- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-12-29
- Bylos Nr.
- e1-3707-859/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Marijaus Normanto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Užimtumo tarnyba), teistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 75 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta sumažinta 50 MGL dydžio bauda; į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para, tokiu būdu paskiriant jam galutinę bausmę – 48 MGL (1807,68 EUR) dydžio baudą, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir konfiskuota nusikaltimo priemone buvusi transporto priemonė – „KIA CEED“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. liepos 25 d. bauda sumokėta; 2021 m. sausio 19 d. iš registruotas ir probuojamųjų duomenų registro (dėl uždraudimo naudotis specialia teise)),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. 2023 m. lapkričio 29 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu jam nustatė 2,06 promilių neblaivumą. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminiame tyrime 2023 m. gruodžio 14 d. įtariamuoju apklaustas M. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 29 d. apie 13.00 val. būdamas namuose <...> vartojo alkoholį – išgėrė 0,5 l brendžio „Gloria“, kurio stiprumas apie 38%. Gėrė vienas. Turi daug asmeninio pobūdžio problemų, buvo labai nusiminęs, ir išgėrus alkoholio, jam kilo mintis kažkur išvažiuoti. Negali paaiškinti savo poelgio. Kadangi jis neturi savo automobilio, dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Dirba įmonės jam duotu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įsėdo į minėtą automobilį ir pradėjo važiuoti. Tai buvo apie 16.30 val. Iš savo namų važiavo link (duomenys neskelbtini), suprato, kad yra neblaivus. Jis neatsimena, ar važiuojant atsitrenkė į kokį nors automobilį, tik atsimena, kad atsitrenkė į priešingos kelio pusės „bordiūrą“ ir sustojo. Tai galėjo būti prie (duomenys neskelbtini). Prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Prie savęs jis vairuotojo pažymėjimo neturėjo, nes <...> jį pametė, tačiau nespėjo kreiptis dėl naujo pagaminimo. Automobilis priklauso įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė jį jam davė darbui. Dėl įvykio labai gailisi (el. b. t. 1, b. l. 97-101).
Ikiteisminiame tyrime 2023 m. gruodžio 19 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, papildomai apklaustas įtariamasis M. S. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir 2023 m. gruodžio 4 d. apklausoje. Papildomai paaiškino, kad <...> intensyviai ieškosi darbo, bet <...> kol kas jokio darbo nerado, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (el. b. t. 187-190).
Be M. S. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:
Į iškvietimo vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė įvykio aplinkybes, jos užfiksuotos 2023 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo. Jame nurodoma, kad pareigūnams vykstant į iškvietimą (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), juos sustabdė BMW vairuotojas, kuris nurodė, jog į jo automobilį įvažiavo VW, (duomenys neskelbtini) spalvos, o po susidūrimo jo automobilis BMW nuslydo ir apgadino (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančią tvorą, automobilis VW pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. <...> vykstant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), juos sustabdė automobilio Audi ,Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, kuri taip pat nurodė, jog į jos automobilį atsitrenkė VW automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kliudydamas jos transporto priemonę pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. <...> (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešpriešine eismo juosta važiuojantį minėtą VW automobilį, todėl buvo įjungti raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliai bei garsinis signalas ir taip sustabdytas minėtas automobilis, kuris užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo. Priėjus prie automobilio vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, transporto priemonę vairavo M. S. <...>, kurio paklausus, kodėl apgadinęs kitas transporto priemones pasišalino iš eismo įvykio vietos, šis paaiškino, kad niekur neatsitrenkė. Bendraujant su juo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, ar jis vartojo alkoholį, atsakė, kad nieko nevartojo. <...> patikrintas jo neblaivumas, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2.06 promilių neblaivumas, [antru] – 2.25 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus automobilį, buvo matomi išoriniai apgadinimai: ant kairės pusės užpakalinio matymo veidrodėlio, kairės pusės priekinio rato, kairės pusės priekinio sparno, priekinio kairės pusės bamperio, kairės pusės priekinio žibinto bei kiti smulkūs kėbulo apibraižymai. Taip pat minėtas automobilis buvo be priekinio valstybinio numerio ženklo (el. b. t. 1, b. l. 34).
Ikiteisminiame tyrime 2023 m. gruodžio 12 d. liudytoju apklausta policijos pareigūnė E. M. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios užfiksuotos pirmiau minėtame tarnybiniame pranešime. Papildomai nurodė, kad „Audi“ vairuotoja jiems (teismo pastaba – į iškvietimą atvykusiems pareigūnams) minėjo, kad prie jos automobilio priekio guli valstybiniai automobilio, kuris į jos automobilį atsitrenkė, valstybiniai numeriai. Niekam iš nukentėjusiųjų automobilių asmenų ir pačiam įtariamajam greitosios medikų pagalbos neprireikė. Patikrinus, kam priklauso minėtas automobilis, paaiškėjo, kad transporto priemonė priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. 1, 138-141).
2023 m. gruodžio 4 d. apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Įmonei priklauso automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) perduotas darbui M. S., kuris dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Automobiliu naudojosi tik jis (M. S.), (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, 2023 m. gruodžio 1 d. įmonės (duomenys neskelbtini) jam pranešė, kad 2023 m. lapkričio 29 d. M. S. minėtu automobiliu, vairuodamas neblaivus, padarė eismo įvykį (el. b. t. 1, 114-116).
2023 m. lapkričio 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), <...> nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: kairės pusės užpakalinio matymo veidrodėlis, kairės pusės priekinis ratas, kairės pusės priekinis sparnas, priekinis kairės pusės bamperis, kairės pusės priekinis žibintas ir kiti smulkūs kėbulo apibraižymai. Automobilis be priekinio valstybinio numerio ženklo (el. b. t. 1, 1-4, 40-49).
Alkotesterio kvitų duomenimis, 2023 m. lapkričio 29 d. 16.58 val. M. S. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas; 2023 m. lapkričio 29 d. 17.20 val. – 2,25 promilių neblaivumas, alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d. (el. b. t. 1, b. l. 29-31).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti M. S. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Asmuo eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Vairuotojas teigė, kad alkoholio nevartojo. Prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARKL-0229“, patikros sertifikato Nr. 1938525 atlikti du tikrinimai: pirmu tikrinimu – 16.58 val. – nustatytas 2,06 promilių, o antruoju 17.20 val. – 2,25 promilių neblaivumas. Su patikrinimo rezultatais M. S. sutiko (el. b. t. 1, b. 37).
Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaip matyti, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, jog 2023 m. lapkričio 29 d. apie 13.00 val. vienas namuose vartojo alkoholį (brendį) dėl asmeninių problemų, nusprendė vairuoti – apie 16.30 val. išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini) link, suprato, kad yra neblaivus. Jis neatsimena, ar važiuojant atsitrenkė į kokį nors automobilį, tik atsimena, kad atsitrenkė į priešingos kelio pusės „bordiūrą“ ir sustojo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai bei faktas, kad policijos patikrinimo metu M. S. įpūtė 2,06 promiles (pirmu pūtimu), akivaizdžiai patvirtina, kad jis suvokė, jog transporto priemonę vairuoja būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų, šiuo atveju – vairavimo būnant neblaiviu, kai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas, atlikimo. Minėta, kaltinamojo neblaivumą patikrinę policijos pareigūnai konstatavo neblaivumo faktą kelių patikrinimų metu (antruoju pūtimu girtumo laipsnis dar labiau didėjo – nuo 2,06 promilės iki 2,25 promilių). Šias faktines aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti, šiame teismo baudžiamajame įsakyme pirmiau aptarti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad M. S. 2023 m. lapkričio 29 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu jam nustatė 2,06 promilių neblaivumą. Aptartais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Padarytas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai.
Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tik prašė leisti išmokėti baudą ir konfiskuotino turto vertę dalimis per 3 metus, tokių pinigų šiuo metu neturi (el. b. t. 1, b. l. 155-158).
Dėl bausmės skyrimo.
Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę M. S., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas transporto saugumo srityje. M. S. vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas. Neblaivumo laipsnis vėliau tik didėjo. Dėl tokio neatsakingo M. S. elgesio galėjo atsirasti negrįžtamos pasekmės tiek pačiam kaltinamajam, tiek kitiems asmenims – jų turtui, sveikatai ar net gyvybei (minėta, kaltinamasis automobiliu kliudė tvorą, kitą automobilį, net keli vairuotojai kreipėsi į policiją). Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirbantis, LITEKO ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams. Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus išrašo matyti, kad administracine tvarka baustas, pagrinde dėl KET pažeidimų, paskutinį kartą baustas 2023 m. spalio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį 15 EUR dydžio bauda, baudą sumokėjo (el. b. t. 1, b. l. 172 – 178), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.
Dėl aukščiau išanalizuoto teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. S. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant prokuroro siūlomą baudos bausmę. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą, baudos dydis už nesunkų nusikaltimą nustatomas nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia parinkti kaltinamajam didesnį už minimalų baudos dydį, t. y. 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir M. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu M. S. skirtina galutinė sumažinta bausmė – 60 MGL (3 000 EUR) dydžio bauda.
Minėta, kaltinamasis su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko, tačiau prašė leisti baudą sumokėti per 3 metų laikotarpį. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiku nesumokėta arba nepervesta bauda išieškoma priverstinai. BK 47 straipsnio 7 bei 8 dalyje numatyta, jog, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismas pažymi, jog nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą baudos bausmei sumokėti. Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, jog kaltinamasis šiuo metu intensyviai ieškosi darbo, bet <...> kol kas jokio darbo nerado, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (el. b. t. 187-190). SoDra duomenimis, kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) nedirba (el. b. t. a, b. l. 131-133, 168-170). Paskirtos baudos dydis sąlyginai didelis (3 000 EUR), kaltinamasis anksčiau paskirtas administracines nuobaudas (baudas) iš esmės sumokėdavo, taip pat sumokėjo ir ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas atsižvelgti į kaltinamojo prašymą bei nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas M. S. nustato 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.
Baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Uždraudimas naudotis specialia teise reglamentuotas BK 68 straipsnyje. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 metams.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą ir jos trukmę, teismas vertina pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad M. S. vairavo būdamas neblaivus ir tai ne pirmas kartas, kuomet jis teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, už ką jam buvo atimta teisė vairuoti 3 metams). Aptartų aplinkybių kontekste, sutiktina su prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės rūšimi ir terminu. Kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų ribojimo terminą. Toks laikotarpis kaltinamajam uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 4 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones (el. b. t. 1, b. l. 103-110).
Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras taip pat prašo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). To paties straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog litam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju, automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Byloje nustatyta, kad automobilio valdytojas-savininkas yra trečiasis asmuo – MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. 1, b. l. 27-28). Liudytojo E. P. parodymais, minėtas įmonės automobilis (duomenys neskelbtini) perduotas darbui M. S., kuris dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, automobiliu naudojosi tik M. S., (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga neduoda pagrindo teigti, kad perleisdamas šį turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, automobilio savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Priešingai, minėto liudytojo parodymai patvirtina, kad apie tai nebuvo žinoma, apie įvykį sužinojo tik 2023 m. gruodžio 1 d., kai įmonės (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2023 m. lapkričio 29 d. M. S. minėtu automobiliu, vairuodamas neblaivus, padarė eismo įvykį (el. b. t. 1, 114-116).
Dėl nurodyto, teismo vertinimu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo M. S. valstybės naudai išieškotina automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, vidutinė šios transporto priemonės kaina Lietuvoje (su PVM) – 2 405 EUR (el. b. t. 1, b. l. 117).
Dėl kardomųjų priemonių.
M. S. procese taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios tesės sustabdymas (el. b. t. 1, b. l. 103-110), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2023 m. gruodžio 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš M. S. valstybės naudai išieškoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 405 EUR (du tūkstančius keturis šimtus penkis eurus).
M. S. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios tesės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
1) šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.