Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-2482/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2-2482/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01386-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „4Ad“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „BDM Group“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2482/2013Proceso Nr. 2-55-3-01386-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „4Ad“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BDM Group“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „4Ad“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „4Ad“, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „MaxContract“. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką neatsiskaito pagal 2012 m. birželio 14 d. susitarimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, todėl tikėtina, kad turi finansinių sunkumų ir dėl to yra nemokus.

Atsakovas UAB „4Ad“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „4Ad“ bankroto bylą; įmonės administratoriumi paskyrė UAB „MaxContract“.

Teismas nustatė, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovo vadovui įteikti 2013 m. liepos 17 d., tačiau atsakovo vadovas teismo reikalautų ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų nepateikė, šios pareigos neįvykdė ir Vilniaus apygardos teismui 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi jam paskyrus 1 000 Lt baudą, todėl sprendė, kad toks atsakovo neveikimas suponuoja pačius nepalankiausius faktus, susijusius su atsakovo finansine padėtimi (contra spoliatorem prezumpcija). Iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad pagal paskutinį kartą teiktas finansinės atskaitomybės ataskaitas už 2010 finansinius metus, atsakovas turėjo 111 309 Lt vertės turto, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 61 629 Lt, todėl sprendė, jog nutarties priėmimo dienai atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo netinkamo įteikimo. Nurodo, kad pranešimus atsakovui pareiškėjas siuntė tik apelianto įmonės registracijos adresu, nors dokumentuose, taip pat ir susitarime dėl įsiskolinimo sumokėjimo yra nurodytas adresas korespondencijai. Tokiu būdu būdamas tinkamai informuotas apie procesinių dokumentų įteikimo adresą pareiškėjas žinojo, kad registracijos adresu korespondencija bus neįteikta, todėl manytina, kad tokiu būdu siekė išvengti reikalavimo ginčijimo, todėl elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiauja ĮBĮ suteikiamomis teisėmis. Nurodo, kad apelianto skola yra išvestinė iš pradinio skolininko skolos, todėl pareiškėjas privalėjo informuoti solidarų skolininką apie reikalavimą sumokėti skolą ir tinkamai įgyvendinti ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas neobjektyviai ir neįvairiapusiškai ištyrė byloje pateiktus dokumentus ir aplinkybes.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Atsiliepimas argumentuojamas tuo, kad ieškovas, patikrinęs viešai prieinamus kontaktinius duomenis, visus pranešimus siuntė šiuo viešai skelbiamu apelianto adresu. Egzistuoja visos sąlygos iškelti bankroto bylą apeliantui, o apeliantas net nebando įrodyti, kad jo finansinė padėtis yra gera.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas grindžia tuo, jog ieškovas tinkamai neinformavo atsakovo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu siekė išvengti reikalavimo ginčijimo.

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išankstinio ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo ne teisme tvarka, kurios privalo laikytis kreditorius prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei (skolininkui) iškėlimo (CPK 137 str. 2 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Vadovaujantis šia tvarka, kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Nustačius, kad kreditorius nesilaikė ar netinkamai laikėsi išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, jo pareiškimą atsisakoma priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

Bylos duomenys liudija, kad pranešimą dėl skolos grąžinimo ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui (apeliantui) UAB „4Ad“ ieškovas siuntė jo registruotos buveinės adresu – Laisvės pr. 125, Vilnius (25-26 b. l.), tačiau dokumentai grįžo neįteikti (31 b. l.), tuomet pranešimas buvo siunčiamas pakartotinai (32-33 b. l.), ir vėl grąžintas neįteiktas (34 b. l.), todėl laikytinas įteiktu pagal CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalyse bei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus formalius reikalavimus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalių sudarytame susitarime dėl įsiskolinimo sumokėjimo, kuriuo grindžiamas ieškovo reikalavimas, nurodytas atsakovo adresas korespondencijai – Ukmergės 315 B, Vilnius (16 b. l.), tačiau šiuo adresu dokumentai nebuvo siųsti. Apelianto teigimu, tokiu būdu buvo siekta išvengti skolos ginčijimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas, priėmęs ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo procesinius dokumentus, teismo pranešimą dėl atsiliepimo ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo atsakovui siuntė ir įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu (74, 77 b. l.); dokumentai įteikti jam asmeniškai (78 b. l.), tačiau įmonės vadovas nei atsiliepimo (nesutikimo su reikalavimu iškelti bankroto bylą), nei teismo reikalautų įmonės finansinių dokumentų nepateikė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi įmonės vadovui skyrė baudą (79-80 b. l.), ši nutartis jam taip pat įteikta (85 b. l.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apie inicijuotą teisminį procesą atsakovas buvo informuotas, tačiau pats nesiėmė veiksmų siekdamas ginčyti ieškovo reikalavimą ar išvengti bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos apelianto teisės dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad paskutinį kartą atsakovas finansinės atskaitomybės ataskaitas teikė už 2010 finansinius metus; kad 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonė turėjo 111 309 Lt vertės turto, o jos pradelsti įsipareigojimai sudarė – 61 629 Lt, ir padarytos išvados apie atsakovo nemokumą nutarties priėmimo momentu (ĮBĮ 2 str. 8 d.), apeliantas atskirajame skunde neneigia.

Kitų argumentų, reikšmingų skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, apeliantas nenurodo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė