Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino ir Virginijos Čekanauskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 249 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (25 veikos), 249 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 ir 3 dalis, 306¹ straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis, turėdamas pravardę „D“, 2010 metų pradžioje dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, su T. B., pravarde „Č“ ir V. V. pravarde „Š“, „H“, iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, ir tapo jo vadovu, nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario–vasaros vadovavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ginkluotam nusikalstamam susivienijimui sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, kurių dalis ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kita dalis – nenustatyta, apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius; taip pat tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasaros iki 2012 m. pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; be to ir tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, rengdavo ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, skirstydavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis nusikaltimams daryti, įgydavo ir dalindavo įrankius bei priemones, palengvinančias nusikaltimus daryti (įrankius, pinigus, mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, radijo ryšio priemones, transportą ir pan.), nuomodavo patalpas pagrobtam turtui laikyti, rinkdavo 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į paties laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnams papirkinėti, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengti nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), skirstydavo nusikalstamu būdu gautas lėšas ir pagrobtą turtą, koordinuodavo didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystes Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimą į Lietuvos Respubliką, taip pat kartu su T. B., S. A. ir V. V. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą, sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus; dar ir tuo, kad būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimus, dokumentų suklastojimus padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimus ir jų pakeitimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka A. B. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Šiuo metu kaltinamasis A. B. suėmime laikomas daugiau nei 4 metus 4 mėnesius, nors iki šiol baudžiamoji byla nėra baigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas trunka taip ilgai ne dėl A. B. kaltės, o griežčiausia kardomoji priemonė A. B. pratęsiama visiškai formaliai. A. B. ir toliau laikomas suimtu iki teismo nuosprendžio šioje byloje priėmimo, tokiu būdu neproporcingai varžant jo teises baudžiamajame procese. Pasak advokato, laikant A. B. izoliuotą tokį ilgą laikotarpį iki teismo nuosprendžio priėmimo, akivaizdžiai yra pažeidžiamos jo teisės į gynybą, į laisvę ir teisingą bei greitą teismo procesą. Gynėjas mano, kad laikant A. B. suimtu nesant realių pagrindų, o suėmimą grindžiant tik prielaidomis, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujas nusikalstamas veikas yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.

Advokatas pažymi, kad Kauno apygardos teismas spręsdamas A. B. suėmimo termino pratęsimo klausimą, nevertino švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių skyrimo kaltinamajam galimybės, tuo nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. B., tiek kaltinamojo gynėjas prašė teismo svarstyti galimybę vietoj suėmimo kaltinamajam paskirti kelias švelnesnes kardomąsias priemonės: namų areštą, intensyvią priežiūrą, užstatą, periodinį registravimąsi policijos įstaigoje. Akivaizdu, kad A. B. paskyrus minėtas kelias pakankamai griežtas kardomąsias priemones, būtų pasiekti visi tikslai, kurie keliami kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra įtariamaisiais apklaustų S. A., Ž. Š., liudytojų D. Š., T. T. ir kt. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokolų, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nagrinėjamu atveju A. B. kaltinamas galimai padaręs itin daug tyčinių nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. B. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. A. B. kaltinamas galimai padaręs itin daug tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 249 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o už nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyse, ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis A. B. yra išsiskyręs, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, be to, A. B. anksčiau buvo 3 kartus teistas Vokietijoje, kas leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors gynėjas skunde nurodo, kad A. B. turi dvi nepilnametes dukras, palaiko gerus santykius su buvusia sutuoktine, iki suėmimo rūpinosi savo tėvais, slaugė sergantį tėvą, būdamas laisvėje A. B. turi galimybę įsidarbinti, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Minėta, kad A. B. taip pat kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir kurios patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pažymėtina, kad kaltinamojo galimai padaryti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo gerai organizuoti, truko ilgą laiką, galimai įvykdyti keliose valstybėse ir veikiant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Be to, kaltinamasis anksčiau 3 kartus teistas užsienyje, iki sulaikymo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pobūdį, darytina išvada, kad A. B. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Nors gynėjas skunde nurodo, kad šis suėmimo pratęsimo pagrindas grindžiamas tiktai prielaidomis, tačiau BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. B. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nors kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. B., kiekį, pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 75 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 21 kaltinamasis, daug liudytojų), šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. B. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.