- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-68
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- K. G., K.
- Kategorijos
Teisėjas S.Valužis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. sausio 12 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. G. priteista 656 Lt Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. vasario 22 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), S. G. priklausančiame gyvenamajame name, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, bandant išsiaiškinti, kur dingo S. G. pinigai, nuteistasis A. G. tyčia kumščiu sudavė savo broliui nukentėjusiajam K. G. į galvą, kaklą, dešiniąją akį. Dėl suduoto smūgio į akį, trūkus akies ragenai bei rainelei įstrigus akies žaizdoje, K. G. neteko regos dešiniąja akimi. Tokiu būdu A. G. sunkiai sutrikdė K. G. sveikatą, t.y. A. G. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį. Nurodo nesutinkantis su šiuo nuosprendžiu. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos BPK 301 str., numatantį, kad ,,apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai“. Tvirtina, jog teismo nuosprendis pagrįstas nukentėjusiojo K. G. parodymais, bylos nagrinėjimo teisme metu K. G. buvo miręs, todėl nebuvo galimybės patikrinti jo parodymus. Apelianto manymu, tokiu būdu pažeista jo teisė į gynybą. Teigia, jog nukentėjusiojo K. G. duoti parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi: vienos aplinkybės nurodytos duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kitos – rašant pareiškimą policijos komisariatui, dar kitaip įvykio aplinkybės išdėstomos ligoninės priėmimo skyriuje. Be to, apelianto tvirtinimu, teismas tinkamai neįvertino V. G. parodymų. Nurodo, jog V. G. yra jo buvusi žmona, tuo metu, kai ji davė parodymus, vyko jų santuokos nutraukimo procesas. Teigia, kad jų tarpusavio santykiai buvo labai blogi, tą patvirtina ir byloje užfiksuoti duomenys. Pabrėžia, jog tuo metu V. G. gyveno su jo broliu, t.y. nukentėjusiuoju K. G. . Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismo medicinos ekspertizės metu neatmesta galimybė, kad K. G. akį galėjo susižaloti pats. Apelianto manymu, byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl brolio K. G. sužalojimo, todėl tvirtina esąs nepagrįstai nuteistas.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti, o gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Priešingai, nei skunde teigia A. G. , pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, juos aptarė nuosprendyje ir pagrįstai A. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d. Teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti nuosprendyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti.
Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas negalėjo remtis nukentėjusiojo K. G. parodymais todėl, kad jis mirė ir nebuvo galimybės jo apklausti teisme, be to jo parodymai buvo prieštaringi, o teismas jais rėmėsi ir taip pažeidė jo teisę į gynybą, yra atmetami. Šiuo konkrečiu atveju nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes nukentėjusio K. G. parodymų teisiamajame posėdyje patikrinti išties nebuvo galimybės, nes jis 2004 05 10 mirė (mirties liudijimas yra byloje – b.l. 41), o posėdis vyko nuo 2004 m. liepos 15 d. iki rugsėjo 27 d. Teismas pasielgė teisingai pagarsinęs teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo parodymus vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 1 p.
Negalima sutikti su A. G. teiginiu, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus. Iš byloje esančių duomenų – nukentėjusiojo K. G. apklausos protokolų matyti, kodėl kito jo parodymai: jis, kreipdamasis į medikus, nenorėjo išduoti brolio, todėl paaiškino, jog akį susižeidė medžio šaka. Tokią aplinkybę jis nurodė teismo medicinos specialistui (b.l. 11-12) ir Kretingos bei Klaipėdos ligoninės medikams (b.l. 9). Tačiau nesulaukęs brolio atsiprašymo ir supratęs, jog brolis jį sužalojo sunkiai, nes teko pašalinti dešinę akį, todėl tada jis kreipėsi į policiją.
Protokole pareiškime K. G. nurodė, jog A. G. 2004 m. vasario 22 d. trenkė kumščiu į dešinę akį, kaklą, galvą (b.l. 4). K. G. , apklaustas liudytoju (b.l. 29-30; 32), atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b.l. 34), apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l. 39-40), parodė, jog jį išties sužalojo brolis suduodamas kumščiu į dešinę akį. Pats jis nesusižalojo, o 2004 05 03 pareiškimą jo vardu į policiją parašė brolis A. G. , o jis tik pareiškimą pasirašė (b.l. 37). Iš šio pareiškimo turinio matyti, kad K. G. prašė nutraukti baudžiamąją bylą brolio atžvilgiu nurodydamas, kad šis akies neišmušė. Tačiau nukentėjusysis, parašęs tokio turinio pareiškimą, tą pačią dieną buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriam vėl patvirtino, kad jį iš tiesų sužalojo brolis, o prašymą dėl bylos nutraukimo parašė brolio paprašytas. Pats nuteistasis kaltę neigia, tačiau teisme pripažino, jog jis liepė nukentėjusiajam parašyti pareiškimą policijai dėl bylos nutraukimo, kadangi šis nerašė, todėl pareiškimą parašė pats (b.l. 97-99). Esant tokioms bylos aplinkybėms negalima nukentėjusiojo parodymus laikyti prieštaringais, nes buvo išsiaiškinta, kodėl jo parodymai kito: keitimo priežastys aiškios ir suprantamos, nes nukentėjusysis, nenorėdamas, jog brolis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pastarojo paprašytas, sutiko ir pasirašė pareiškimą dėl bylos nutraukimo.
Be to, nenustatyta priežasčių, dėl ko nukentėjusysis būtų galėjęs apkalbėti brolį, todėl teismas turėjo pagrindą remtis jo parodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu dar ir todėl, kad jie patvirtinti liudytojos V. G. , kuri yra tiesioginė įvykio liudytoja, parodymais. Ši liudytoja viso proceso metu buvo kategoriška – ikiteisminio tyrimo metu apklausta triskart, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjo Kretingos apylinkės teisme (b.l. 19-20; 15-16, 22-23, 24-26), o taip pat teisiamajame posėdyje (b.l. 122) parodė, kad A. G. kumščiu trenkė K. G. į dešinę akį, galvą, kaklą – viso 3 smūgius už tai, jog įtarė jį paėmus mamos 500 Lt. Abu brolius išskyrė motina. S. G. , apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 27), o teisme atsisakė duoti parodymus, paaiškino, kad ji abu sūnus išskyrė: Kazys buvo sumuštas, skundėsi, jog skauda dešinę akį ir gydėsi namuose, o į gydytojus kreipėsi tik po trijų dienų.
Apelianto tvirtinimas, jog teismas netinkamai įvertino liudytojos – jo buvusios žmonos V. G. parodymus, yra niekuo nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pastaroji išties būtų jį apkalbėjusi ir gyvenusi su jo broliu. Tą faktą, kad liudytoja V. G. davė teisingus parodymus, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet iš dalies ir jo motinos S. G. aiškinimas apie kilusio konflikto tarp jo sūnų priežastį – Kazys buvo sumuštas dėl jos dingusių pinigų, tuoj po įvykio jis guodėsi, jog skauda dešinę akį ir ją tris dienas gydė namuose, o kai nepagerėjo, kreipėsi į medikus.
Nors A. G. skunde ir pabrėžia, kad teismo medicinos specialistas išvadoje nurodė, jog nukentėjusysis akį galėjo susižaloti pats, tačiau tokios išvados nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Nukentėjusysis paaiškino, dėl kokios priežasties medikams nurodė, akį susižalojęs į medžio šaką.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l. 11-12), konstatuojama, kad pašalinus dešinę akį, nukentėjusysis neteko regos, todėl jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Akies sužalojimas galėjo gautis sumušus akies sritį, ką ir patvirtina surinktų įrodymų visetas. Teismo išvada, kad būtent A. G. kaltas dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, yra teisinga ir pagrįsta. Šioje byloje išvis nebuvo liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems būtų buvęs taikomas anonimiškumas, todėl apelianto nurodytas BPK 301 str. ir negalėjo būti pažeistas. Skirdamas A. G. bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 str. Taip pat įvertintas nusikaltimo pavojingumo laipsnis, pasekmės ir kaltininko asmenybė. Nuteistajam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artimesnė sankcijos minimumui, todėl kolegijos nuomone, ši bausmė yra tinkama ir teisinga bei negali būti laikoma per griežta.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.