptas telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neviešų pokalbių pasiklausymas R. I. atžvilgiu (2 t., b. l. 72).

Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. G., a. k.(duomenys neskelbtini), pateikta pokalbių išklotinė (2 t., b. l. 84).

Iš Valstybinės pasienio apsaugos Daugpilio valdybos pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-03-29 iki 2012-04-15 I. R. kontaktavo su telefonų numerių abonentais: (duomenys neskelbtini) naudojo G. G., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojo S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojo Irako pilietis R. A. I., (duomenys neskelbtini) naudojo vyriškis vardu A., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojo R. B. (2 t., b. l. 87).

Iš priedo prie 2012-07-24 atsakymo, gauto iš Latvijos Respublikos VRM Valstybinės policijos Kriminalinės policijos vyriausiosios valdybos Tarptautinio bendradarbiavimo biuro, pateiktos įrašų suvestinės ir jos vertimo iš rusų į lietuvių kalbą matyti, kad buvo pateikti telefoniniai pokalbiai.

Pokalbiai ir SMS žinutės tarp I. R. ir Baltarusijoje gyvenančio asmens A.:

2012-03-29 – I. R. kalba, kad reikia A. susitikti su makviečiu, nurodo, jo adresą „skype“, užsimina apie darbą, kurį planuoja. Kaip kalba I. R., makvietis nelabai norėjo bendrauti su A., tačiau I. R. pasakė, kad jis patikimas.

2012-04-01 – I. R. informuoja, kad negauna dar vieno automobilio, o šio reikalo patikėti bet kam nenori, jo turimas asmuo kartais geria, todėl kalba apie ketvirtadienį, kad iki to laiko visas problemas išspręs. Susitaria dar susisiekti.

2012-04-02 SMS žinutė – rašo apie tai, kad sniegas ir dirbti negalės, reikia laukti, kitaip paklius.

2012-04-04 – kalba, kad blogas oras, buvo ten nuvažiavęs, po to skambino, kalbėjo, kad nenori rizikuoti. Juos kažkas spaudžia, sako, kad jis (I. R.) jeigu negali laukti, tai tegu ieško kitos vietos. Tariasi, kad geriau palaukti, kad tai užtruks (oras) kokią savaitę, kol ištirps sniegas. A. nenori gadinti tokios vietos. Bijo „sudeginti vietą ir patys sudegti“.

2012-04-07 pokalbis – I. R. sako, kad bus rytoj ir nori susitikti pasikalbėti.

2012-04-10 SMS žinutė – praneša, kad iš trečiadienio į ketvirtadienį arba iš ketvirtadienio į penktadienį 9 vakare bus vietoje. Lauks atsakymo.

2012-04-10 SMS žinutė – tikslina detales, užsimena dėl apmokėjimo.

2012-04-11 SMS žinutė – kažkoks nesusipratimas, kad nervina žmones, priekaištauja, kad nepaskambino į Maskvą.

2012-04-11 SMS žinutė – domisi, koks I. R. lietuviškas numeris.

2012-04-12 SMS žinutė – nurodo, kad kai bus Lietuvoje, išsiųs numerį, vienas bus jo, kitas S. (S. S. (asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta), vaikinas patikimas, kartu dirbo.

2012-04-12 pokalbis – tikslinasi dėl telefono numerių, taip pat klausia, ar žino, kur eiti, kaip daryti. Susitaria susiskambinti po 6 valandos.

2012-04-12 pokalbis – domisi kelintą ėjimas. Atsako, kad nuo 11 iki 12 (vakaro). Domisi, ar reikia būti 11.

2012-04-13 SMS žinutė – laukite, jie turi greitai ateiti.

2012-04-13 SMS žinutė – atsako, kad viskas gerai, visi namuose.

2012-04-14 SMS žinutė – domisi, kaip reikalai, atsako, kad prasti. Užsimena, kad jeigu domėsis apie jį (I. R.), tai pasakyti, kad tokio nepažįsta. Pasidomi, ar Maskva davė pinigus. Atsakė, kad pinigų nedavė, nes darbas nepadarytas, pasidomi, kur juos suėmė. Atsakė, kad nežino kur, mano, kad pakeliui į Vilnių. Pasidomi, ar atsitiktinai ar juos sekė.

Pokalbiai ir SMS žinutės tarp I. R. ir Irako piliečio R. A. I.:

2012-04-06 SMS žinutė – pasiruošę priimti žmones iš 11 į 12 dieną, nurodo skambinti A., tegul dirba.

2012-04-06 pokalbis – kalba apie asmenį vardu G., kuris gavo laipsnį, bijo. I. R. nurodo, kad jo pusėje viskas paruošta. Kalba, kad praneštų A., kuris žmones gali atsiųsti iš trečiadienio į ketvirtadienį, patikslina iš 11 į 12.

2012-04-09 SMS žinutė – siūlo pasikalbėti su A. ir sako, kad pasiruošę iš 11 į 12.

2012-04-10 SMS žinutė – praneša, kad susitarė su A. iš 12 į 13, kad viskas paruošta.

2012-04-10 SMS žinutė – domisi, kodėl jie jam skambina, tikslina laiką.

2012-04-11 SMS žinutė – praneša, kad viskas gerai, ryt dirbame.

2012-04-11 SMS žinutė – (duomenys neskelbtini) prospektas, jeigu neklysta, tai „McDonald's“ adresas.

2012-04-13 SMS žinutė – domisi, ar viskas gerai, tikisi, kad susisieks iš Vilniaus.

2012-04-14 SMS žinutė – kalba apie tai, kad tavo žmonės (I. R.) Europoje, gal jų niekas neišsiųs, truputį palaikys ir pasieks vietą, o štai su jo – tai problema. Darbą jis atliko ne iki galo. Kalba (I. R.), kad turi būti apmokėta, nes kitaip nebendradarbiaus.

Pokalbiai ir SMS žinutės tarp I. R. ir S. S. (asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta):

2012-04-13 SMS žinutė – viskas gerai, išjungtas garsas, visi namuose.

2012-04-05 pokalbis – kalba, kad reikia jam susirasti jaunuolį, ar jis dar nesiruošia išvažiuoti. Sako, kad nereikės S. važiuoti į Vokietiją, nes čia tiek darbo. Kalba, kad Maskva smaugia, tačiau nieko negali padaryti, nes sniegas. Domisi, kokia S. mašina, benzinas ar dyzelinė. Sutaria, kad suras benzino. Sutaria apie Velykas.

2012-04-06 pokalbis – kalba, kad reikės apie trečiadienį, teisingiau iš trečiadienio į ketvirtadienį, tačiau, dar patikslins. Kalba, kad reikės guminių batų. Sako, kad ten purvina, apsirengti reikia šiltai.

2012-04-10 pokalbis – kalba, kad iš trečiadienio į ketvirtadienį, ryt, arba iš ketvirtadienio į penktadienį. Reikia būti pasiruošusiems.

2012-04-10 pokalbis – iš ketvirtadienio į penktadienį, pasidomi dėl navigacijos, perspėja, kad telefonai būtų įkrauti.

2012-04-11 pokalbis – primena, kad reikia šiltai apsirengti, užvažiuoti pas jį į bazę, kur pripils kuro, dar kartą dėl navigacijos primena ir primena pakrauti telefonus.

2012-04-12 pokalbis – I. R. vėluoja, liepia laukti S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atkirta).

2012-04-01 pokalbis – domisi, ką veikia, sako, kad planuoja ketvirtadienį. Sako, kad važiuos trečiadienį, o atgal ketvirtadienį, pasitikslina, ar bus mašina, domisi, ar reikalingas dar žmogus, kiek jam metų, kalba, kad reikalingi guminiai batai. Domisi, kokias jis turi teises, kalba apie netikras teises, jeigu gaus. Kalba apie automobilį „Opel“. Domisi, ar moteris (savininkė) dėl šio automobilio neprieštaraus. Tariasi dėl kainos, kalba apie 200 dolerių. Kalba, kad jeigu atveš į Lietuvą, tai padengs išlaidas. Kalba iki Vilniaus nuveš G. G.. G. G. domisi, ar skambino Rimui (R. B.), I. R. atsako, kad su juo ryt viską. Paaiškins rytoj, patikrins ir vakarop jam pasakys.

2012-04-10 pokalbis – apsitaria, kad iš trečiadienio į ketvirtadienį arba iš ketvirtadienio į penktadienį, kai žinos tiksliau paskambins. Kalbasi apie automobilį.

2012-04-10 pokalbis – iš ketvirtadienio į penktadienį.

2012-04-10 pokalbis – kalba apie automobilį „Opel“, ar dėl jo nebus problemų, kiek jai reikia kuro. Siūlo susitikti su „Opel“ savininku, bet I. R. atsisako. Susitaria, kad susitiks vėliau.

2012-04-12 pokalbis – pasitaria dėl kuro.

2012-04-12 pokalbis – sako, kad vėluoja, tuojau bus.

2012-04-03 pokalbis – domisi, ar sniego yra, sakė, kad vakar oras buvo blogas, žiema, užpustė. Klausia, ar gali atvažiuoti su kolektyvu į žvejybą. Pažada atvažiuoti, kai nutirps sniegas. R. sako, kad duos naują numerį, susitaria, kad paskambins iš naujo numerio.

2012-04-11 pokalbis – klausia R., kokią lietuvišką kortelę nupirkti su numeriu, pataria ežį. Pasako, kad pas R. atvažiuoja rytoj prūdo patikrinti. Taip pat paprašo R., kad atidarytų daržinę instrumentams. Sako, kad bus pusė aštuonių ir prašo palikti raktą. Pasako R., kad G. (G. G.) žino, kas kaip, jis užvažiuos.

2012-04-12 pokalbis – R. primena, kad I. R. pamirštų jo vardą. Pasidomi, ar kas nors keičiasi. I. R. atsako, kad ne bus, tik truputį vėluos (2 t., b. l. 97-133).

Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso R. B., abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) – O. B. (2 t., b. l. 145).

Iš nutarimo kratai daryti ir kartos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata R. B. gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, Tverečiaus sen., Ignalinos rajone. Kratos metu paimtas kompiuteris, keturi mobiliojo ryšio telefonai „NOKIA“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, darbo kalendorius, užrašų knygelė. Ūkiniame pastate rastos 4 poros šlapių batų ir įvairių drabužių (3 t., b. l. 36, 37-38).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vyriški auliniai batai, šviesiai rudos spalvos batai su raišteliais. Batai purvini, drėgni. Baltos spalvos sportiniai batai „Adidas“ yra purvini, drėgni, apsitrynę. Juodos spalvos sportiniai bateliai su užrašu „Turbox“. Batai šlapi, purvini. Juodos spalvos megztinis su apykakle. Megztinis purvinas, drėgnas. Sportinė megzta kepurė, pilkos spalvos su baltu kraštu. Kojinės „Jeep“ purvinos, drėgnos. Moteriška rudos spalvos kaproninė kojinė, purvina. Pilkos spalvos kojinės „Razi“ yra purvinos, drėgnos. Kojinės pusvilnonės juodos ir baltos spalvos, purvinos. Du pledai. Moteriškos kojinės purvinos, suglamžytos ir drėgnos. Auliniai rusvos spalvos kareiviški batai užrišami raišteliais. Juosta plaukams, juodos spalvos, purvina (3 t., b. l. 47-49, 50-51).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonai, paimti kratos metu iš R. B.. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6101“ yra be SIM kortelės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1110i“ yra su SIM kortele „Bitė“. Mobiliojo ryšio telefonai: „Nokia 1616-2“, „Nokia 2330c-2“ ir „Samsung GT-C3010“ yra su SIM kortelėmis (3 t., b. l. 42-43, 44, 45).

Iš pažymos apie ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytus mobiliojo ryšio numerius ir atliktą telekomunikacijų įvykių išklotinių analizę matyti, kad kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu galimai naudojosi šiais Lietuvos ir Latvijos mobiliojo ryšio numeriais: I. R. – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). G. G. – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta) – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). B. S. – Nr. (duomenys neskelbtini). R. B. – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

2012-05-21 Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijoms pateiktas teisinės pagalbos prašymas dėl informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui gauti ir pateikti. 2012-07-27 gautas atsakymas, prie kuriuo pridėta informacijos laikmena (CD-R diskas Nr. 144), kurioje užfiksuoti Latvijos Respublikos pil. I. R. telefoniniai pokalbiai bei SMS pranešimai (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2012-03-29 iki 2012-04-15. Nustatyta, kad užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi I. R. pokalbiai, SMS žinutės, naudojantis mobiliojo ryšio numeriais:

- su Baltarusijoje gyvenančiu asmeniu ((duomenys neskelbtini)), pokalbyje vadinamu A.;

- su Rusijoje gyvenančiu Irako piliečiu R. A.I. ( (duomenys neskelbtini));

- su S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta) ((duomenys neskelbtini)).

- su R. B. ((duomenys neskelbtini)), ((duomenys neskelbtini)).

- su S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta) ((duomenys neskelbtini)).

Analizuojant iš Lietuvos Respublikos mobiliojo ryšio operatorių gautas skambučių/SMS išklotines nustatyta, kad užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui galimai reikšmingi telekomunikaciniai įvykiai tarp abonentinių numerių:

Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojosi G. G.

2012-04-12 nuo 21.32.12 iki 2012-04-13 d. 00.56.37 penkis kartus kontaktavo su S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta).

2012-04-13 01.05.04 iki 2012-04-12 07.33.50 penkis kartus kontaktavo su B. S..

Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojosi S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta)

2012-04-12 21.37.29 kontaktavo su asmeniu A..

2012-04-12 21.38.03 kontaktavo su B. S..

2012-04-13 00.47.17 su G. G..

2012-04-13 00.54.56 su G. G..

2012-04-13 00.55.27 su I. R..

2012-04-13 00.56.37 su G. G..

2012-04-13 01.25.37 su I. R..

2012-04-13 01.27.10 su I. R..

2012-04-13 01.28.59 su I. R..

2012-04-13 01.37.04 su A..

2012-04-13 01.37.04 su A..

2012-04-13 07.58.41 su I. R..

2012-04-13 08.35.49 su I. R..

2012-04-13 11.28.35 su A..

2012-04-13 15.20.02 su I. R..

2012-04-13 15.23.34 su R. A..

2012-04-13 15.28.25 su R. A. I..

2012-04-13 18.57.19 su R.A. I..

Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojosi B. S.

2012-04-12 21.33.38 kontaktavo su S. S..

2012-04-12 21.38.00 kontaktavo su G. G..

2012-04-12 21.39.01 kontaktavo su G. G..

2012-04-12 21.39.19 kontaktavo su S. S..

2012-04-13 01.05.04 kontaktavo su G. G..

2012-04-13 07.02.45 kontaktavo su G. G..

2012-04-13 07.09.05 kontaktavo su G. G..

2012-04-13 07.12.55 kontaktavo su G. G..

2012-04-13 07.33.50 kontaktavo su G. G..

2012-04-13 07.34.05 kontaktavo G. G..

Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojosi R. B.

2012-04-11 19.11.03 kontaktavo su I. R..

2012-04-12 18.23.12 kontaktavo su I. R..

Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojosi R. B.

2012-04-11 18.07.00 kontaktavo su I. R..

2012-04-11 18.07.45 kontaktavo su I. R..

2012-04-11 18.09.16 kontaktavo su I. R..

2012-04-11 18.43.56 kontaktavo su I. R..

2012-04-11 18.45.28 kontaktavo su I. R..

2012-04-11 18.46.17 kontaktavo su I. R..

2012-04-11 18.49.10 kontaktavo su I. R..

2012-04-11 19.07.48 kontaktavo su I. R..

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta) atpažino I. R., kaip asmenį vardu A., apie kurį davė parodymus, kuris pasiūlė jam lydėti Lietuvoje kitą automobilį, gabenusį „nelegalus“, tai yra neteisėtai Lietuvoje esančius užsieniečius, pažadėdamas už tai 100 eurų atlygį. Lydint šiuos užsieniečius jis buvo sulaikytas (2 t., b. l. 185-186).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta) atpažino B. S., su kuriuo jis važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai lydėjo „nelegalus“, tai yra stebėjo kelią ir važiavo priekyje (3 t., b. l. 1-2).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta) atpažino G. G. kaip asmenį, kuris vežė „nelegalus“. Jis kartu su B. S. automobiliu „Opel Vectra“ važiavo į Ignalinos r., kaimo pavadinimo nepamena. Po to jis nakvojo su juo, kur, nežino (3 t., b. l. 3-4).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta) atpažino R. B. kaip asmenį, kuris yra šeimininkas, pas kurį jie atvažiavo ir kieme, automobilyje, su B. S. nakvojo. Kiek jam žinoma, jis suteikė prieglobstį „nelegalams“ (3 t., b. l. 5-6).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta) buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (3 t., b. l. 7).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta SIM kortelė, paimta iš S. S. (asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta) asmens kratos metu. Apžiūros metu nustatyta, kad tai „Ežio“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini).

SIM kortelės adresų knygoje yra šie duomenys: A. /(duomenys neskelbtini), B. / (duomenys neskelbtini), 12 (duomenys neskelbtini).

Skyriuje „Pranešimai“ skyrelyje „gauti pranešimai“ yra išsaugoti šie pranešimai rusų kalba (Tekstas – vertimas Numeris Laikas): Skambino (duomenys neskelbtini) „OMNITEL“ (duomenys neskelbtini)/2012.08.18 15.02 (2); A. skambino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2012.09.18 11.18; Ti gde nado ehat rabotat s ponedelnika (kur tu, reikia važiuoti dirbti nuo pirmadienio) (duomenys neskelbtini)/2012-04-13 15.20; A.. Nu kak tam u vas (kirilica)? (na kaip ten pas jūs) A. (duomenys neskelbtini) 2012-04-13 11.28; Ti gde? (kur tu) (duomenys neskelbtini)/2012-04-13 09.17; Napisi kak i sto (parašyk kaip ir kas) (duomenys neskelbtini) 2012-04-13 08.35; Kak u vas? (kaip pas jūs) (duomenys neskelbtini) 2012-04-13 07.58; Ladi zavtra vernej sevodnia napisi (gerai rytoj, tiksliau šiandien parašyk) (duomenys neskelbtini) 2012.04.13 01.28; Sto slusilos? (kas atsitiko) (duomenys neskelbtini)/2012-04-13 01.25; Kak dela? Tot telefon sdoh (kaip reikalai, tas telefonas nudvėsė.) (duomenys neskelbtini)/2012-04-13 00.54; Jus gavote naują balso pašto pranešima nuo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 10-11,12).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. B. atpažino I. R., kaip asmenį, panašų į vyriškį vardu V., kuris buvo atvykęs pas jį į namus 2012-04-12 vakare (3 t., b. l. 94-95).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad B. S. atpažino asmenį vardu S. (S. S., kurio atžvilgiu byla atskirta), su kuriuo jis važiavo automobiliu „BMW“ ir buvo sulaikyti (4 t., b. l. 88-89).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad iš B. S. buvo paimti daiktai, tarp jų ir mobiliojo ryšio telefonai (4 t., b. l. 63).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „LC FM Recording“ su SIM kortele „Ežys“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Adresų knygoje yra įrašas „Q (duomenys neskelbtini)“. Tai telefono numeris, kuriuo naudojosi G. G.. Skyriuje „Rinkti numeriai“ yra duomenys:“ „Q (duomenys neskelbtini) laikas 2012-04-13 07:32“; „(duomenys neskelbtini) 2012-04-12 21.37 (tai telefono numeris, kuriuo naudojosi B. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta); „Q (duomenys neskelbtini), 2012-04-12 21.37“; „(duomenys neskelbtini) 2012-04-12 21.32.“

Skyriuje „įeinantys skambučiai“ „Q (duomenys neskelbtini) laikas 2012-04-13 07:07“. (4 t., b. l. 6467,68)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. R. atpažino G. G. kaip asmenį, kuris kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis važiavo priešais jo automobilį, jam rodydamas kelią (4 t., b. l. 127-128).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. R. atpažino S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta), su kuriuo buvo susitikęs kelis kartus kaltinime nurodytomis datomis (4 t., b. l. 129-130).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. G. atpažino I. R. kaip asmenį, vadinamą V., kuris organizavo nuvykimą į Ignalinos r., kur buvo sutaręs su R. B. dėl ūkinių patalpų suteikimo, kad perėję sieną užsieniečiai galėtų ten pernakvoti (4 t., b. l. 37-38).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. G. atpažino R. B. kaip sodybos šeimininką vardu R.. R. B. leido naudotis ūkiniais pastatais, kur jis atvedė sieną perėjusius užsieniečius (4 t., b. l. 39-40).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. G. atpažino S. S. (asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta), kuris atvažiavo „BMW“ automobiliu. Jis važiavo priekyje ir turėjo jam pranešti, ar priekyje nėra pareigūnų (4 t., b. l. 41-42).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad iš G. G. buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai ir kiti daiktai (4 t., b. l. 8).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti iš G. G.. Apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele. Telefono adresų knygoje rasti reikšmingi įrašai: „B (duomenys neskelbtini)“, „S (duomenys neskelbtini)“. SIM kortelės abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat apžiūrėtas „Ežys“ bukletas, ant kurio yra įrašai: „(duomenys neskelbtini) M“ „(duomenys neskelbtini)C“ (pastaba: 9 skaitmuo neįskaitomas) (4 t., b. l. 9-11, 12, 13).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Nors kaltinamieji I. R. ir G. G. savo kaltę pripažino iš dalies, o B. S. ir R. B. kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta byloje surinktais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir pirmiau išdėstytais įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012-04-13 apie 7 val. 35 min. kelyje Ignalina–Zarasai 4 km pasienio pareigūnams sustabdžius automobilius „BMW“ ir „Opel Vectra“, automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. G., buvo du Afganistano ir trys Irako piliečiai. Šie asmenys Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos. Automobilyje buvo rasti ir jų kelioniniai krepšiai bei šlapi rūbai. Automobiliu „BMW“, vals. Nr. FV 6412, važiavo S. S. (vairuotojas) ir B. S..

Teismo posėdyje pagarsinus liudytojų S. N. H. K., M. A., E. M. G. ir G. N. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus matyti, kad šie asmenys per valstybės sieną ėjo kartu, buvo vedami mišku, nakties metu, kol juos atvedė iki negyvenamo namo, kuriame jie buvo iki ryto. Vėliau jie kartu buvo vežami ir sulaikyti. Taip pat jie patvirtino, kad už tai, jog patektų į Europą, jie sumokėjo dideles pinigų sumas.

Kaip liudytojas apklaustas S. J. teismui patvirtino, kad buvo gauta informacija iš Latvijos Respublikos, jog pas Lietuvos Respublikos pilietį gali būti laikomi atgabenti „nelegalai“. Buvo minimas R.. Nors pavardė pasakyta nebuvo, tačiau jie nustatė, kad tai B.. Tikrinant gautą informaciją buvo stebima R. B. sodyba. Liudytojo S. J. parodymus patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas R. S.. Jis patvirtino, kad buvo gauta tokia informacija, jog į R. B. sodybą bus gabenami neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos perėję užsieniečiai. Taip pat buvo gauta informacija, kad šiuos „nelegalus“ gabens G. G., I. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta (S. S.) ir kad jie gali atvažiuoti „BMW“ ir „Opel Vectra“ markės automobiliais, kas visiškai pasitvirtino. Kaip nurodė liudytojas R. S., nuo 2012 m. balandžio 12 d. 15 val. buvo pradėta stebėti R. B. sodyba. Jam buvo pranešta, kad į R. B. sodybą atvyko du automobiliai „BMW“, o automobilis „Opel Vectra“ nuvažiavo prie sandėlio. Apie 23 val. 10 min. vienas iš „BMW“ automobilių išvyko, apie 1-2 val. nakties buvo pastebėti du asmenys prie sandėlio, o apie 3-4 val. nakties viskas nurimo. Apie 7 val. 15 min. pareigūnai jį informavo, kad du automobiliai išvyko, priekyje važiavo „BMW“, o jam iš paskos „Opel Vectra“. Pareigūnams sustabdžius automobilius, „Opel Vectra“ automobilyje buvo rastas vairuotojas G. G. ir keli tamsaus gymio asmenys, tarp jų viena moteris ir vaikas. „BMW“ automobilyje buvo S. S. ir B. S.. Šiuos liudytojo R. S. parodymus patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas R. A., kuris parodė, kad balandžio 12 d., apie 20 val. 45 min., į R. B. sodybą atvyko trys automobiliai su latviškais numeriais. Apie 23 val. 10 min. vienas automobilis išvyko, kiti du automobiliai pasiliko iki ryto. Apie 7.15 val. kolegos pranešė, kad automobiliai iš sodybos pajudėjo į Ignalinos pusę. Sekė automobilius ir matė, kaip priekyje važiavo „BMW“, o jam iš paskos važiavo „Opel Vectra“. Sustabdė automobilį „Opel Vectra“. Jame buvo vairuotojas ir penki tamsaus gymio asmenys, iš jų vienas vaikas. Kaip suprato, asmenys buvo iš Afganistano. Automobilyje buvo rasti tų asmenų kelioniniai krepšiai ir šlapi rūbai. Analogiškai R. S. ir R. A. parodymams parodė ir kaip liudytojas apklaustas A. I. bei liudytojai G. K., A. L. ir K. L.. Minėti liudytojai, stebėję R. B. sodybą ir netoli jos esantį sandėlį, parodė, kad išvykus vienam „BMW“ automobiliui, kiti du automobiliai pasiliko iki ryto. Sodyboje šviesa degė iki 2 val. Po 23 val. prie sandėlio atėjo R. B., jis vaikščiojo aplinkui žvalgydamas teritoriją bei link jo vedantį kelią ir tai truko iki 2.30 val. Apie 3 val. R. B. susitiko su kažkokiu vyru, po to grįžo į sodybą, o vyriškis liko sandėlyje. Tada sandėlyje prasidėjo bruzdėjimas, vaikščiojimas, buvo girdėti kelių asmenų balsai, buvo matyti prožektorių šviesos. Ryte, apie 7 val. 15 min., iš stebimo grūdų sandėlio automobilis „Opel Vectra“ išvažiavo. Automobilį iš sandėlio išleido ir jo vartus uždarė, kaip jį ir buvo įleidęs, R. B.. Netrukus iš R. B. sodybos išvažiavo ir kitas „BMW“ automobilis. Abu automobiliai buvo sulaikyti. „Opel Vectra“ automobilyje buvo vežami neteisėtai valstybinę sieną kirtę užsieniečiai. Analogiškai parodė ir liudytojas M. L.. Kaip liudytojai apklausti T. Š., V. P. ir S. K. parodė, kad balandžio 13 d. jie atliko valstybės sienos apžiūrą ir tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų aptiko 4-5 asmenų pėdsakus per griovį, kurie vedė iš Baltarusijos Respublikos pusės. Liudytojas T. Š. patvirtino, kad pėdsakai buvo švieži ir nuvedė juos iki kaimo. Liudytojas V. P. patvirtino, kad buvo brista per upę, upės gylis buvo nedidelis ir nuo upės buvo matyti išlipimo iš vandens pėdsakai. Liudytojas S. K. patvirtino, kad pėdsakai vedė link ūkininko sodybos. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir apžiūros protokolai. Viename jų užfiksuoti rasti pėdsakai bei rastos kojinės, o iš kito apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint sulaikytą automobilį „Opel Vectra“, jame buvo rasti valstybinę sieną neteisėtai perėjusių asmenų maišeliai su šlapiais drabužiais. Iš byloje esančių duomenų, gautų pagal teisinės pagalbos prašymą iš Latvijos Respublikos, matyti, kad Latvijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, jog buvo sankcionuotos ypatingos rūšies operatyvinės paieškos priemonės I. R. atžvilgiu, buvo sankcionuotas šio asmens neviešų pokalbių pasiklausymas. Šio neviešo pokalbių pasiklausymo metu buvo užfiksuoti I. R. pokalbiai su asmeniu vardu A., G. G., S. S., R. B. ir Irako piliečiu. Iš telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinio matyti, kad minėti asmenys derino neteisėtai valstybinę sieną kirtusių užsieniečių sutikimo, jų slėpimo ir gabenimo aplinkybes, I. R. informavo A. apie tai, kad užsieniečiai jau atvesti ir apie tai, kad S. S., B. S. ir R. B. suimti, prašė užmokesčio už darbą, priešingu atveju, žadėjo daugiau nebendradarbiauti. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, tapatūs, sutapo ir su kitais bylos įrodymais. Tačiau priešingai nei pirmiau paminėtų liudytojų parodymai, kaltinamųjų parodymai procese nebuvo nuoseklūs.

Kaltinamasis R. B. bandė įtikinti teismą, kad jis su šiuo įvykiu yra nesusijęs, apie „nelegalų“ gabenimą nieko nežino, naktį po kiemą nevaikščiojo, I. R. su kitais asmenimis pas jį atvyko dėl žvejybos ir statybos darbų. Tačiau tokie jo parodymai niekuo nepagrįsti ir vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad 2011 m. rudenį pas jį atvažiavo I. R., kuris pasivadino V., iš jo (I. R.) nusipirko degtinės, apsikeitė telefonų numeriais. Apklaustas teismo posėdžio metu R. B. nurodė kiek kitaip, kad 2011 m. rudenį, o gal jau žiemą atvažiavo I. R. ne vienas, o su vyriškiu, panašiu į G. G.. Teisme R. B. taip pat nurodė, kad pirmojo atvažiavimo metu I. R. apžiūrėjo jo vandens telkinius, kurie jį sudomino, todėl I. R. jam skambino ir paminėjo, kad nori atvažiuoti į žvejybą. Tačiau apie vandens telkinius ir tai, kad jie jį (I. R.) sudomino, kad I. R. ketino ir atvyko žvejoti, ikiteisminio tyrimo metu R. B. net neužsiminė, jis parodė, kad I. R. paskambinęs pasakė, jog atvyks į svečius. Akivaizdu, kad tokie kaltinamojo M. B. parodymai atsirado tik tuomet, kai jie susipažino su bylos medžiaga, su joje esančiais užfiksuotais telefoniniais pokalbiais. Be to, R. B., tvirtindamas, kad I. R. pas jį atvažiavo žvejoti, kartu nurodė ir tai, kad tuo metu žuvys neršė ir jų žvejoti nebuvo galima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmenys, kurie, kaip teigė R. B., važiavo į žvejybą, tačiau atvyko apie 21 val., kai balandžio mėn. pradžioje tokiu laiku būna jau sutemę. R. B. taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl I. R. nežvejojo, o iš jo sodybos išvažiavo dar iš vakaro. Pažymėtina ir tai, kad nė vienas iš liudytojų, kurie stebėjo R. B. sodybą, nenurodė, kad kuris nors iš atvykusių asmenų būtų nuėjęs prie vandens telkinių ar ruošęsis žvejybai. Teismo posėdžio metu M. B. taip pat parodė, kad su atvykusiais kalbėjosi apie statybos darbus, konkrečiai stogo remontą, jų kainas, kad kartu su I. R. atvykę vyrai buvo kaip ir statybininkai, I. R. prašėsi į ūkinį pastatą pasidėti įrankius. Tačiau tokie kaltinamojo R. B. parodymai niekuo nepagrįsti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu apie jokius statybos darbus, stogo remontą, jis nenurodė, priešingai, jis tvirtino, kad I. R. atvyko į svečius ir kartu su juo atvyko kiti du asmenys (B. S. ir S. S.). Apie jokius statybos darbus ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir R. B. žmona O. B.. Teisme O. B. negalėjo paaiškinti, kodėl apie tai nieko nesakė ikiteisminio tyrimo metu. Neįtikinamai skamba ir tai, kad atvykę asmenys ketino į sandėlį pasidėti įrankius, nors jie atvyko tik tartis ir, kaip matyti iš tolimesnės įvykių sekos, jokie darbo instrumentai nei pas vieną kaltinamąjį automobilyje nebuvo rasti. Taigi kaltinamojo R. B. parodymai apie žvejybą ir statybos remonto darbus jo sodyboje, yra išgalvoti, neįtikinami ir visiškai paneigti.

Kaltinamojo R. B. parodymai, kad jis naktį po kiemą nevaikščiojo ir nuo 12 valandos nakties iki ryto į kiemą išėjęs nebuvo, kad galėjo naktį vaikščioti jo žmona ir kad ryte jis jokio automobilio iš sandėlio neišleido, tik jo žmona ištraukė jų kieme atvykusių asmenų užklimpusį automobilį, paneigti liudytojos O. B. parodymais, kur ji teisme tvirtino miegoti nuėjusi apie 23.30 val., taip pat ir liudytojo A. I. parodymais, kad naktį su žibintuvėliu vaikščiojo ir juo švietė, kelis kartus švietė į dangų būtent R. B.. Liudytojas G. K., stebėjęs R. B. namą, sodybą ir įvažiavimą į ją, taip pat parodė, kad apie 23 val. keli asmenys, išėję iš namo į lauką, žvalgė sodybos ir šalia esančias teritorijas. Šviesdami žibintuvėliais link Lietuvos–Baltarusijos valstybės sienos, jie taip rodė ženklą, kad kirtę sieną asmenys žinotų kur eiti, ir tai darė kelis kartus, kas pusę valandos iki 2 val. 30 min. Liudytojas patvirtino, kad ten iki valstybės sienos yra laukai, todėl matomumas buvo geras. R. B. parodymai paneigti ir liudytojo K. L. parodymais, kur jis tvirtino, kad apie 23 val. 20 min. prie sandėlio atėjo R. B., jis šviesdamas žibintuvėliu vaikščiojo aplink jį žvalgydamas teritoriją bei link jo vedantį kelią. Kaip nurodė K. L., toks R. B. elgesys truko iki 2 val. 30 min. Apie 3 val. R. B. susitiko su kažkokiu vyru, po to jis nuėjo į sodybą. Liudytojas K. L. teisme kategoriškai tvirtino, kad prie sandėlio buvo R. B., kurį gerai įsidėmėjo, nes nuo jo iki stebimo asmens buvo nuo 30 iki 60 metrų atstumas. Taip pat liudytojas įsidėmėjo, kad R. B. tuo metu dėvėjo kepurę su snapeliu, su kuria buvo ir ryte, kai jie atvyko į sodybą, jį atpažino pagal rūbus ir išvaizdą. Liudytojas K. L. parodė matęs ir kaip R. B. įleido į sandėlį atvažiavusį automobilį „Opel Vectra“ bei ryte jį iš sandėlio išleido. Liudytojas M. L. teismui taip pat patvirtino, kad jis stebėjo šalia R. B. sodybos esantį sandėlį ir matė, kaip apie 20 val. 30 min. į jį atvyko automobilis „Opel Vectra“, po kelių minučių atėjo R. B., kuris automobilį įleido į sandėlio vidų. Apie 23 val. 30 min. prie sandėlio vėl pasirodė R. B., kuris vaikščiojo aplinkui, žvalgydamas teritoriją bei link jo vedantį kelią ir toks jo elgesys truko iki 2 val. Vėliau, galėjo būti ir apie 3 val., prie sandėlio R. B. susitiko su kažkokiu vyru, o po to grįžo į sodybą. Po to sandėlyje pasigirdo bruzdėjimas, buvo girdėti kelių asmenų balsai. Ryte, apie 7 val. 15 min., iš sandėlio išvažiavo automobilis pilnas asmenų. Jį iš sandėlio išleido ir vartus uždarė taip pat R. B.. Liudytojas atpažino R. B., kuris buvo su kepure, su akiniais, matė jį iš nedidelio atstumo (50-100 m), parodė, kad matomumas buvo geras, rūko nebuvo. Liudytojas patvirtino, kad R. B. nuo 15 val., kai jie pradėjo stebėti sodybą, visą laiką buvo su tais pačiais drabužiais. Taip pat R. B. parodymus paneigė ir liudytojas M. A., kuris, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad ryte atėjo vyras, kuris jam nebuvo matytas, bei liudytojas E. M. G., kuris parodė, kad išvežant juos ryte, prie to namo jis matė žmones, buvo vyras ir moteris ir kad vairuotojas kalbėjosi su vyru. Tas vyras tikrai juos matė, kai jie sėdėjo automobilyje. Šie įrodymai visiškai paneigia R. B. parodymus, kad jis su tuo įvykiu nesusijęs ir apie „nelegalų“ gabenimą nieko nežinojo.

R. B., ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad su I. R. jie susipažino atsitiktinai, pasikeitė telefonų numeriais ir tuo metu bendravo tik antrą kartą, teisme savo parodymus pakeitė ir jau tvirtino, kad I. R. turėjo net kelis jo telefono numerius. Taip pat jis patvirtino, kad su I. R. telefonu prieš susitinkant bendravo daug kartų. Pažymėtina, kad šie kaltinamojo R. B. parodymai atsirado tik po to, kai jis susipažino su bylos medžiaga ir pamatė, kad 2012 m. balandžio 11 d. su I. R. jis kontaktavo net 9 kartus, balandžio 12 d. – vieną kartą.

R. B. parodymus, kad sandėlys priklauso 28 pajininkams ir daug kas juo naudojosi, paneigti liudytojo V. B. parodymais, kuris parodė kad 2012 m. raktus nuo sandėlio turėjo tik vienas R. B..

Kaltinamasis R. B. bandė įtikinti teismą ir tuo, kad ne visus jo parodymus tyrėjas užrašė. Tačiau tokie jo parodymai nepagrįsti ir visiškai paneigti, kadangi, kaip matyti iš R. B. apklausos protokolo, tyrėjui apklausiant R. B. dalyvavo advokatas, kaltinamasis susipažino su apklausos protokolu ir jokių pastabų nepareiškė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu tiek R. B., tiek jo advokatas gynė savo poziciją, apskųsdami procesinius sprendimus, tačiau nebuvo nė vieno skundo dėl to, kad jo parodymai buvo užrašyti neteisingai ar iš viso neužrašyti.

Kaip nepagrįsti atmetami kaltinamojo G. G. teisme duoti parodymai, kad su B. S. apie „nelegalų“ gabenimą jie nekalbėjo, kad B. S. jis pasiėmė tam, jog jis susirastų darbą. Tokie G. G. parodymai vertinami kaip siekimas padėti B. S. išvengti atsakomybės. Iš paties G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, telefoninių pokalbių matyti, jog G. G. dar iki to įvykio žinojo, kad jam reikės pervežti 4 „nelegalus“. Taip pat G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad B. S. žinojo apie „nelegalų“ gabenimą, nes I. R. jam buvo minėjęs, kad reikia dar vieno žmogaus, todėl jis apie tai buvo kalbėjęs su B. S., kuriam pasakė, kad reikės nuvežti žmones iš Ignalinos rajono į Vilnių, ir B. S. su tuo sutiko. Apie tai, kad reikės dar vieno žmogaus, yra užfiksuota ir telefoniniame pokalbyje. Taigi, akivaizdu, kad B. S. vietos automobilyje tikrai nebuvo, ir iš anksto buvo žinoma, kad jis (B. S.) turės važiuoti kitu automobiliu, kartu su S. S. ir atlikti kitą vaidmenį – lydėti iš paskos važiuojantį G. G. automobilį su „nelegalais“. Tai atitinkamai paneigia ir B. S. parodymus, kad jis važiavo susirasti darbą ir apie „nelegalus“ nieko nežinojo. Tokie B. S. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. G. G. parodymus, kad atvykęs prie sandėlio, jis automobilį įvarė į vidų ir uždarė sandėlio vartus, paneigė pareigūnai, stebėję sandėlį, nurodydami, kad automobilį į sandėlį įleido ir jo vartus uždarė, taip pat jį ryte iš sandėlio išleido sodybos šeimininkas R. B.. Tai atitinkamai paneigia ir G. G. parodymus, kad R. B. jis nepažįsta ir tuo metu jo nematė. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad G. G. atpažino R. B., kuris leido naudotis sandėliu, į kurį jis atvedė „nelegalus“. Šį atpažinimą teismo posėdžio metu G. G. bandė paneigti, nurodydamas, kad R. B. jis visiškai nepažįsta, o jį atpažino, nes jį vertė tai daryti. Tačiau susipažinus su šiuo protokolu, akivaizdu, kad atpažinimo metu dalyvavo G. G. advokatas, taip pat ir vertėjas. G. G. R. B. atpažino neabejotinai, jokių dvejonių dėl jo neišsakė. Kaltinamasis G. G. pripažino ėjęs pasitikti nuo Baltarusijos sienos atėjusių žmonių ir juos atvedęs į sandėlį, tačiau tvirtino tik tada supratęs, kad tai „nelegalai“, bet jam buvo gaila juos palikti, nes buvo mažas vaikas, jie buvo šlapiais drabužiais. Tokie G. G. parodymai vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog jis iš anksto žinojo, kad tie asmenys bus „nelegalai“, bei kiti bylos įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu G. G., nurodęs, kad vietovę, kur reikės pasitikti „nelegalus“, jam buvo parodęs I. R., teismo posėdžio metu šiuos parodymus pakeitė ir jau tvirtino, kad tai padarė S., ir kad būtent S. pasakė, jog jam reikės važiuoti prie sandėlio. Teismas tokius kaltinamojo G. G. parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą padėti I. R. išvengti atsakomybės, kadangi jie prieštarauja jo paties pirminiams parodymams ir kitiems bylos įrodymams.

Kaltinamasis B. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G. G. jam pasiūlė važiuoti į Lietuvą pas kažkokį žmogų pastatyti garažą. Sutiko, nuvažiavo į kažkokį vienkiemį, kur juos pasitiko šeimininkas R. B.. Po to atsirado S. S., G. G. išėjo, o jis su S. S. nuėjo miegoti į mašiną. Ryte skambino G. G., jis neatsiliepė, todėl jis nutarė važiuoti į Latviją ir buvo sulaikytas pasieniečių. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme daugiau nei po metų B. S. prisiminė daugiau ir kitokių aplinkybių. Teisme B. S. apie jokį garažo statymą jau nebeužsiminė. Jis parodė, kad važiavo dėl darbo, jam žadėjo pakalbėti dėl darbo, kad pora vyriškių turėjo padėti prie statybų. Su R. B. kalbėjo apie garažo stogo uždengimą, tačiau jam netiko kaina ir jie dėl darbo nesusitarė. Be to, teisme B. S. nurodė ir visai kitokias susitikimo su S. S. aplinkybes, t. y. kad su S. S. jie susitiko prie parduotuvės „Maxima“, kur jis (B. S.) persėdo į jo (S. S.) automobilį, o ne pas R. B. sodyboje, kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu. Teisme B. S. prisiminė ir tai, kad su jais dar buvo I. R.. B. S. parodė, kad G. G. jam pasakė, jog S. S. jį paveš ir parodys darbą. Tačiau tokių parodymų S. S. nei teismui, nei tyrėjams nedavė. Tokių B. S. parodymų nepatvirtino ir G. G., kuris parodė, kad B. S. persėsti pas S. S. į automobilį liepęs dėl to, jog jis atlaisvintų jo automobilį, kad jis galėtų paimti tuos žmones, kuriuos vežė. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis B. S. parodė ir tai, kad į Vilnių jis važiavo, nes G. G. ir S. S. jam pažadėjo surasti darbą. Dar važiuojant į Lietuvą jam pasakė, kad važiuos į Vilnių, suras jam darbą. Taigi pradžioje teigęs, kad važiavo statyti garažo į vieną vienkiemį, B. S. vėliau jau teigė, kad jau važiuojant į Lietuvą jam buvo pasakyta, jog važiuos į Vilnių, kur jam suras darbą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad ryte ruošėsi važiuoti į namus, į Latviją, teismo posėdžio metu tvirtino kitaip, kad kartu su S. S. važiavo į Ignaliną, į Vilnių ieškoti darbo. Tačiau kaltinamasis S. S. apie jokias darbo paieškas parodymų nedavė, jis aiškiai nurodė savo vykimo į Vilnių tikslą – lydėti automobilį. B. S. taip pat teigė, kad dirbti ketino su G. G., tačiau pats G. G. to nepatvirtino, kaip ir nepatvirtino to, kad jis B. S., prieš jam persėdant į S. S. automobilį, sakė apie gimines, kad jam juos reikia aplankyti. Kaip parodė G. G., B. S. persėdus pas S. S. į automobilį, jie visi kartu trimis automobiliais nuvažiavo į Ignalinos pusę, į (duomenys neskelbtini), kur B. S., S. S. ir I. R. nuvažiavo pas R. B. į sodybą, o jis prie sandėlio. Tai atitinkamai paneigia B. S. parodymus, kad jis nematė ir nežino, kur nuvažiavo G. G.. Kad tuo pačiu metu du automobiliai atvažiavo į R. B. sodybą, o vienas nuvažiavo prie sandėlio, parodė ir pareigūnai, stebėję R. B. sodybą ir sandėlį. B. S. parodymus, kad G. G. tik tos pačios dienos – balandžio 12 d. ryte jam paskambinęs pasiūlė važiuoti ieškoti darbo, paneigia paties G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad B. S. dar iki tos dienos žinojo apie „nelegalų“ gabenimą ir pats sutiko važiuoti juos nuvežti iš Ignalinos rajono į Vilnių. B. S. taip pat parodė, kad važiuojant į Vilnių jokio „Opel“ automobilio kelyje jis nematė. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia kaltinamojo S. S. ikteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad važiuojant jie aplenkė automobilį „Opel Vectra“. Taip pat paneigti pasienio pareigūnų parodymais, kad automobiliai „BMW“ ir „Opel Vectra“ važiavo vienas paskui kitą.

Pažymėtina, kad prieštaringi kaltinamojo B. S. parodymai ir dėl telefoninių kontaktų su G. G.. B. S., pradžioje teigęs, kad G. G. skambino tik vieną kartą, vėliau parodymus pakeitė, nurodydamas, kad jam skambino daugiau kartų, nes norėjo sužinoti, kur jis yra, bet jis neatsiliepė. Tačiau, išanalizavus kaltinamųjų kontaktus nustatyta, kad su G. G. B. S. kontaktavo 8 kartus, iš jų vieną kartą 1.05 val., pokalbis truko 10 sekundžių, 7.02 val. pokalbis truko 12 sek. Apie tai kaltinamasis paaiškino tik tiek, kad telefonas galėjo nusispausti pats. Po to B. S. nurodė dar kitaip, kad ryte jis kontaktavo su G. G., klausė jo, kur jis dingo, jo ieškojo. Taip pat kaltinamasis negalėjo teismui paaiškinti, kokiu tikslu jis kontaktavo su S. S., nors, kaip pats nurodė, tuo metu jie buvo viename automobilyje. B. S. parodymus, kad jo automobilyje buvo įvairių statybinių reikmenų, darbo instrumentai, elektriniai pjūklai, visokie raktai, kad pusė bagažinės buvo instrumentų, paneigia automobilio „Opel Vectra“ apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad jame jokių kitų daiktų, išskyrus gabenamų „nelegalų“ šlapius drabužius, guminius batus, nebuvo rasta.

Kaltinamasis I. R. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad jo pažįstamas I. paprašė pagalbos, pavežti nuo Baltarusijos sienos atėjusius žmones iki kažkur ir tik bevežant sužinos iki kur. Jis sutiko padėti, tačiau sužinojęs, kad ten nėra pasienio praėjimo punkto ir supratęs, kad tai gali būti kriminalas, atsisakė toliau vykdyti šį nusikaltimą ir iš R. B. sodybos išvažiavo. Taip pat, pasak I. R., tik atsitiktinumas lėmė tai, kad žmonių paėmimo vieta sutapo su R. B., kurį jis pažinojo ir buvo matęs vieną ar du kartus, gyvenamąją vieta. Tokie I. R. parodymai neįtikinami, nelogiški ir paneigti kitais bylos įrodymais. Pažymėtina, kad nors I. R. bandė įtikinti teismą, kad jis tik pas R. B. sužinojo, kad ten nėra pasienio praėjimo punkto, kuriuo žmonės pereina Baltarusijos–Lietuvos sieną, todėl supratęs, kad tai kriminalas, atsisakė toliau vykdyti šį nusikaltimą ir iš R. B. sodybos išvažiavo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis tai aiškinio kiek kitaip, t. y. kad S. S. su „BMW“ ir G. (G. G.) su „Opel Vectra“ atvažiavus į Lietuvos pasienio zoną ir sustojus prie kažkokių sandėlių, jis persigalvojo ir nutarė nebepadėti vežti „nelegalus“, todėl nuvažiavo pas R.. Nors I. R. teisme aiškino, kad jis nežino, iš kur ikiteisminio tyrimo metu jo parodymuose atsirado žodis „nelegalai“, kad tokio žodžio jis niekada nesakė, nes nežinojo, kad asmenys, kuriuos jis sutiko pavežti, bus „nelegalai“, priešingai, jam buvo pasakyta, kad tų asmenų dokumentai yra tvarkingi, taip pat teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį pagal pokalbius, tyrėjas jo parodymus užrašė taip, kaip jam pačiam (tyrėjui) buvo patogiau, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu I. R. buvo apklaustas prie advokato, dalyvaujant vertėjui, su protokolu susipažino ir jokių pastabų nepareiškė. Be to, pats I. R. savo ranka, savo kalba, 2012-10-17 apklausoje parašė, kad jis neorganizavo „nelegalų“ gabenimo, bet turėjo surasti žmones ir transportą. Taigi pats kaltinamasis savo ranka parašė apie „nelegalų“ gabenimą, todėl jo parodymai, duoti teisme, kad jis nežinojo, kad tai bus „nelegalai“, vertinami kritiškai. Be to, kaip matyti iš telefoninių pokalbių, I. R., palikęs R. B. sodybą, toliau domėjosi, kaip sekasi kitiems kaltinamiesiems, ir apie tai informuodavo kitus asmenis, t. y. skambino A. ir Irako piliečiui. Todėl jo versija, kad jis atsisakė toliau vykdyti šį nusikaltimą, yra nepagrįsta ir paneigta kitais bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. R. parodymai dėl šios aplinkybės nebuvo nuoseklūs – I. R. ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad paliko visus ir tuo daugiau nesidomėjo, teisme jau aiškino, kad iš žmogiškumo skambino ir teiravosi. I. R. parodymus, kad tik atsitiktinumas lėmė tai, jog žmonių paėmimo vieta sutapo su R. B., kurį jis pažinojo ir buvo matęs vieną ar du kartus, gyvenamąja vieta, teismas taip pat vertina kritiškai, nes juos paneigia byloje esantys telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad dar 2012 m. balandžio 1 d. pokalbio su I. R. metu G. G. domisi, ar skambino R.. I. R. atsako, kad „su juo ryt, paaiškins rytoj ir vakarop jam pasakys“. Balandžio 3 d. užfiksuotas R. B. pokalbis su I. R., kurio metu I. R. domisi, ar yra sniego, pažada atvažiuoti su kolektyvu, kai nutirps sniegas. Iš balandžio 4 d. pokalbio matyti, kad I. R. ir asmuo vardu A. tariasi, kad reikia palaukti, kol ištirps sniegas, nes nenori gadinti tokios vietos. Bijo „sudeginti vietą ir patys sudegti“. Taigi iš šių aplinkybių ir po to sekusių įvykių akivaizdu, kad R. B. sodyba buvo pasirinkta neatsitiktinai, kadangi pokalbio metu I. R. nurodo, kad „bijo sudeginti vietą ir patys sudegti“. Matyti, kad I. R. su R. B. užmaskuotai kalba apie „nelegalus“ ir derina jų slėpimo ir gabenimo klausimus. R. B. tai nebuvo naujiena, jam nekilo jokių klausimų, su kokiu kolektyvu ir kokiu tikslu žada atvažiuoti I. R.. I. R. teisme duoti parodymai, kad su A. buvo kalbama apie cigarečių gabenimą, todėl buvo kalbama apie „sniegą“, vertinami kritiškai, kadangi tokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu I. R. nedavė, byloje nėra jokių duomenų, informacijos apie tai, kad I. R. užsiėmė cigarečių kontrabanda. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. R., atliekant atpažinimą iš nuotraukų, neatpažino R. B., nors, kaip pats tvirtino, buvo su juo pažįstamas ir bendravo. Akivaizdu, kad I. R. neatpažino R. B. tyčia, siekdamas, kad jis (R. B.) išvengtų atsakomybės. I. R. parodymai, kad jis skambino R. B. ir paprašė leisti pasidėti statybines medžiagas, paneigti jau pirmiau aptartais įrodymais.

Taigi pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad visi kaltinamieji žinojo, kur ir kokiu tikslu vyksta į Lietuvą, t. y. gabenti neteisėtai valstybės sieną perėjusius asmenis, ir juos gabeno bei slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiekvienas iš kaltinamųjų žinojo, ką ir kaip bei kada ir kuriuo metu turės daryti, suprato savo veiksmų pobūdį, kad kiekvieno veiksmai buvo būtini vieningam tikslui pasiekti, ir suvokė, kad veikia bendrai.

Iš BK 292 str. 2 d. dispozicijos matyti, kad šiai veikai inkriminuoti turi būti nustatytos savanaudiškos paskatos. Teismas daro išvadą, šis veiką kvalifikuojantis požymis byloje įrodytas ne tik kaltinamųjų parodymais, bet ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, iš kurių matyti, kad telefoninio pokalbio (2012-04-10) su A. metu I. R. užsimena dėl apmokėjimo. Iš SMS su A. 2012-04-13 matyti, kad I. R. domisi, ar Maskva davė pinigus. Iš SMS su Irako piliečiu, I. R. nurodo, kad turi būti apmokėta, nes kitaip nebendradarbiaus.

I. R., skirtingai nei kiti kaltinamieji, kuriems pareikšti kaltinimai pagal BK 292 str. 2 d., kaltinimas pagal BK 292 str. 3 d., kaip šios veikos organizatorius. Tačiau teismas, ištyręs ir įvertinę bylos įrodymus, daro išvadą, kad šio nusikaltimo organizatoriais buvo visai kiti asmenys, o I. R. buvo tik tų asmenų nurodymų vykdytojas bei B. S., G. G., R. B. ir asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta į atskirą bylą, bendravykdytojas gabenant ir slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną perėjusius užsieniečius. Pats I. R. neigia buvęs šios veikos organizatoriumi. Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojų S. N. H. K., M. A., E. M. G. ir G. N. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad jie dėl patekimo į Europą tarėsi ir derino ne su I. R., o su kitais asmenimis, kuriems už tai sumokėjo dideles pinigų sumas. Kad šios veikos organizatoriai buvo visai kiti asmenys rodo ir byloje esantys telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad paties I. R. veiksmai buvo koordinuojami kitų asmenų, jam pačiam buvo duodami nurodymai, o jis tuos asmenis informuodavo apie įvykių eigą, t. y. jis duodavo ataskaitas kitiems asmenims apie atliktus veiksmus. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo I. R. identifikuoti kaip šios veikos organizatorių, o leidžia jį laikyti tik kaip šios veikos vykdytoją kartu su kitais kaltinamaisiais. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad už „nelegalų“ gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo prašoma atlyginti ne I. R., o pats I. R. prašė kitų asmenų atlyginti už tai jam ir jo bendrininkams. Vien tai, kad I. R., kaip vykdytojo veiksmų apimtis buvo platesnė nei kitų bendrininkų, nesudaro pakankamo pagrindo priskirti jam organizatoriaus vaidmenį. Taigi atsižvelgus į tai darytina išvada, kad I. R., kaip ir kitų kaltinamųjų, veiksmai atitinka BK 292 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl iš BK 292 str. 3 d. perkvalifikuotini į BK 292 str. 2 d.

Kaltinamųjų I. R., B. S., I. G. ir R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad jie veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis.

Kaltinamieji I. R., B. S., G. G. ir R. B. padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Už BK 292 str. 2 d. numatytą nusikaltimą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių jiems taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 292 str. 2 d. sankcijoje, negalima.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme ir jų veiksmų apimtį, į tai, kad jie anksčiau neteisti, duomenų, kad būtų bausti administracine tvarka, neigiamai charakterizuojami, nėra. Taip pat negauta duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamieji būtų padarę kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Kaltinamieji yra solidaus amžiaus, I. R., B. S. ir G. G. dirba Latvijos Respublikoje, kurioje ir nuolat gyvena, kaltinamasis R. B. ūkininkauja, iš pateiktų duomenų matyti, kad jis ir I. R. turi sveikatos problemų. Taigi, nors yra viena kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgus į tai, kad kaltinamieji teisiami pirmą kartą, kad jų nusikalstami veiksmai užfiksuoti vienintelį kartą, kad jie jokių pajamų iš nusikalstamos veikos negavo, kad negauta duomenų, jog jie būtų bausti administracine tvarka ar charakterizuojami neigiamai, jiems pagal BK 292 str. 2 d. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos numatytų bausmių vidurkiui. Įvertinus tai, kad kaltinamieji anksčiau neteisti, taip pat atsižvelgus į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip treji su puse metų, kad negauta duomenų, jog per tą laikotarpį kaltinamieji būtų nesilaikę įstatymų ir padarę naujų teisės pažeidimų ar nusikaltimų, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamieji būtų neigiamai charakterizuojami, jie dirba, yra solidaus amžiaus, kaltinamieji I. R. ir R. B. turi sveikatos problemų, yra pagrindas manyti, kad jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamiesiems taikant BK 75 str. ir atidedant jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, paskiriant įpareigojimus. Į kaltinamiesiems B. S., S. S. ir R. B. paskirtų bausmių laiką įskaitomas jų laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Daiktai: navigacinis prietaisas „MAGELLAN Maestro“ su automobiliniu pakrovėju, „Ežio“ dėžutė, 3 instrukcijos, plastikinė daugkartinio pildymo kortelė, plastikinis SIM kortelės laikyklis, SIM kortelė „BILAIN“ Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „Ežys“, vokas su kojinėmis ir 2 lapeliais, R. B. drabužiai, mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele ir bukletas „Ežys“, paimtas iš G. G., mobiliojo ryšio telefonas „LG FM Recording“ su SIM kortele, paimtas iš B. S., kurie buvo panaudoti nusikaltimui daryti, taip pat vokas su kojinėmis ir 2 lapeliais, saugomi Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

I. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 str. 2 d., ir jam paskirti 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., I. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo vietos priežiūrą vykdančios institucijos žinios, tęsti darbą, pusę metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės atlikimo pradžią I. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 str. 2 d., ir jam paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 str., į R. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-04-13 iki 2012-04-24.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., R. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo vietos priežiūrą vykdančios institucijos žinios, tęsti darbą – ūkininkauti, pusę metų po nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės atlikimo pradžią R. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 str. 2 d., ir jam paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 str., į G. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-04-13 iki 2012-05-04.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., G. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo vietos priežiūrą vykdančios institucijos žinios, tęsti darbą, pusę metų po nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės atlikimo pradžią G. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

B. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 str. 2 d., ir jam paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 str., į B. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-04-13 iki 2012-05-09.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., B. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo vietos priežiūrą vykdančios institucijos žinios, tęsti darbą, pusę metų po nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės atlikimo pradžią B. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, G. G. ir B. S. paskirtas kardomasias priemones – užstatą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus: voką su kojinėmis ir 2 lapeliais, taip pat daiktus, kurie buvo panaudoti nusikaltimui daryti: navigacinį prietaisą „MAGELLAN Maestro“ su automobiliniu pakrovėju, „Ežio“ dėžutę, 3 instrukcijas, plastikinę daugkartinio pildymo kortelę, plastikinį SIM kortelės laikyklį, SIM kortelę „BILAIN“ Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę „Ežys“, , R. B. drabužius, mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele ir bukletą „Ežys“, paimtus iš G. G., mobiliojo ryšio telefoną „LG FM Recording“ su SIM kortele, paimtą iš B. S., saugomus Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.