Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2018 m. liepos 26 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato esančių vėliavų stiebų rišo virveles, ant kurių kabino iškabas su įvairaus turinio informacija ir tokiu būdu pažeidė Šilutės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-682 „Dėl Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 13.27 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad draudžiama tvirtinti skelbimus ar kitokią informaciją ant medžių, stulpų, pastatų ir statinių bei kitose šiam tikslui nenumatytose vietose. Šiais savo veiksmais A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje.

Tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, atvykusiems policijos pareigūnams – tyrėjai A. J. ir vyriausiajam patruliui G. V. – keletą kartų perspėjus A. P. nutraukti savo neteisėtus veiksmus bei įspėjus, kad privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, A. P. toliau kabino iškabas ir tokiu būdu nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo nustoti kabinti bei susirinkti iškabintas iškabas. Šiais savo veiksmais A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Be to, A. P. tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, apie 16.50 val., nesilaikydamas 2018 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. XIII-1008 4 straipsnio 3 dalyje nustatyto 25 metrų atstumo, 22,82 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato durų pastatė plastikinius kibirus, sudėjo medžių šakas priešais įėjimą į (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastatą. Šiais savo veiksmais A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. P. buvo kaltinamas tuo, kad tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, apie 16.50 val., nesilaikydamas 2018 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. XIII-1008 4 straipsnio 3 dalies ir esant tik 22,82 m atstumui iki (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato durų, plastikiniais kibirais užstatė įėjimą į (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastatą bei medžių šakomis šiukšlino teritoriją, tokiu būdu trikdydamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojų darbą, kėlė aplinkinių praeivių, tų pačių (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojų pasipiktinimą ir taip pažeidė Šilutės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-682 „Dėl Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 13.18 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad draudžiama kitaip šiukšlinti. Šiais savo veiksmais A. P. buvo kaltinamas, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu A. P. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus: ANK 366 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 Eur dydžio bauda; ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 120 Eur dydžio bauda; ANK 494 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 150 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. P. paskirta galutinė nuobauda – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) bauda. A. P. administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti šio administracinio nusižengimo požymių.

Dėl ANK 366 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo

Dėl policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymo

Dėl ANK 494 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo

Dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įrodomąją reikšmę suteikdamas Šilutės rajono savivaldybėje dirbančių valstybės tarnautojų ir kitų liudytojų parodymams, nepašalinęs tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų bei kitų bylos medžiagoje esančių duomenų prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl klausimo, ar A. P. veiksmuose esama administracinių nusižengimų, numatytų ANK 366 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 494 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Pagrindinis apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vis dėlto apeliaciniame skunde yra dėstomi ir argumentai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties nebuvimo A. P. veiksmuose. Kadangi apeliacinio skundo esmė yra ta, kad A. P. būtų nutraukta administracinio nusižengimo teisena, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, A. P. jau nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti šio administracinio nusižengimo požymių, apeliacinės instancijos teismas dėl minėtųjų apeliacinio skundo argumentų papildomai nebepasisako.

Pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad A. P. 2018 m. liepos 26 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato esančių vėliavų stiebų rišo virveles, ant kurių kabino iškabas su įvairaus turinio informacija, ir 22,82 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato durų pastatė plastikinius kibirus bei pasidėjo medžių šakas priešais įėjimą. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai reikalavo A. P. nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau A. P. jų nenutraukė. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą –, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su nustatytomis aplinkybėmis.

I. Dėl tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo (ANK 366 straipsnis)

ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. konkrečios taisyklės nustatytos kitame teisės akte, šiuo atveju Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-682 patvirtintose Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Šių taisyklių III skyriaus 13.27 punktas nustato, kad draudžiama tvirtinti skelbimus ar kitokią informaciją ant medžių, stulpų, pastatų ir statinių bei kitose šiam tikslui nenumatytose vietose.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su tam tikrais apylinkės teismo nutarime vartojamais terminais, apibūdinant A. P. atliktus veiksmus. Nurodoma, jog vientisos dvidešimties metrų valstybinės vėliavos spalvų austinės tekstilės juostos, ištemptos tarp esamų metalinių konstrukcijų, jas kruopščiai apjuosiant ir galuose įtempus užrišant, kad nepersisuktų ir nesusimainytų tautinių spalvų tinkama tvarka, negalima vadinti virvelėmis. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju tiek kaltinime (administracinio nusižengimo protokole), tiek pirmosios instancijos teismo nutarime vartota sąvoka „virvelė“ nelabai skiriasi nuo termino „juosta“ ar „juostelė“, todėl savo ruožtu neturi įtakos teisingam bylos nagrinėjimui ar tinkamam A. P. veiksmų kvalifikavimui. Tuo labiau, kad prie daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo pridėtose nuotraukose (b. l. 23–24) matyti, kad ir terminas „virvelė“ kuo puikiausiai atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudotą medžiagą plakatams tvirtinti prie vėliavų stulpų. Be to, terminų vartojimo niuansai nekeičia A. P. atliktų veiksmų esmės, kadangi jis minėtus skelbimus / plakatus tvirtino draudžiamoje vietoje. Apelianto teiginiai, jog juosta tvirtinta ne prie vėliavų stiebų, bet apjuosiant metalinius įtvarus, laikančius vėliavų stiebus nuo pamatų, taip pat nesudaro pagrindo kitaip kvalifikuoti jo atliktus veiksmus ar tvirtinti, kad jo veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos. Būtina atkreipti dėmesį, kad metaliniai įtvarai, laikantys vėliavų stiebus nuo pamatų, yra vėliavų stiebų konstrukcinė dalis, be kurios pastarieji negalėtų būti tvirtinami. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad A. P. meninė instaliacija negali būti laikoma šiukšle. Teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis nėra susijusi su šiukšlių tvarkymu, o yra tik blanketinė nuostata, nukreipianti į kitą teisės aktą – Šilutės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-682 patvirtintas Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisykles. Vis dėlto, nei teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, nei apylinkės teismo nutarimo turinys nesudaro pagrindo tvirtinti, kad, anot apelianto, jo sukurta meninė instaliacija (performansas) buvo prilyginta šiukšlėms. Svarbiausias nagrinėjamo atvejo aspektas yra tai, kad A. P. kabino informaciją (plakatus, skelbimus) viešoje vietoje, kur tai daryti, remiantis teisės aktuose įtvirtintu reguliavimu, yra draudžiama. Atitinkamų terminų vartojimas ir nežymūs jų skirtumai neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl asmens veiksmų kvalifikavimo ir jo kaltės konstatavimo, ypač kai tai susiję su subjektyviu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais duomenimis, kad neva kaltinime netinkamai vartoti terminai turėjo įtakos jo tariamai nepagrįstam patraukimui administracinėn atsakomybėn. Tuo labiau apeliacinio skundo teiginiai, susiję su A. P. meninės instaliacijos prilyginimu šiukšlėms, yra nereikšmingi, sprendžiant klausimą, ar apelianto veiksmuose buvusi ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.

A. P. prieštarauja, jog sukurtoji instaliacija būtų laikoma informaciniu stendu, leidiniu, plakatu, proklamacija ar žiniasklaidos priemone. Apygardos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens atsakomybės klausimą ir vertinant, ar jo veiksmuose esama administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, neturi reikšmės paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens savo veiksmų subjektyvus vertinimas, svarbiausia yra objektyvūs duomenys, kurie teismo pripažįstami įrodymais ir leidžia tinkamai įvertinti bei nuspręsti, ar asmuo padarė administracinį nusižengimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tai viena iš pagrindinių politinių teisių ir yra neatsiejama nuo demokratijos sampratos, įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (19 straipsnis), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 straipsnis). Vis dėlto, teisė reikšti įsitikinimus, rengti akcijas nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Nors A. P. tvirtina, kad 2018 m. liepos 26 d. prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato surengė meninę instaliaciją (performansą), taip išreikšdamas savo, kaip menininko, kūrybinę laisvę, tai nesuteikia pagrindo jam nepaisyti teisės aktuose numatytų įpareigojimų ar nesilaikyti įtvirtintų draudimų. Kadangi A. P. informaciją, užfiksuotą rašytine / spausdintine forma, kabino viešoje vietoje, kur tai daryti draudžiama, nepriklausomai nuo to, jog ši informacija galbūt sudarė jo meninės instaliacijos turinį, tai nepašalina apelianto veiksmų neteisėtumo. Be to, atsižvelgiant į informacijos užfiksavimo formą, net jei ji ir sudarė meninę instaliaciją, tai sukabinti tekstai bei nuotraukos gali būti prilyginami tiek skelbimams, tiek plakatams, nepriklausomai nuo jų skleidžiamos žinutės turinio.

Taigi A. P. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, kaip pažeidęs Šilutės rajono savivaldybės tarybos patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles.

II. Dėl policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymo (ANK 506 straipsnio 4 dalis)

A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties turinys įtvirtina, kad pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. A. P. teigimu, atvykus policijos pareigūnams, jų reikalavimams nesipriešino, tačiau šių reikalavimų nesuprato ir nevykdė, nes pareigūnai jam nepaaiškino, ką konkrečiai, t. y. kokius įstatymus ar taisykles, jis pažeidžia. Liudytojai, policijos pareigūnai, A. E. (A. J.) ir G. V. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą pareikalavo A. P. baigti savo atliekamus veiksmus ir nekabinti informacijos ant vėliavų stiebų, tačiau A. P. iškabų nenukabino ir tokiu būdu nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo nustoti kabinti ar susirinkti iškabintas iškabas.

Tai, kad A. P. veiksmai dėl minėtos informacijos kabinimo prie vėliavų stiebų, neteisėti, pasisakyta anksčiau. Taigi policijos pareigūnų reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus, buvo teisėtas ir tai įrodo iš dalies paties A. P. parodymai bei liudytojų – tiek policijos pareigūnų, tiek savivaldybės darbuotojų – parodymai, daiktiniai įrodymai su iš įvykio vietos paimta A. P. iškabinta informacija. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog tai, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje A. P. nenurodė, kokį konkrečiai teisės aktą jis pažeidžia, jų reikalavimo teisėtumo, o A. P. veiksmų neteisėtumo, nepaneigia. Pats reikalavimas buvo aiškus ir suprantamas, o A. P., kaip asmuo turintis aukštąjį išsilavinimą, anksčiau baustas administracine tvarka dėl panašių veiksmų viešoje vietoje (b. l. 45–49), puikiai turėjo suprasti ir suprato, kad viešose vietose tokio pobūdžio veiksmai, kaip informacijos platinimas, ir panašūs, reglamentuojami teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ A. P. nurodė, kad su suformuluota pažeidimo esme nesutinka (b. l. 3–4). Nors šis administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne įvykio dieną, t. y. ne 2018 m. liepos 26 d., tačiau įrodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo ir buvo informuotas, kokių teisės aktų konkrečias nuostatas pažeidė savo veiksmais. Jau vien ta aplinkybė, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai, parodo, jog buvo galima svarstyti klausimą dėl to, ar A. P. atliekami veiksmai priešais (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastatą nesudaro ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, t. y. nepažeidžia viešosios tvarkos ir žmonių rimties. Esant pagrįstam įtarimui dėl galbūt daromo administracinio nusižengimo, nes savaime suprantama, jog asmuo, iškvietęs policijos pareigūnus, galėjo būti nepatenkintas A. P. atliekamais veiksmais, t. y. jautėsi, jog trikdoma jo rimtis ar trukdoma jo darbui, A. P. privalėjo paisyti teisėtų pareigūnų reikalavimų, net jei po to ir nepasitvirtino pirminiai įtarimai bei konstatuota, kad jo veiksmuose nesama ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, o paaiškėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose esama kitų administracinių nusižengimų požymių. Taigi A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Papildomai pažymėtina, kad A. P. apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su meno objekto liekanų, kaip daiktinio įrodymo, išvežimu be, kaip jis nurodo, poėmio orderio. Apygardos teismas pažymi, kad prie bylos medžiagos yra pridėtas 2018 m. liepos 26 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas su nuotraukomis (b. l. 21–24), tačiau grafoje „Protokolo kopiją gavau“ tyrėja A. J. nurodė, kad apeliantas „nuo parašo atsisakė“. Be to, ANK 599 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad daiktai ir dokumentai, kurie yra administracinio nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, gali būti paimami. Pirmosios instancijos teismo nutarimu nuspręsta, kad, šiam procesiniam sprendimui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai turi būti grąžinti A. P.

III. Dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimo (ANK 494 straipsnis)

ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Taigi, įstatymas reglamentuoja ne tik susirinkimų organizavimą, bet ir pavienio asmens akcijas. A. P. nuosekliai teigia, kad jo veiksmai yra jo kaip menininko išraiška – „performansas“, siekiant gauti dėmesio kaip menininkui. Tačiau patys A. P. veiksmai – dalyvavimas veikloje siekiant išsaugoti medžius, kituose savivaldybės svarstomuose projektuose ir kiti veiksmai, apie ką parodė ir liudytojas M. J., pasirinktos detalės – medžio šakos, iškabintos informacijos turinys, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai patvirtina, kad A. P. veiksmai pripažintini pavienio asmens akcija ir šiems veiksmams taikytinos Susirinkimų įstatymo nuostatos. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu A. P. veiksmų vertinimu ir pažymi, jog vien paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nesutikimas su jo veiksmų vertinimu ir prilyginimu pavienio asmens akcijai nepaneigia jo veiksmuose buvus administracinio nusižengimo sudėties požymių visumą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog A. P. savo veiksmus įvardija menine instaliacija (fliuksu, performansu) tiesiogiai neįtakoja jo veiksmų vertinimo, remiantis teisės aktuose nurodytomis sąvokomis, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vartojami terminai yra būdingi meno sričiai, o ne teisinei kalbai (teisinei terminologijai).

Ne mažiau svarbu tai, jog nors pats A. P. teigia, kad jo performansas buvo skirtas savo (ne kitų) savimeilei tenkinti, tačiau tokiu konkrečiu meninės kūrybinės laisvės demonstravimu, akivaizdu, A. P. siekė atkreipti kitų asmenų dėmesį į jo keliamą klausimą, nurodomą problemą, t. y. nors jo veiksmai buvo pripažinti individualia asmenine akcija, tačiau tuo pačiu buvo skirti demonstruoti ir kitiems (pašaliniams) asmenims. Tokią išvadą patvirtina tai, kad savo neva meninę instaliaciją A. P. kūrė viešoje vietoje, priešais (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastatą, kur praeina daug kitų asmenų. Šios aplinkybės tik patvirtina Susirinkimų įstatymo taikymo pagrįstumą nagrinėjamu atveju: nors niekas nekreipė išskirtinio dėmesio į A. P. atliekamus veiksmus, jie buvo nukreipti į platesnį asmenų ratą nei vien pats vykdytojas ir, esant kitokioms aplinkybėms, galėjo susirinkti atitinkama žmonių grupė (taikus susirinkimas), kuriam taip pat taikomi aptariamame įstatyme numatyti reikalavimai bei draudimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamas įvykis vyko aikštėje prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato, priešais įėjimą. Pagal Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose ir ne arčiau kaip 25 metrai iki savivaldybių, tačiau visais atvejais turi būti užtikrinamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie šių pastatų.

Apygardos teismas primena, kad apylinkės teismo jau buvo konstatuota, jog A. P. pasidėjo plastikinius kibirus bei medžių šakas 22,82 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato durų. Vertinant tai, kad A. P. ne kartą rengė įvairius panašaus pobūdžio renginius / akcijas, kurių metu ne visuomet tinkamai laikėsi teisės aktų, toks, kad ir ne itin ženklus Susirinkimų įstatyme numatyto atstumo nesilaikymas, nelaikytinas mažareikšmiu ir šalinančiu A. P. atsakomybę. Taigi nors nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas, sumažinant atstumą tik 2 m 18 cm, tačiau A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip Susirinkimų įstatymo pažeidimas.

IV. Dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (ANK 494 straipsnis)

Apygardos teismas jau pažymėjo, kad dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su A. P. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį pakartotinai nepasisako, nes Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 481straipsnio 1 dalį, A. P. jau nutraukta, kadangi nepadaryta veika, turinti šio administracinio nusižengimo požymių. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas papildomai aptaria keletą kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nors ir nesusiję su ANK 481 straipsnio 1 dalies taikymu, apelianto nurodomi būtent ginčijant šio straipsnio nuostatose įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimą jo veiksmuose.

A. P. apeliaciniame skunde aptariamas 2018 m. liepos 26 d. kilęs incidentas dėl iš liudytojo M. J., filmavusio A. P. veiksmus, telefono atėmimo niekaip neįtakoja jo paties veiksmų kvalifikavimo ar kaltės nustatymo bei nepaneigia galimybės traukti jį administracinėn atsakomybėn, esant įstatyme numatytiems pagrindams. Be to, apeliacinio skundo teiginiai dėl tariamai (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus ir mero bandymų, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, susidoroti su galbūt pagrindiniu liudytoju jų byloje yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, apie tai nesama jokios informacijos nagrinėjamos bylos medžiagoje, tokių teiginių nepatvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, t. y. nepavyko rasti duomenų, apie bylą, kurioje proceso dalyviais būtų minėti asmenys. Tad tokie apeliacinio skundo teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais, nepaneigiančiais A. P. kaltės padarius administracinius nusižengimus, ir jo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismui taip ir nepavyko nustatyti, kaip Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklių konkretus 13.18 punkte numatytas reikalavimas yra susijęs su menininko pasirodymu ar juo labiau pačiu menininku A. P., laikytinas neaiškiu. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad A. P. pažeidė Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklių 13.27 punkte numatytą draudimą ir taip padarė ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarime nurodyti motyvai neatspindi išvados, jog A. P. būtų pažeidęs minėtų Taisyklių 13.18 punktą, kuris savo turiniu su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytais nusižengimais nėra niekaip susijęs, t. y. jame numatyti draudimai gyvūnų savininkams ir šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl A. P. veiksmų kvalifikavimo, neaktualūs. Taigi šio Taisyklių punkto nurodymas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek apylinkės teismo nutarime laikytinas rašymo apsirikimu, neturėjusiu įtakos A. P. patraukimui administracinėn atsakomybėn, kadangi minėtasis punktas buvo nurodytas aptariant A. P. veiksmų kvalifikavimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, o pagal šią įstatymo normą administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes, kaip jau minėta, nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti šio administracinio nusižengimo požymių. Aplinkybę, jog buvo padarytas rašymo apsirikimas, patvirtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodytas draudimas kitaip šiukšlinti, kurio, remiantis apylinkės teismo nutarimu, A. P. nepadarė, yra įtvirtintas ne Taisyklių 13.18, o 13.8 punkte.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.