Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) prokuroro Sigito Kanaporio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2024 m. kovo 19 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, kuris draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0145 (patikros sertifikato Nr. 1985415) buvo nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, nustatytas 1,94 ‰ (promilės) girtumas.

Kaltinamasis P. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau turi laikiną leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Čia gyvena su savo šeima. Gyvena (duomenys neskelbtini), o deklaruota jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jis teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs (duomenys neskelbtini), jo vairuotojo pažymėjimas yra (duomenys neskelbtini). Niekada teisės vairuoti transporto priemones nėra praradęs. Automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis registruotas jo vardu. 2024 m. kovo 19 d. nuo 20.00 iki 22.00 val. vartojo namuose alkoholį, išgėrė apie 3 litrus 7 laipsnių stiprumo alaus. Po to susipykęs su savo sutuoktine išėjo į namo kiemą. Būnant kieme sėdo į automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsivedė variklį ir išvažiavo. Iš kiemo pasuko link išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini). Nespėjus išvažiuoti iš miesto pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Jis sustojo. Jam buvo nustatytas girtumas. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi. Jis suprato, kad negali vairuoti automobilio būdamas neblaivus, tačiau susipykęs su sutuoktine nusprendė važiuoti prie netoliese esančio tvenkinio ramiai pabūti.

Be kaltinamojo P. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas V. M. (policijos pareigūnas) parodė, kad 2024 m. kovo 19 d. apie 23.20 val. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja E. J.. Patruliuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusprendė jį sustabdyti patikrinimui. Sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie vairuotojo, nuo jo pajuto sklindantį alkoholio kvapą, todėl panaudojo bekontaktį alkotesterį. Vairuotojas nurodė, kad paskutinę stiklinę alaus išgėrė apie 23.00 val., o po 20 min. automobiliu išvažiavo. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo P. K.. Patikrinus asmens girtumą alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARPK-0145 23.24 val. buvo nustatytas 1,99 promilių girtumo laipsnis, o antru kartu (23.40 val.) nustatytas 1,94 promilių girtumo laipsnis. Asmeniui buvo įteiktas šaukimas.

Iš 2024 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje užfiksuotas automobilis PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotografuota. Iš įvykio vietos paimtas minėtas automobilio ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2024 m. kovo 19 d. 23.24 val. P. K. nustatytas 1,99 promilių girtumas, o 23.40 val. – 1,94 promilių girtumas.

2024 m. kovo 20 d. informacijoje apie transporto priemonę nurodyta, kad automobilis PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas P. K. vardu.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo P. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis P. K. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol policijos pareigūnai jį sustabdė ir patikrinimo jo blaivumą alkotesteriu, 2024 m. kovo 19 d. 23.24 val. P. K. nustatytas 1,99 promilių girtumas, o 23.40 val. – 1,94 promilių girtumas. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui P. K. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis, prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, 2024 m. kovo 19 d. po 23.00 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. P. K. kaltę patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, paties kaltinamojo, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys duomenys. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamajam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas.

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo P. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nes turi tris nepilnamečius vaikus ir sutuoktinė laikinai nedirba. Žala nepadaryta. Konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę P. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę (praeityje Lietuvoje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, dirbantis, turi šeimą), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant prokuroro siūlomą bausmę – 54 MGL (2700 Eur) baudą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Įvertinus baudos dydį, P. K. nurodytas šeimines aplinkybes, tai, kad jis dirba, nustatytinas 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamajam, vairavusiam automobilį, nustatytą girtumą, nuvažiuotą atstumą, tai, kad vairavo naktį, kai ne toks intensyvus eismas, eismo įvykis nebuvo sukeltas, anksčiau nebaustas dėl to, kad vairuotų neblaivus, ir kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su baudos bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam laikotarpiui nei vidurkis, t. y. 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos.

Taip pat už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kartu su už šią nusikalstamą veiką skirtina bausme, skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš kaltinamojo parodymų ir oficialaus registrų išrašo matyti, kad kaltinamojo vairuoto automobilio savininkas yra pats kaltinamasis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, kitas jau aptartas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 72 straipsnyje įtvirtintas pagrindas konfiskuoti kaltinamajam priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 72 straipsnio 1–3 dalys). Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, prokuroras įpareigotinas prie bylos saugomą automobilio registracijos liudijimą perduoti turto konfiskavimą vykdančiam subjektui. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o transporto priemonę konfiskavus – panaikintinas.

Kaltinamajam P. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikintinos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, prokuroras įpareigotinas prie bylos saugomą kaltinamajam išduotą vairuotojo pažymėjimą perduoti Ukrainos ambasadai Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant P. K. galutinę bausmę – 36 MGL (1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinti, jog P. K. paskirtą baudą per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o transporto priemonę konfiskavus – panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, įpareigoti prokurorą prie bylos saugomą automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)registracijos liudijimą perduoti turto konfiskavimą vykdančiam subjektui, o P. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą – (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvos Respublikoje.

Išaiškinti, kad P. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.