- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-06
- Bylos Nr.
- 2-171/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vegida“, uždarajai akcinei bendrovei „BPT Optima Retail“, LUAB „Kauno Žalgirio stadionas ir partneriai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vegida“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-459-555/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vegida“, uždarajai akcinei bendrovei „BPT Optima Retail“, likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno Žalgirio stadionas ir partneriai“ dėl skolininko sudarytų sandorių ginčijimo (actio Pauliana).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Irlanda“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti iš dalies negaliojančiais atsakovų sudarytus 2004 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3-2808, 2004 m. vasario 29 d. Priėmimo – perdavimo aktą, 2005 m. rugsėjo 9 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9142. Panaikinus minėtas sutartis, prašė taikyti dalinę restituciją priteisiant iš atsakovų solidariai ekvivalentą pinigais - 170 103,09 Lt. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų UAB „Vegida“ ir LUAB „Kauno Žalgirio stadionas ir partneriai“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jo pakankamai nesant ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 170 103,09 Lt sumai, jei šių atsakovų turto nepakanka – areštuoti ir atsakovo UAB „BPT Optima Retail“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jo pakankamai nesant ir pinigines lėšas priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 170 103,09 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl pagal teismų praktiką, ši aplinkybė preziumuoja, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Be to, dėl tos pačios aplinkybės teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešdamas atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 9 d. nutartimi areštavo atsakovų UAB „Vegida“ ir LUAB „Kauno Žalgirio stadionas ir partneriai“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jo pakankamai nesant ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 170 103,09 Lt sumai, jei šių atsakovų turto nepakanka – areštuoti ir atsakovo UAB „BPT Optima Retail“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jo pakankamai nesant ir pinigines lėšas priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 170 103,09 Lt sumai. Teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio dydį ir pareikštus reikalavimus tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus atsakovai turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Teismas vadovaudamasis ekonomiškumo principu nusprendė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams UAB „Vegida“ bei UAB „Kauno Žalgirio stadionas ir partneriai“ ir šio turto nepakankant, taikyti UAB „BPT Optima Retail“. Teismo manymu pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo svarstymą, gali sutrukdyti arba padaryti nebeįmanomą jų taikymą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Vegida“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartį. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
1. Nėra įrodymų patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, kaip to reikalauja CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas.
2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas prielaida, kad atsakovai yra nesąžiningi, ta pačia prielaida grindžiamas ir ieškinys, todėl laikytina, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį išsprendė bylą iš esmės –pripažino atsakovus nesąžiningais, tuo pažeidė CPK 260 straipsnį bei pagrindinius proceso principus – rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, lygiateisiškumo.
3. Byloje nėra įrodymų, kad patvirtinančių, kad yra reali grėsmė ieškovo interesams, todėl nebuvo galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „BPT Optima Retail“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirąjį skundą. Nurodė, kad sutinka su apelianto teiginiais, kad ieškovas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip to reikalauja CPK 144 straipsnio 1 dalis ir civilinio proceso teisės doktrina. Ieškovo teiginiai apie atsakovų nesąžiningumą tėra niekuo nepagrįstos prielaidos, o šios prielaidos pripažinimas proceso pradžioje reikštų bendrųjų procesinių principų pažeidimą. Be to, teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, nes nėra įrodymų, kad nebuvo galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepranešus atsakovams.
Ieškovas UAB „Irlanda“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad didelė ieškinio kaina yra preziumuojama aplinkybė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Ta pati aplinkybė leidžia teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešant atsakovams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aplinkybė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Iš ieškinio matyti, kad atsakovui pareikštas 170 103 Lt reikalavimas (b.l. 3-7), t.y. reikalavimo suma yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). O apelianto argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, yra nepagrįsti.
Minėta, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdomumui yra preziumuojama kai ieškinio suma yra didelė. Šią aplinkybę ir preziumavo pirmosios instancijos teismas. Teismas nenagrinėjo atsakovų nesąžiningumo klausimo ir dėl to nepasisakė nutartyje. Todėl apelianto argumentai, kad teismas pripažino atsakovų nesąžiningumą ir išsprendė bylą iš esmės, yra nepagrįsti.
Apeliantas taip pat ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą motyvuodamas tuo, kad nebuvo pranešta atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą ir negalėjo atsakovas pateikti teismui atsikirtimų, bei pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo.
CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomu. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka. Remiantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantis byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja.
Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie prašymo nagrinėjimą pranešimu turi būti informuojamas atsakovas, tačiau jis nėra kviečiamas į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Pažymėtina, kad realiai dėl labai trumpų terminų (trys dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais ribojimais, todėl pagrindinis (neskaitant šalies teisės žinoti apie prasidėjusį teisminį procesą ir pan.) informavimo tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui galimybę prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Nepranešimas nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas. Pagal CPK 151 straipsnio 2 dalį informavimas sukelia tokias pasekmes: terminas pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pradėdamas skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, jei atsakovas buvo informuotas arba nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, jei atsakovas nebuvo informuotas. Nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neįtakojo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.