Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1420-237/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-06
Bylos Nr.
1-1420-237/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31005-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1420-237/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31005-2019-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.6.2.1;2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 6 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, išnagrinėjo baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą, kuriame N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių m., Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.

nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. 2019 m. liepos 10 d. 18.52 val., (duomenys neskelbtini) tinkamai įspėta ir pasirašiusi už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo K. R., davė melagingus parodymus apie tai, kad 2019 m. liepos 10 d., apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini) jos namuose, konflikto metu, jos brolis A. B. sudavė šluotos kotu jos mažamečiam sūnui E. B., kurį ji laikė ant rankų, į veidą ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, žinodama, kad įvykio metu jos mažametis sūnus gulėjo lovelėje ir nenukentėjo, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

N. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo neblaivi ir dėl įvykusio konflikto su broliu A., policijos nekvietė. Ryte 2019-07-10 ji nuėjo pas bendruomenės pirmininką ir jis pamatęs, kad veidas sužalotas, klausė, kas atsitiko, tada jam pasakė, kad A. davė su šluota. Sakė, kad ir sūnui sudavė. Tada pirmininkas iškvietė policiją. Pati išvis neplanavo pranešti policijai, nes bijojo brolio. Kai atvyko pareigūnai, parvežė namo į (duomenys neskelbtini) ir namuose pareigūnas supažindino su liudytojo teisėmis ir pareigomis, taip pat įspėjo dėl melagingų parodymų davimo, susipažinusi pasirašė. Apklausos metu melavo dėl sūnaus sužalojimo, sakė, kad jį laikė ant rankų, kai A. sudavė su šluotos kotu ir kliudė sūnų. Dabar paaiškina, kad sūnaus nelaikė ant rankų, jis buvo savo lovytėje, kai brolis jai sudavė, nežino kaip atsirado įbrėžimai ant sūnaus veido. Nematė, kad A. būtų jį užgavęs. Mano, kad vaikas pats užsigavo. Davė tokius parodymus, nes norėjo atkeršyti A., už tai, kad ją sumušė. Susipažinus su savo parodymais surašytais protokole pasirašė. Namuose buvo blaivi mama J. B., tačiau konflikto ji nematė. Supranta, kad blogai pasielgė duodama melagingus parodymus ir dėl savo elgesio gailisi (b. l. 38-40).

Liudytojas K. R. nurodė, kad 2019-07-10 13:59 dirbant iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad P. seniūnas praneša, kad gavo skambutį iš bendruomenės pirmininko, kad atėjo pas jį (duomenys neskelbtini) gyventoja N. B., pasakė, kad vakar vakare ją sumušė kartu gyvenantis jos brolis, namuose liko jos nepilnametis vaikas ir ji bijo grįžti į namus. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) namuose rasta moteris, kuri pristatė N. B.. Liudytojai buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, įspėta dėl melagingų parodymų davimo, susipažinus liudytoja pasirašė protokoluose. Pradėjus apklausą N. B. paaiškino, kad jos brolis A. B. sudavė su šluotos kotu jai į veidą. Ji tuo metu laikė ant rankų savo mažametį sūnų ir prasprūdęs šluotos kotas užgavo sūnaus veidą. Liudytoja nurodė, kad į medikus nesikreips. Ant jos veido matėsi įbrėžimas, ant vaiko veido taip pat matėsi įbrėžimas, sužalojimus užfiksavo tarnybiniame pranešime atvykę patruliai. Liudytoja N. B. atrodė rami. Susipažinus su liudytojo apklauso protokolu liudytoja N. B. pasirašė protokole (b. l. 28-30).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, liudytojo parodymo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga.

Iš teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo (b. l. 13) matyti, kad N. B. 2019 m. liepos 10 d. 18.52 val., (duomenys neskelbtini) buvo įspėta ir pasirašiusi už žinomai melagingų parodymų davimą. Įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 15). Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 17) matyti, kad N. B. nurodė, kad A. B. jos mažamečiui sūnui E. B. sukėlė fizinį skausmą. Iš liudytojo papildomo apklausos protokolo (b. l. 23) matyti, kad N. B. prisipažino melavusi dėl sūnaus sužalojimo.

Įrodyta, kad N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, nes ji tinkamai įspėta ir pasirašiusi už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja davė melagingus parodymus apie tai, kad konflikto metu, jos brolis A. B. sudavė šluotos kotu jos mažamečiam sūnui E. B., kurį ji laikė ant rankų, į veidą ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, žinodama, kad įvykio metu jos mažametis sūnus gulėjo lovelėje ir nenukentėjo.

Kaltinamosios N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras siūlo N. B. už veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio, psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su paskirta bausme ir jos dydžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir nubausti ją laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio, psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio, psichiką veikiančių medžiagų.

Iki bausmės vykdymo pradžios N. B. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai jog ji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Danutė Kregždienė