Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-22 teisme gautas pareiškėjo J. J. atsikirtimas į atsakovo atstovų atsiliepimus ir pareiškėjo nubraižytos patalpų schemos (t. 2, b. l. 48–20).

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (t. 2, b. l. 74).

Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).

Be to, Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turi būti atimtas kameros įrenginių užimama plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus tesės pažeidimus (Žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).

Kamera Nr. 91 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento buvo patikrinta 2017-06-27 (išvados surašytos 2017-06-29 patikrinimo aktas Nr. PA.6-212). Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje atitiko nustatytas higienos normas, tačiau užfiksuotas nežymus vizualiai matomas pelėsis.

Kameros Nr. 1 ir Nr. 5 patikrintos 2017-08-08 (išvados surašytos 2017-08-11 patikrinimo akte Nr. PA.6-248). Kameroje Nr. 5 užfiksuotas dirbtinės apšvietos pažeidimas (2017-11-10 patikrinimo akte Nr. PA.6-327 – dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 5 atitiko higienos normas), kameroje Nr. 1 – nežymus pelėsis (2017-11-10 patikrinimo akte Nr. PA.6-327 – pelėsis kameroje Nr. 1 pašalintas). Oro temperatūra abiejose kamerose atitiko nustatytas higienos normas. 2017-10-16 patikrinimo akte Nr. PA.6-300 dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 1 ir Nr. 86 atitiko normas, tačiau užfiksuotas oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimas bei nežymus pelėsis kameroje Nr. 86 (kameroje Nr. 1 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normas). Bendro naudojimo vietos abiejose kamerose švarios ir tvarkingos.

Kameroje Nr. 75 užfiksuotas nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-11-10 patikrinimo aktas Nr. PA.6-327).

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.)

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Pažymoje taip pat nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos ir dirbtinė naktinė šviesa. Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pastebėtina, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specia­lius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A492-2794/2011 pareiškėjas skundėsi, kad jam tiekiamas prastos kokybės maistas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pa­žymėjo, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministeri­jos direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. V-289 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punktas numato atskirus valgiaraščio tipus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingu­mo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo tai­syklių patvirtinimo“ 7 punktas įtvirtina, jog ligoniai pagal medicinines indikacijas (pa­gal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) gali būti maitinami pagal kitus patvirtintus valgiaraščius (pvz. dirbantiems vyrams).

Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje skiriant maitinimą dirbantiems vyrams ar dietinį maitinimą visada yra įvertinama asmens sveikatos būklė, būtinumas skirti ar neskirti dietinį maitinimą, vegetarišką maitinimą ar maitinimą dirbantiems vyrams.

Atkreipė dėmesį, kad dietinis maitinimas įstaigoje yra skiriamas pareiškėjo prašymu ir sveikatos priežiūros specialistui įvertinus medicinines indikacijas tokio maitinimo skyrimui.

Kaip matyti iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-11-14 pažymos Nr. 61/04-2636, bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas J. J. įstaigai pateikė porą skundų (dėl medikų darbo ir dietinio maitinimo). Nors iš skundo teismui matyti, kad pareiškėjas tariamai negavo maitinimo, skirto dirbančiam vyrui, tačiau įstaigos direktoriui skundą pateikė tik 2017-10-02, dieną prieš išvažiavimą iš įstaigos. Iš pateikto atsakymo matyti, kad medikai, įvertinę J. J. būklę, apskaičiavus kūno masės indeksą, nustatė, kad indikacijų skirti maitinimą pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams nėra. Pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas dėl maitinimo, skirto dirbantiems vyrams, kreipėsi tik atvykęs į įstaigą, nėra.

Be to, akcentuotina, jog dietinio, vegetariško maitinimo ar maitinimo, skirto dirbantiems vyrams, paskyrimas be jokios priežasties, o tik pareiškėjui paprašius be jokių argumentų, nėra įstaigos sveikatos priežiūros specialistų kompetencija.

Atkreipia dėmesį, kad dietinis maitinimas įstaigoje yra skiriamas pareiškėjo prašymu ir sveikatos priežiūros specialistui įvertinus medicinines indikacijas tokio maitinimo skyrimui. Be to, matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas labai trumpais laikotarpiais (4, 4 ir 8 dienas), kas tikrai negalėjo jam sukelti neigiamų sveikatos sutrikimų.

Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Be to, atsakovas pažymi, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pareiškėjui dietinį maitinimą skyrė tik išsiaiškinęs, ar toks maitinimas pareiškėjui būtinas, todėl pareiškėjo skunde dėstomos pretenzijos neturi jokio teisinio pagrindo.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (t. 2, b. l. 75).

Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remontas vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesi. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76 reikalavimus. Būriuose ir uždaros zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės.

Pareiškėjas teigia, kad baldai ir tualetai, esantys kamerose, užima vietą ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto. Alytaus pataisos namai su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų.

Kaip numatyta higienos normos HN 134:2015 44 punkte, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Nuteistieji paskirtuose būriuose gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasivaikščiojimas kiemelyje ir pusryčiai bausmę atliekant baudos izoliatoriaus sąlygomis yra išdėstyti dienotvarkėje netinkamai. Pusryčiai numatyti 7.10–8.00 val., pasivaikščiojimas kiemeliuose 8.30–12.30 val., todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra atmestini.

Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą kamerą) arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo.

2015-12-14 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus pataisos namų patalpas (tarp jų B1 ir KTP), akto Nr. PA-436 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta.

2016-12-09 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus pataisos namų patalpas (tarp jų B1 ir KTP), akto Nr. PA. 1-309 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta.

Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Alytaus pataisos namuose.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-11-10 pažyma Nr. 60/09-41540 „Dėl J. J.“ (t. 1, b. l. 11), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-06-13 iki 2017-10-03 (16 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 16 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 16 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Pareiškėjas J. J. ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias gyvenamąsias patalpas:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad buvo patikrintos visos kameros, kuriose buvo pareiškėjas aptariamu metu. Pareiškėjo teiginiai pasitvirtino iš dalies: pelėsis nustatytas kamerose Nr. 91, Nr. 1, Nr. 86. Per žema oro santykinė drėgmė nustatyta kamerose Nr. 91 ir Nr. 86. Per žema oro temperatūra nustatyta kameroje Nr. 86. Nors pareiškėjas skunde nenurodė, tačiau kamerose Nr. 5 ir Nr. 75 dirbtinė apšvieta neatitiko ribinių dydžių pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kiti pareiškėjo nurodyti higienos normų pažeidimai nepasitvirtino. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, o kitą kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Taip pat skunde pareiškėjas nurodo, kad laisvo ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, tuo pačiu pareiškėjas prieštarauja pats sau teigdamas, kad kamerose nebuvo spintelių, kurios priklauso kiekvienam asmeniui. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 28), 14 punktas numato, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 p.) ir spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 p.). Pareiškėjas neįrodė šio savo argumento, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Nėra duomenų, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai skundėsi dėl netinkamų laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose, tai leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad Alytaus pataisos namų patalpose buvo pelėsis, drėgmė.

Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 (patikrinimas atliktas 2015 m. gruodžio 8 d., t. 1, b. l. 57–59) konstatavo, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Būriuose įrengtos vietos, skirtos rūkymui, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu. Tai reglamentuoja Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. Įsakymas Nr. 1-231 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždaroje zonoje“. Geriamojo vandens tiekėjas – UAB „Dzūkijos vandenys“. Patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) patikrinimo metu buvo techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti priemonės naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrenginiams, kirpykloje naudojamiems instrumentams ir įrankiams valyti naudojami autorizuoti biocidai, Atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius buvimo pėdsakus, – jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su individualia V. Mulersko įmone.

Alytaus pataisos namuose yra 10 mokymo klasių, įrengtų atskirame pastate, iš jų viena –kompiuterinio raštingumo mokymo. Mokymo klasėse yra natūralus apšvietimas, įrengtos apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių.

Yra skalbykla, kurioje įrengta nešvarių skalbinių zona, skalbimo patalpa, lyginimo patalpa (zona), džiovinimo patalpa (zona), švarių skalbinių laikymo patalpa, skalbyklos patalpos ir technologiniai įrenginiai išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikirstų. Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojamos atskiros, skirtingai paženklintos talpos. Skalbykloje skalbimo priemonės naudojamos pagal gamintojo nurodytą paskirtį ir instrukcijas. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi jiems skirtoje atskiroje patalpoje atskirai nuo nešvarių skalbinių.

Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami, dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengtos šios patalpos: nusirengimo kambarys, dušinės (20 dušo ragelių), dezinfekavimo kameros patalpa. Sanitarinėje švarykloje yra muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas atskiras rankšluostis. Dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara. Pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas.

Patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, skiriamos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Siekiant užtikrinti švarą Alytaus pataisos namuose, kiekvienos savaitės ketvirtadienį organizuojamos sanitarinės dienos (Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 1-313). Nuteistiesiems sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-104 patvirtintas Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo ir viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarkos aprašas. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuteistiesiems sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną karta per savaitę nusiprausti duše pagal patvirtintą grafiką.

Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Alytaus pataisos namai veiklą vykdo nepažeisdami Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatų.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 (22.14.3. 1.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gruodžio 7 d., t. 1, b. l. 53–56) matyti, kad pataisos namų gyvenamojoje zonoje įrengti 10 lokalinių sektorių (iš jų vienas – neįgaliųjų), darbo zona, valgykla su virtuve, parduotuvė, profesinio rengimo centro padalinys, mokykla, biblioteka, dušinė, skalbykla, kirpykla, sporto aikštynas, sveikatos priežiūros tarnyba, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos.

Mokykla, profesinio rengimo centro padalinys įrengti atskirame pastate. Koridorių, klasių grindų danga kokybiška, gerai valoma. Klasės įrengtos pastato 2-ame ir 3-iame aukštuose. Klasių dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Profesinio rengimo centre įrengta siuvimo klasė bei teorinio mokymo klasės.

Pataisos namų teritorijos uždarojoje zonoje įrengtas pastatas su kamerų tipo patalpomis. Kiekvienoje kameroje įrengta tualeto patalpa su plautuve, tiekiamas šaltas tekantis vanduo. Dušo patalpos įrengtos I-ame ir 2-ame aukštuose, po 4 dušo ragelius. Kamerų tipo patalpose grindų, vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta. Kamerose langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų

vėdinimui. Dirbtiniam apšvietimui naudojama liuminescencinė lempa. Mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys skiriamos valymo priemonės.

Nuteistiesiems maistas į baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpas vežamas termosuose iš maisto bloko. Maisto dalinimui skirti metaliniai vežimėliai. Panaudoti indai plaunami maisto bloko plovykloje.

Kontrolinio praleidimo punkto pastate įrengti trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai. Ilgalaikių pasimatymų patalpas sudaro: gyvenamieji kambariai, tualetas, dušo kabina, bendra virtuvė, įrengtas vaikų žaidimo kambarys. Laikinai gyvenantys asmenys aprūpinami patalyne, virtuvės ir stalo reikmenimis. Gyventojams išduodama švari patalynė. Panaudota surenkama į specialius, suženklintus maišus ir atiduodama į skalbyklą. Kambarių valymui skirtas atskiras valymo inventorius, naudojamos buitinės valymo priemonės, valikliai.

Nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Kiekvienam būriui skirti gyvenamieji kambariai, virtuvėlės, asmeninių daiktų sandėlis, rūbų džiovyklos, tualetai, prausyklos. Prausyklose įrengtos plautuvės, tiekiamas šaltas tekantis vanduo. Patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai. Bendrabutyje Nr. l atliktas kapitalinis remontas. Kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Būriuose įrengtos vietos, skirtos rūkymui, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu.

Maistas gaminamas pataisos namų virtuvėje, šalia įrengta valgykla.

10 lokaliniame sektoriuje įrengtos patalpos, skirtos žmonėms su negalia. Neįgaliesiems pritaikyti dušai, tualetai. Sumontuotas liftas.

1 kartą per savaitę pagal grafiką nuteistiesiems leidžiama praustis dušinėse. Dušo patalpų sienos, grindys išklotos plytelėmis, paviršiai lygūs, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams. Šalia dušinių yra persirengimo patalpa, tualetai. Įrengta 20 dušo ragelių.

Skalbykloje švarių skalbinių sandėlyje atliktas remontas. Skalbyklą sudaro šios patalpos: nešvarių skalbinių patalpa, skalbykla (4 skalbimo mašinos, 1 gręžimo mašina), džiovykla, skalbinių

taisymo-lyginimo patalpa, švarios patalynės patalpa. Visi skalbiniai laikomi ant stelažų. Skalbykloje skalbiami spec. rūbai, chalatai. Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, apatiniai drabužiai

skalbiami ir džiovinami vieną kartą per savaitę pataisos namų skalbykloje. Švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dėl skalbinių skalbimo, sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus skalbykla“.

Asmeninių skalbinių skalbimui prausyklose įrengtos buitinės skalbimo mašinos.

Dezinfekavimo kamera veikia. Dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara. Pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas.

Kirpyklai skirta 20 kv. m patalpa. Kirpykloje įrengtos dvi darbo vietos. Dirba 2 darbuotojai. Kirpėjo darbo vietoje yra tualetinis stalelis, veidrodis, spintelės. Patalpoje yra praustuvė su šaltu ir karštu vandeniu. Virš plautuvės sumontuotas dozatorius su antibakteriniu muilu, naudojami vienkartiniai rankšluosčiai. Nešvarių skalbinių surinkimui naudojama speciali talpa. Švarūs skalbiniai laikomi spintoje, naudojamos vienkartinės kaklajuostės bei sintetinio pluošto užtiesalai. Kirpimo patalpos įrengtos kamerų tipo patalpoje, 8–9 lokalinio ir 10 lokalinių sektorių patalpose.

Laisvės atėmimo vietos darbuotojai išklausę privalomuosius higienos įgūdžių mokymo kursus ir turi turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus. Statutiniai valstybės tarnautojai išklausę privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus ir turi turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus. Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimai laikomi darbo vietoje.

Karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti priemonės naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Lietuvos higienos normos HN 134:20158 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” pažeidimų nenustatyta.

Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Būriuose ir uždaros zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai (t. 1, b. l. 66–72). Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus pataisos namų direktorių ar Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Alytaus pataisos namų 201 brigadoje, 3 miegamajame buvo paskelbęs bado akciją, nes negalėjo 2 savaites nueiti į dušą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte taip pat nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Alytaus pataisos namų direktorius yra patvirtinęs Nuteistųjų maudymosi duše grafiką, pagal kurį nuteistieji duše prausiasi skirtingomis savaitės dienomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentas, atlikęs Alytaus pataisos namų patikrinimą dėl higienos normos HN 134:2015 laikymosi, 2016-12-09 patikrinimo akte konstatavo (t. 1, b. l. 53–55), kad vieną kartą per savaitę pagal grafiką nuteistiesiems leidžiama praustis dušinėse, dušo patalpų sienos, grindys išklotos plytelėmis, paviršiai lygūs, lengvai valomi, šalia dušinių yra persirengimo patalpa, tualetai, įrengta 20 dušo ragelių; ilgalaikių pasimatymų patalpose taip pat įrengta dušo kabina. Pareiškėjo argumentas yra abstraktus, nes nėra nurodyta nei metų, nei apytiksliai mėnesio, kada jis negalėjo nueiti į dušą. Duomenys yra pateikti apie būrius, miegamąsias, kamerų tipo, baudos izoliatoriaus patalpas, o ne brigadas. Esant nekonkrečiam, deklaratyviam pareiškėjo teiginiui, kad nebuvo sudaryta galimybė tinkamai naudotis dušu tam tikru laikotarpiu, kurio neįmanoma patikrinti, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Alytaus pataisos namų 201 brigadoje, 3 miegamajame buvo paskelbęs bado akciją, nes buvo atimta galimybė 2 savaites eiti pasivaikščioti atskirai nuo kitų nuteistųjų, o būnant KTP 14, 11, 20, 35, 31 buvo vedamas vieną kartą po 1 valandą pasivaikščioti, nors privalėjo vesti 2 kartus po 1 valandą.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. BVK 73 straipsnyje numatyta, jog nuteistieji priskirti paprastajai grupei turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, o drausmės grupei priskirti nuteistieji – vieną valandą, neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas. Pareiškėjas laikotarpiu, kai gyveno bendrabučio tipo patalpose, turėjo teisę nevaržomai dienotvarkėje numatytu laiku vaikščioti po bendrabučio tipo patalpas (jam priskirtame būryje) bei išeiti į lauką pasivaikščioti numatytu dienotvarkėje metu. Laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą. Nors pareiškėjas teigia, kad jam priklausė dvi pasivaikščiojimo valandos, tačiau tokia teisė nuteistajam, priskirtam drausmės grupei, suteikiama tik pagal gydytojo išvadą. Byloje nėra duomenų, kad gydytojas būtų nurodęs, jog nuteistasis J. J. turi teisę į dviejų valandų pasivaikščiojimą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimus. Pats pareiškėjas į Alytaus pataisos namų direktorių su skundais dėl, jo nuomone, neišvedimo pasivaikščioti ar išvedimo pasivaikščioti tik kartą per dieną nesikreipė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus pataisos namuose kameroje Nr. 20 pusryčius gaudavo prieš 7 valandą ryto, o Nr. 31 pusryčius gaudavo po 8 val., pietus – po 15 val., vakarienę – po 20 val., tuo buvo pažeista patvirtinta dienotvarkė ir jam sudaryti nepatogumai, pažeista teisė į nepertraukiamą miegą.

Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad Alytaus pataisos namų direktorius 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1-65 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo” patvirtino nuteistųjų dienotvarkes (t. 1, b. l. 60–61). Pareiškėjo nurodytas argumentas dėl dienotvarkės pažeidimo yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas. Pareiškėjas dėl, jo teigimu, pažeistos dienotvarkės į Alytaus pataisos namų direktorių nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad negavo dirbančio vyro maitinimo, kuris jam priklauso pagal nepagydomą ŽIV ligą, todėl kentė alkį.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje skiriant maitinimą dirbantiems vyrams ar dietinį maitinimą visada yra įvertinama asmens sveikatos būklė, būtinumas skirti ar neskirti dietinį maitinimą, vegetarišką maitinimą ar maitinimą dirbantiems vyrams.

Atkreipė dėmesį, kad dietinis maitinimas įstaigoje yra skiriamas pareiškėjo prašymu ir sveikatos priežiūros specialistui įvertinus medicinines indikacijas tokio maitinimo skyrimui.

Kaip matyti iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-11-14 pažymos Nr. 61/04-2636, bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas J. J. įstaigai pateikė porą skundų (dėl medikų darbo ir dietinio maitinimo). Nors iš skundo teismui matyti, kad pareiškėjas tariamai negavo maitinimo, skirto dirbančiam vyrui, tačiau įstaigos direktoriui skundą pateikė tik 2017-10-02, dieną prieš išvažiavimą iš įstaigos. Iš pateikto atsakymo matyti, kad medikai, įvertinę J. J. būklę, apskaičiavus kūno masės indeksą, nustatė, kad indikacijų skirti maitinimą pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams nėra. Pažymi, kad duomenų, jog pareiškėjas dėl maitinimo, skirto dirbantiems vyrams, kreipėsi tik atvykęs į įstaigą, nėra.

Be to, akcentuoja, jog dietinio, vegetariško maitinimo ar maitinimo, skirto dirbantiems vyrams, paskyrimas be jokios priežasties, o tik pareiškėjui paprašius be jokių argumentų, nėra įstaigos sveikatos priežiūros specialistų kompetencija. Be to, matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas labai trumpais laikotarpiais (4, 4 ir 8 dienas), tai tikrai negalėjo jam sukelti neigiamų sveikatos sutrikimų.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 6 ir 7 punktais, valgiaraščius: valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštį nedirbantiems vyrams, valgiaraštį dirbančioms moterims, valgiaraštį nedirbančioms moterims, valgiaraštį nepilnamečiams, valgiaraštį nėščioms moterims ir valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), dietinio maitinimo valgiaraštį – tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnuo turi mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra įrašas, kad jam yra paskirta dirbančiojo maisto norma visam laikui (t. 1, b. l. 98), be to, 2017-06-12, t. y. viena diena iki atvykstant į Šiaulių tardymo izoliatorių, yra įrašas, kad pareiškėjui skirta dieta: Dirbančiojo maisto norma neterminuotai (t. 1, b. l. 182).

Iš pateikto Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimo matyti, kad pareiškėjui nebuvo skirtas maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, todėl pareiškėjo argumentas vertintinas jo naudai.

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė kančias, nepatogumus, išgyvenimus, o būdamas Alytaus pataisos namuose patyrė pažeminimą, orumo diskriminaciją.

Įvertinus asmens sveikatos istorijos nuorašą (t. 1, b. l. 97–194, t. 2, b. l. 2-46), negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Alytaus pataisos namų sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. lapkričio 14 d. pažymos Nr. 61/04-2636 (t. 1, b. l. 12) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-10-03 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su dviem skundais. Pagal 2017-09-29 pareiškėjo skundą administracinė procedūra buvo nutraukta (t. 1, b. l. 13–17). Į kitą pareiškėjo skundą atsakyta (t. 1, b. l. 18–19).

Pareiškėjo argumentas dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu įtvirtintos nuostatos, kad nuteistieji rašytinius prašymus, pasiūlymus (pareiškimus), peticijas ar skundus privalo rašyti ant švaraus, ne mažesnio kaip A5 formato popieriaus lapo arba ant sąsiuvinio lapo, nedalijant jo į dvi ar daugiau dalių ir kt., nėra įtikinamai individualizuotas – kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus.