Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2025-02-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-261-633/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-07
Bylos Nr.
2YT-261-633/2025
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01910-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Pareiškėjas
Z. P.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-261-633/2025Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01910-2024-2Procesinio sprendimo kategorija – 3.4.6.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 7 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant pareiškėjai Z. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Z. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau ir – Nacionalinei žemės tarnybai, NŽT) bei valstybės įmonei (toliau ir – VĮ) „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos, pareiškėjos velionė motina ir palikėja, kurios palikimą ji yra priėmusi pagal įstatymą, ir kuri mirė (duomenys neskelbtini), E. M. K. po sūnaus ir pareiškėjo brolio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo, J. K., palikimą, kurį mirties dieną sudarė palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausęs 1,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei asmeninio naudojimo daiktai. Palikėjas J. K. mirė ne santuokoje, vaikų neturėjo, gyveno su pareiškėjos motina ir vedė bendrą ūkį su ja. Šio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę, kadangi ji siekianti gauti J. K. turto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išviešinti (įregistruoti) brolio palikimo priėmimą jų motinos, kurios palikimą ji priėmusi pagal įstatymą, vardu ir taip jį (brolio palikimą) sudarantį turtą įgyti savo nuosavybėn. Notarui atitinkamą pareiškimą dėl J. K. palikimo priėmimo per įstatymo tam buvusį nustatytą 3 mėn. laikotarpį nepadavė nei ji, nei jų motina, nei kiti įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat anksčiau už palikėją (duomenys neskelbtini) miręs palikėjo ir jos, pareiškėjos, tėvas A. K. - paveldėjimo byla pas notarą nepradėta.

2. Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje pareiškėja Z. P. papildomai paaiškino, kad jos brolis, palikėjas J. K., testamento į savo turtą sudaręs nebuvo, todėl po jo mirties likusiam jo turtui turi būti taikomas įstatymu nustatytas teisinis režimas. Jos, pareiškėjos, ir palikėjo J. K. motina E. M. K., mirus kartu su ja gyvenusiam J. K., pasiliko kai kuriuos jo asmeninius daiktus, taip pat iškart perėmė šio palikimą sudarančio nekilnojamo daikto (žemės sklypo) valdymą ir naudojimą pagal paskirtį – žemę, jai, pareiškėjai, padedant, dirbo, augino daržoves ir kt. kultūras, saugojo žemės nuosavybės dokumentus, o prieš mirtį žemės valdymą ir naudojimą panauda perdavė jai, pareiškėjai, taip pat perdavė žemės nuosavybės dokumentus. Nuo pat brolio mirties pareiškėjos motina siekusi įgyti nuosavybės teisę į visą sūnaus palikimą sudarantį turtą, ginčų dėl teisių į palikimą sudarantį žemė sklypą niekada nebuvo ir šiuo metu nėra. Būdama gyva, E. M. K. reiškusi aiškią valią jos sūnaus ir pareiškėjos brolio J. K. žemę palikti būtent jai, pareiškėjai, kaip vieninteliam gyvam savo vaikui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba ir VĮ „Turto bankas“ atsiliepimuose į nagrinėjamą pareiškimą patvirtino, jog nėra gavę iš J. K. palikimo atsiradimo vietos savivaldos institucijų teisės aktais numatytų pranešimų apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, neturi informacijos (duomenų), kurie paneigtų pareiškimo faktiniu pagrindu nurodytas J. K. palikimo atsiradimo bei jo priėmimo, perimant jį sudarančio turto, įskaitant aukščiau minėtą žemės sklypą, faktinį valdymą, aplinkybes, todėl prieštaravimų pareiškėjos reikalavimo patenkinimui taip pat nereiškiantys.

4. Palikėjo J. K. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės, nurodytos pareiškėjos ir patvirtintos/pripažintos suinteresuotų asmenų, yra patvirtintos taip pat liudytojo R. P. parodymais teisme bei ir tokiais rašytiniais įrodymais : pareiškėjos gimimo, santuokos, motinos ir tėvo bei palikėjo J. K. mirties liudijimais, Gyventojų registro duomenimis apie palikėjo nebuvimą santuokoje bei vaikų neturėjimą, notaro liudijimais, Nekilnojamo turto registro duomenimis apie palikimą sudarantį nekilnojamą daiktą (žemės sklypą) ir daiktines teises į jį, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės pažymėjimu bei žemės sklypo planu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pagal bylos duomenis J. K. palikimo priėmimas jo faktinio valdymo perėmimu palikėjo ir pareiškėjos motinos E. M. K., kurios palikimą ši yra priėmusi, asmenyje šiuo atveju įvyko iškart po palikėjo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, suinteresuotų asmenų šio fakto pripažinimas, liudytojo parodymai, žemės sklypo suformavimo ir nuosavybės teisių į jį įgijimo bei įregistravimo dokumentai), įstatymu tuo metu buvęs nustatytas palikimui priimti 3 mėn. terminas praleistas nebuvo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Jau minėto CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo yra nustatyta, kad įpėdinis, šiuo atveju pareiškėjos motina, kurios palikimą ši yra priėmusi, laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise) arba su pareiškimu priimti palikimą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje papildomai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius ir pan., priėmęs kokią tai palikimo dalį ar daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Iš aukščiau aprašytų neprieštaringų, vieni kitus papildančių ir patvirtinančių, įtikinamų ir sudarančių loginę įvykių ir faktų grandinę duomenų visumos (punktai 1-4) byloje nustatęs, jog pareiškėjos motina, tai yra E. M. K., kurios palikimą pareiškėja yra priėmusi pagal įstatymą, atliko aukščiau aprašytus ir įstatymu numatytus kaip juridiškai reikšmingus veiksmus su J. K. palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 185 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), teismas sprendžia, jog ji savo velionio sūnaus J. K. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėja, kaip E. M. K. teisių perėmėja, negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (CPK 444, 445 ir 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sūnaus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis