- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-399-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42412-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- UAB „Eurolaikas“
- Trečiasis asmuo
- V. B., D. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje ieškovės V. B. ieškinį atsakovei UAB „Eurolaikas“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys V. B. ir D. B.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Eurolaikas“ 6379,29 EUR nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė AUDI S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 12 d. apie 11.30 val. minėta transporto priemonė buvo parkinge, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie pat ieškovės transporto priemonės darbus atliko atsakovės darbuotojas, kuris su diskiniu metalo pjūklu pjaustė metalines konstrukcijas. Nuo diskinio metalo pjūklo išmetamų metalo žiežirbų ieškovės automobilio priekinis bamperis, chromuotos apdailos detalės, variklio dangtis ir priekiniai žibintai buvo subraižyti (išdeginti). UAB „Moller Auto“ 2016 m. spalio 17 d. sudarė apgadintos ieškovės transporto priemonės remonto sąmatą ir nustatė, jog visa transporto priemonės remonto kaina sudaro 6 349,28 EUR sumą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2016 m. spalio 25 d. pretenzija, kuria reikalavo atlyginti transporto priemonei padarytą turtinę žalą, tačiau atsakovė su ieškove nesusisiekė ir žalos neatlygino. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Eurolaikas“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad atsakovės darbuotojas elgėsi atidžiai ir rūpestingai, laikėsi visų saugumui keliamų reikalavimų (naudojo specialų apsauginį gaubtą, kuris apsaugo nuo metalo žiežirbų skriejimo tam tikra trajektorija), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės darbuotojas atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad transporto priemonės apgadinimai yra padaryti būtent nuo diskinio metalo pjūklo išmetamų metalo žiežirbų. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalaujamas 6 349,28 EUR žalos dydis yra nepagrįstas, kadangi apskaičiuotas neatsižvelgiant į transporto priemonės nusidėvėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. B. atsakovei UAB „Eurolaikas“ 540 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės V. B. į valstybės biudžetą 10,86 EUR bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sutiko su atsakovės nurodytais argumentais, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai ir objektyvų įrodymų, kad būtent dėl atsakovės veiksmų buvo padaryta žala ieškovei, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti ir ji yra kalta dėl transporto priemonės apgadinimų, t.y. konstatuotina, jog neįrodytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.
7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog paskyrus byloje ekspertizę, ieškovė atsisakė leisti paimti ginčo automobilio medžiagų pavyzdžius. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2017 m. gegužės 10 d. akte nurodė, kad teismo ekspertai tokią ekspertizę atlikti ir atsakyti į teismo užduotus klausimus gali, tačiau ekspertiniam tyrimui būtina pateikti išmontuotas automobilio dalis su paviršiaus pažeidimų pėdsakais arba nuimti medžiagų (dažų dangos, plastiko, metalo) pavydžius iš pažeistų automobilio paviršiau vietų ir lyginimui pateikti šių medžiagų pavyzdžius, paimtus iš nepažeistų vietų, kad ieškovė buvo informuota apie ekspertinio tyrimo galimybes, tačiau ji atsisakė pateikti (leisti nuimti) tyrimui išmontuotas atskiras automobilio dalis ir / ar automobilio medžiagų pavyzdžius, kurie yra būtini ekspertizės atlikimui.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovės prašymu teismas pavedė ekspertizę atlikti ir ekspertui R. Š., tačiau pastarojo eksperto išvados iš esmės nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių, jog dėl atsakovės veiksmų ginčo automobiliui buvo padaryti būtent ieškovės nurodyti apgadinimai. Trečiųjų asmenų pasisakymus teismas vertino kritiškai, kadangi jie suinteresuoti bylos baigtimi.
9. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai nesilaikė kasacinio teismo suformuotų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis leidžia teigti, kad skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, padarytos išvados deklaratyvios ir neparemtos bylos medžiaga bei neatsakyta, kodėl nebuvo vertinti ekspertizės akto teiginiai, patvirtinantys, kad automobilio priekinio stiklo apgadinimai būdingi apgadinimams, galintiems atsirasti krentant žiežirboms.
12. Pažymėjo, jog teismui ieškovė buvo nurodžiusi, dėl kokių priežasčių ji atsisako pateikti pavyzdžius reikalingus ekspertizės atlikimui - po dalių ar dažų sluoksnio nuėmimo, ekspertai nurodė, jog jie neturi galimybės ir kvalifikacijos priekines automobilio dalis uždėti atgal ant automobilio, iš naujo prijungti visas saugos sistemas, nudažyti iš naujo tas kėbulo vietas, nuo kurių būtų buvęs paimtas dažų sluoksnis. Jeigu ieškovė būtų leidusi ekspertams atlikti tokius veiksmus, žala jos automobiliui, palyginus su ieškinio suma, būtų padidėjusi dvigubai ar net daugiau. Atkreipė dėmesį, jog tiems patiems klausimams atsakyti ieškovės pasiūlytam teismo ekspertui R. Š. nebuvo jokios būtinybės nuimti pažeistas automobilio AUDI S8 dalis, bei pažeistų dalių dažų sluoksnio. Taigi, iš to seka, jog ieškovė dėjo visas pastangas, kad byloje būtų įrodytas ieškinio pagrindas ir dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė būtent tuos ekspertizės akto teiginius, kurie tiesiogiai neatsakė, ar ieškovės nurodomi automobilio apgadinimai buvo sąlygoti atsakovo darbuotojo veiksmų. Teismas visiškai nepasisakė, neanalizavo ir visų kitų bylos aplinkybių kontekste net nevertino ekspertizės akto teiginių (kuriuos konkretizavo bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo ekspertas R. Š.), kurie turėjo ir galėjo patvirtinti ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog ekspertizės akte nurodyta, kad ant automobilio yra svetimkūniai, kurių įprastai ant automobilio dalių nebūna. Teismo ekspertas, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jis negali paneigti, kad visi ieškovės su ieškiniu pateiktoje remonto darbų sąmatoje nurodyti automobilio AUDI S8 detalių sugadinimai galėjo būti padaryti 2016-10-12 įvykio metu. Ekspertas negalėjo kategoriškai paneigti ir to, kad dažų pūslelės ant sugadintų automobilio detalių galėjo atsirasti po kurio laiko pasėkoje terminio poveikio, atsiradusio krentant žiežirboms ant automobilio priekio. Pirmosios instancijos teismas nurodytų teiginių visiškai nevertino.
Šalies argumentai
14. Apeliantės nuomone, remiantis trečiojo asmens V. B. paaiškinimais, akivaizdu, kad su žiežirbomis nuo pjovimo darbų ant automobilio AUDI S8 krito ne tik minėtos žiežirbos, bet ir kiti svetimkūniai (grindinio dalelės ir pan.). Minėto liudytojo paaiškinimai prieštaravo jo paties teiginiams, kad jo naudotas diskinis metalo pjūklas buvo su apsauga, todėl visos žiežirbos galėjo kristi tik į žemę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog su tokio skersmens disku, kokį naudojo atsakovas, buvo pjaunamas žymiai storesnis metalinis vamzdis, dėl to spaudimo jėga turėjo būti ženkliai didesnė nei įprastai ir tai sąlygojo dar didesnį krentančių žiežirbų kiekį, karštį bei jų kritimo atstumo padidėjimą. Kaip matyti iš ekspertizės akto priedų, atsakovo naudotos rūšies diskai dirbdami paleidžia daug žiežirbų, jos susidaro sudegant jungties ir pjaunamo metalo dalelėms. Dėl nurodytų aplinkybių negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eksperto išvados iš esmės nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo pasisakyti dėl to, kodėl jis nesivadovauja aukščiau šiame skunde nurodytomis eksperto išvadomis. Būtent atsakovės pateikti į bylą dokumentai niekaip nepatvirtino atsiliepimo į ieškinį teiginių ir, juo labiau, nepaneigė ieškovės ieškinio argumentų. Priešingai, jie akivaizdžiai neatitiko tikrovės ir jais buvo siekiama suklaidinti teismą.
15. Byloje esančiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti duomenys, kad žiežirbos krenta apie 3,30 m. nuo pjovimo darbų vietos, iš esmės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens D. B., duotus paaiškinimus ir priežastinį ryšį - pjovimo darbai tikrai buvo atliekami, atsakovo darbuotojas nurodė, kad ieškovės sutuoktinis iš karto jam pareiškė pretenzijas dėl automobilio apgadinimų, ir pats atsakovo darbuotojas patvirtino iš karto matęs ant automobilio AUDI S8 priekio keletą taškelių. Taigi, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Padarydamas priešingas išvadas, pirmosios instancijos teismas ne tik neatskleidė bylos esmės, bet ir priėmė byloje esantiems įrodymams (teismo eksperto paaiškinimams, ekspertizės aktui, trečiojo asmens V. B. parodymams) prieštaraujančias išvadas (LR CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Tiek teismo ekspertizės aktas, tiek ir kiti bylos duomenys (šalių paaiškinimai, atsakovo darbuotojo parodymų nuo 3,5 metrų iki 6 metrų atstumo pasikeitimas, atsakovo direktoriaus pripažinimas, kad automobilis buvo apgadintas ir tik sužinojus, kokia žala padaryta, atsisakymas toliau bendrauti su ieškove) tik dar kartą leidžia patvirtinti, kad žala ieškovei buvo padaryta. Svetimkūniai ir užnešimai ant automobilio paviršiaus niekaip negalėjo atsirasti per pusantro mėnesio prie kitų aplinkybių, nei 2016-10-12 įvykio metu metalo pjovimo darbų pasėkoje.
16. Teismo ekspertas patvirtino, kad automobilio priekinio stiklo apgadinimai tikrai atsirado ir galėjo atsirasti atsakovo darbuotojui su diskiniu metalo pjūklu pjaunant metalą ir šių darbų pasėkoje ant automobilio priekinio paviršiaus krentant žiežirboms. Ant kitų automobilio dalių apgadinimai susiformavo kitokio pobūdžio, kadangi akivaizdu, kad automobilio stiklo paviršius yra padengtas kita medžiaga, nei automobilio kėbulas, todėl ant pastarojo apgadinimai ir yra matomi dažų atsilupimo, svetimkūnių atsiradimo ir užneštų dalelių pavidalu.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Eurolaikas“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė savo reikalavimo, nors galėjo pasinaudoti visomis prieinamomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėjo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, konkrečiai jo darbuotojas, atliko neteisėtus veiksmus ir, kad to pasėkoje galimai galėjo būti apgadintas lengvasis automobilis AUDI S8, v/n (duomenys neskelbtini) Ieškovės samprotavimai, kad galimai atsakovo darbuotojai nevykdė jiems keliamos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra įrodyti. Kreipusis į teismą dėl žalos atlyginimo, būtent ieškovė privalo įrodyti ieškinio pagrindą ir dalyką. Deklaratyviu laikytinas V. B. pareiškimas, jog atlikus ekspertų prašomus veiksmus ir pateikus ekspertams pavyzdžius, žala automobiliui dar labiau išaugtų.
19. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog kitas ekspertas akte konstatavo, jog geležies pjovimo metu išsiskiriančiomis kibirkštimis aptaškius automobilio atskiras detales, paviršius būdavo padengtas smulkių, iki 1 mm dydžio dalelių sluoksniu, kuris vėliau sausa šluoste nusivalydavo, nepalikdamas plika akimi matomų defektų. Tai, jog eksperimentinio bandymo metu, pjovimo metu aptaškant kibirkštimis priekinį stiklą ant jo paviršiaus liko smulkių taškelių pavidalo defektų, kurių šluoste nepavyko pašalinti, buvo sąlygota aplinkybės, jog eksperimentas buvo atliekamas mažesniu atstumu ir galingesniu disku. Eksperimento metu pjovimo darbai buvo atliekami iki automobilio detalių esant 1.5-2 metrų atstumui, jeigu žiežirboms lekiant tokiu eksperto nurodytu atstumu nepalikdavo žymių, tai atsižvelgiant į realiai buvusį atstumą, kibirkštys negalėjo įtakoti ieškovės automobilio žalos atsiradimą. Atsakovai nesutinka su apeliantės teiginiais, jog trečiojo asmens V. B. parodymai nenuoseklūs. Kita vertus teismas, įvertinęs tai, kad abi byloje patrauktos trečiaisiais asmenimis, proceso šalys, suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų pasisakymus vertino kritiškai. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ekspertas R. Š. eksperimentą atliko būtent ant nuimtų atskirų automobilio detalių, o jam nebuvo pagrindo ir reikalo imti medžiagų pavydžių, nes jo tikslas buvo išsiaiškinti kokius apgadinimus palieka ant detalių krentančios kibirkštys. Byloje nėra pateikta nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų apeliantės teiginius, kad ekspertizę galima atlikti ir nenuimant detalių ir neimant medžiagų pavydžių. Teismas pasiūlė pasirinkti kitą įstaigą, kuri galimai atliktų ieškovės prašomą ekspertizę ir atsakytų į byloje reikšmingus klausimus, tačiau šia teise apeliantė nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos už automobilio apgadinimą priteisimo iš atsakovės.
22. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės darbuotojas V. B. 2016 m. spalio 12 d. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mokslininkų g. 9A, Vilniuje, atlikdamas darbines pareigas, diskiniu metalo pjūklu pjaustė metalines konstrukcijas. Darbų atlikimo metu toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo ieškovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė AUDI S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu, jai priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta dėl atsakovo darbuotojo veiksmų (pjaunant metalines konstrukcijas diskiniu metalo pjūklu žiežirbos krito ant automobilio).
23. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai ir objektyvų įrodymų, jog būtent dėl atsakovės veiksmų buvo padaryta žala ieškovei, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti ir ji yra kalta dėl transporto priemonės apgadinimų, t.y. konstatuotina, jog neįrodytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.
24. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, nepagrįstai nevertino ekspertizės akto teiginių ir eksperto paaiškinimų, kurie patvirtino ieškovės reikalavimų pagrįstumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
25. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Analizuodamas dviejų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtumo ir kaltės – santykį kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai deliktinė atsakomybė kyla su kalte, pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalaudama atlyginti jos automobiliui padarytą žalą ir įrodinėdama, kad ji kilo dėl atsakovės darbuotojo nepakankamai atidaus ir rūpestingo elgesio, pateikė teismui Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; ikiteisminio tyrimo metu duotus ieškovės vyro ir atsakovės darbuotojo paaiškinimus; jos rašytas pretenzijas atsakovei, Moller Auto automobilio remonto sąmatą, apgadinto automobilio fotonuotraukas. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė iš karto po įvykio aktyviai ėmėsi priemonių užfiksuoti padarytus apgadinimus, t.y. surinkti įrodymus. Minėti įrodymai neginčijamai patvirtina faktą, jog atsakovės automobilis 2016 m. spalio 12 d. stovėjo požeminiame parkinge, kur atsakovo darbuotojas diskiniu pjūklu pjovė metalines konstrukcijas. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ant ieškovės automobilio priekinio bamperio bei jo elementų, radiatoriaus grotelių ir variklio dangčio, šviesos bei rūko žibintų yra atitinkami defektai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nesutikdama su ieškiniu iš esmės šių aplinkybių įrodymais nepaneigė, taip pat nepateikė įrodymų, jog ieškovės automobilio defektai buvo įtakoti kitų priežasčių (CPK 178 str.).
27. Byloje buvo paskirta ekspertizė, kurios metu buvo atliekamas eksperimentinis bandymas, t.y. diskiniu pjūklu pjaunama geležis. Remiantis byloje esančiu 2017 m. spalio 2 d. Ekspertizės aktu eksperimentų metu geležies vamzdžio pjovimo metu aptaškius kibirkštimis automobilio dalis, jos padengiamos smulkių dalelių sluoksniu, atsiranda taškelio pavidalo defektai. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, jog įžvelgė svetimkūnius ant automobilio dalių fotonuotraukose. Pažymėjo, jog pjūklas eksperimentui pasirinktas pasidomėjus apie pjūklus tinkamus pjauti metalui, įmonė galbūt kitokiais įrankiais naudojosi ir nuo pasirenkamų įrankių eksperimento rezultatai gali keistis. Didesnio skersmens disko išskiriamos kibirkštys teoriškai skristų greičiau ir didesnį nuotolį, spaudimo jėga, pjovimo kampas taip pat turi reikšmės kibirkščių skridimo nuotoliui. Taip pat nurodė, jog pjaunant metalą kartu su žiežirbomis gali kristi ir kiti gretutiniai objektai (dulkės, pjaunamo metalo nuoplaišos ir kt.). Taip pat nurodė, kad eksperimentas atliktas ne patalpoje, o lauke, kibirkštys buvo taškomos ant išardytų dalių. Eksperimentas buvo atliekamas, atsižvelgiant į tai, kad ekspertui užduotas klausimas kokį poveikį gali padaryti kibirkštys.
28. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog ieškovės automobilio priekinės dalies paviršių defektai priekinio bamperio bei jo elementų, radiatoriaus grotelių ir variklio dar paviršiuose esantys netaisyklingos formos dažų sluoksnio nusilupimai; plastiko įmušimai-įdubimai iškilusios, o taip pat ir atsivėrusios, dažų sluoksnio puselės; smulkūs mechaniniai subraižymai; apvalios arba tam artimos formos mikro-įdubimai chromuotų apdailos juostelių paviršiuose; įvairių dydžių mikro-įdaužos ant abiejų pusių šviesų ir rūko žibintų bei priekinio stiklo išorinių paviršių nebūdingi defektams, kurie gali būti padaromi aptaškant analogiškų savybių paviršius kibirkštimis išsiskyrusiomis pjaunant geležinį vamzdį kampiniu šlifuokliu su uždėtu 125 mm skersmens ne įpjovimui skirtu abrazyviniu disku - A 40 S BF. Tačiau pažymėtina, kad antrojoje ekspertizės akto išvadoje nurodoma, jog ieškovės automobilio chromuotų apdailos detalių, abiejų pusių priekinių šviesos bei rūko žibintų ir priekinio stiklo paviršiuose esantys iki 1 mm dydžio taško formos defektai bei smulkių dalelių užnešimai turi morfologinių panašumų į smulkių dalelių užnešimus, padarytus eksperimentinių bandymų metu.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokias ekspertizės akto išvadas vertino kaip nepatvirtinančias ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovės darbuotojo veiksmai lėmė nurodytus automobilio defektus. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios ekspertizės akto išvados patvirtina aplinkybę, kad atsakovės darbuotojo veiksmai sukėlė ieškovės automobiliui žalą, tačiau ne visi ieškovės nurodyti defektai buvo padaryti atsakovės veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, jog esant tokiai specifinei situacijai kaip nagrinėjamoje byloje, mažai tikėtina, jog bus pateikta kategoriška eksperto išvada ar įrodymai vienareikšmiškai patvirtinantys, jog dėl atsakovės darbuotojo veiksmų buvo padaryti būtent tokie ieškovės nurodyti apgadinimai.
30. Pažymėtina, jog CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įvertindamas įrodymus teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akto išvados kartu su kitais byloje esančiais įrodymais sudaro pagrindą pakankamai tikėtinai išvadai, jog kai kurie iš nustatytų automobilio defektų atsirado būtent dėl to, kad automobilio priekis buvo aptaškytas diskinio pjūklo išskiriamomis žiežirbomis. Taigi, byloje esant nustatytiems faktams, jog būtent atsakovės darbuotojas įvykio dieną su diskiniu pjūklu pjovė metalines konstrukcijas šalia ieškovės automobilio ir atitinkamos automobilio dalys buvo apgadintos yra pagrindas konstatuoti, jog nepakankamai atidūs ir rūpestingi atsakovės veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala. Atsižvelgiant į nurodytus aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas sprendimas naikintinas.
32. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6379,29 EUR žalą, kurią grindė Moller auto 2016 m. spalio 17 d. sudaryta sąmata (6349,28 EUR) ir PVM sąskaita – faktūra už sąmatos parengimą 30,01 EUR. Byloje nepateikti įrodymai, kuriais vadovaujantis kolegija turėtų pagrindo kritiškai vertinti remonto darbų sąmatą ir mažinti prašomos atlyginti žalos dydį. Minėta, jog byloje atliktos ekspertizės aktas patvirtino, jog ne visi ant automobilio esantys defektai yra būdingi defektams, kuriuos gali padaryti diskinio pjūklo išskiriamos žiežirbos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, ekspertizės akto išvadą, eksperto atsakymus į šalių užduotus klausimus teismo posėdžio metu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju ieškovei turi būti atlyginta žala padaryta priekiniams automobilio žibintams ir priekiniam stiklui. Remiantis pateikta sąmata priekinių žibintų vertė yra 2630,54 EUR, priekinio stiklo vertė – 1047,22 EUR, priemonių šių dalių keitimui vertė – 69,18 EUR, darbų vertė – 295,79 EUR, sąmatos parengimas – 30,01 EUR (iš viso 4072,74 EUR).
34. Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. B. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant jai iš atsakovės UAB „Eurolaikas“ 4072,74 EUR žalą.
35. Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 str. ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 4072,74 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
37. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas naikinamas ir ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies, šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi perskirstytinos proporcingai patenkintų (64 proc.) ir atmestų (36 proc.) ieškinio reikalavimų daliai.
38. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 143 EUR žyminio mokesčio dydžio žyminio mokesčio bei 2400 EUR teisinės pagalbos bei 500,20 EUR ekspertizės išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1947,65 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 500 EUR teisinės pagalbos išlaidų ir 40 EUR už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 194,4 EUR bylinėjimosi išlaidų.
39. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 143,50 EUR žyminio mokesčio ir 550 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą (64 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 443,84 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 EUR teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (36 proc.) atsakovei iš ieškovės priteistina 216 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Eurolaikas“ (į.k. 124951950) 4072,74 EUR žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos (4072,74 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei V. B. iš atsakovės UAB „Eurolaikas“ 2391,49 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei UAB „Eurolaikas“ (į.k. 124951950) iš ieškovės V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 410 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.