- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-944-185-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00460-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Nuteistasis
- L. M.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, Ritai Padvilikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 str. ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendį, ir L. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-07-18 iki 2013-07-19 (1 diena). Iš L. M. priteista D. M. 500 Lt neturtinei ir 14,12 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 18 d. apie 13 val. namuose, esančiuose Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), šeiminio ginčo metu sudavė kumščiu vieną kartą savo žmonai D. M. į kairį šoną, po to sučiupęs nukentėjusiąją už kairės rankos dilbio stipriai ją pastūmė, taip padarė D. M. poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir krūtinės kairėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. prašo jam skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad su priimtu apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jo žmona, duodama parodymus, nebuvo tvirtai įsitikinusi, ar jai buvo suduotas smūgis ar ne. Protokole įrašytas sužalojimo kodas ir parašyta, kad sužalojimų nematyti. Tačiau kodėl taip parašyta, žmona negali pasakyti. Mano, kad jo žmona tik norėjo jį sužlugdyti, nes jis nebegalėjo teismo posėdyje savęs apginti, niekas netikėjo ką jis sakė ir apskritai, jo nesiklausė. Nurodo, kad jo žmona dažniausiai išprovokuodavo ir pati pradėdavo šeiminį barnį. Jis yra neįgalus, darbo gauti negali. Išlaiko šeimą, padeda dukrai, nes gauna invalidumą. Nurodo, kad jis yra geras žmogus, jam 46 metai ir tikrai ne tokio amžiaus būnant reikėtų laiką leisti kalėjime. Teisėja neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus, kad gyventojai juo nesiskundžia, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Mano, kad šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę ir sudaro pagrindą taikant BK 75 str. neskirti tokios griežtos bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad yra padaręs išvadas, nuoširdžiai gailisi.
Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji neprieštaravo, kad L. M. būtų atidėtas bausmės vykdymas.
Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 p.).
Šalies argumentai
Iš esmės neginčydamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. prašo taikyti BK 75 str. ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d., patikrina skundžiamą teismo sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą teismo nuosprendį, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą (papildomai apklausęs nuteistąjį L. M.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. M. pripažino kaltu pagal BK 140 str. 2 d. bei už šios veikos padarymą jam paskyrė bausmę (laisvės atėmimą) nepažeisdamas BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistojo L. M. atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Kartu pažymėtina, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, sprendimą nuteistajam L. M. netaikyti BK 75 str. ir neatidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš esmės lėmė paties nuteistojo elgesys proceso metu (neatsiprašė nukentėjusiosios, nesistengė atlyginti padarytos žalos, nepripažino savo kaltės) bei paskutiniame teismo posėdyje duoti liudytojos parodymai, kad ginčai namuose ir toliau tęsiasi. Tai apylinkės teismui leido manyti, kad apelianto elgesys nesikeičia, todėl nėra pagrindo jam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kai kurios bylos aplinkybės po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pasikeitė. Panevėžio apygardos teisme nuteistasis L. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, t. y. nurodė, kad kilusio šeiminio barnio metu sudavė vieną smūgį savo žmonai D. M. į šoną, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pažadėjo pasikeisti ir daugiau taip niekada nesielgti, atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą bei gydytis nuo alkoholizmo (užsikoduoti). Nuteistojo L. M. sutuoktinė nukentėjusioji D. M. aukštesnės instancijos teismo posėdyje prašė jos vyrui neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi nuteistasis gailisi nusikaltęs ir pažadėjo gydytis. Taigi atsižvelgusi į šias aplinkybes kolegija pripažįsta nuteistojo L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas ar bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat atsižvelgia ir į bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo L. M. padaryta nusikalstama veika bei jo asmenybe. Apelianto padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais nebuvo sukelta jokių sunkesnių pasekmių - nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (viena kraujosruva dilbyje ir viena krūtinės kairėje pusėje) dėl apelianto suduoto vieno smūgio ir sugriebimo už nukentėjusiosios rankos. Be to, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pats nusikaltimas yra daugiau susijęs su gana ilgą laiką trukusiais konfliktiškais santykiais šeimoje, t. y. barniais, kivirčais, vienas kito įžeidinėjimu (šiuo metu tarp nuteistojo ir jo sutuoktinės nukentėjusiosios D. M. vyksta skyrybų procesas). Nors L. M. nusikalto per laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau ankstesnė jo padaryta veika nėra analogiška aptariamai veikai ir nėra smurtinio pobūdžio, t. y. apeliantas buvo teistas už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu pagal BK 253 str. 1 d. Taigi L. M. už smurtinio pobūdžio nusikaltimą yra teisiamas pirmą kartą. Be to, nors nuteistajam L. M. bausmės vykdymas ir buvo atidėtas, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad realiai probacija nebuvo vykdoma, t. y. L. M. atžvilgiu probacija buvo pradėta tik tada (2013-08-01), kai nagrinėjama byla iš esmės buvo atiduota į teismą (2013-08-02), taigi nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu (2013-07-18) dar nebuvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis ir pasekmėmis. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, nerodo nuteistojo neigiamo požiūrio į anksčiau taikytas poveikio priemones, o kartu ir į bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog L. M. būtų dar teistas iki paminėtų nusikalstamų veikų padarymo. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, gyvenamojoje vietoje nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio negauta, psichikos sveikatos centre neregistruotas. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo apeliantas būtų padaręs kitų teisės pažeidimų ar nusikaltimų. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nuteistasis L. M. yra socialiai pavojinga asmenybė, kurios probacijos procesas galimas tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Taigi aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad nuteistasis yra vidutinio amžiaus (46 metų), neįgalus, kad anksčiau už tokio pobūdžio (smurtinio) nusikaltimo padarymą nėra teistas, kad jau beveik du mėnesius realiai atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (suimtas teismo salėje skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu), taip pat atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis suprato padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir neigiamai vertina savo elgesį, gailisi nusikaltęs, į jo siekius pasitaisyti, pradėti gydytis nuo alkoholizmo, atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, į nukentėjusiosios bei prokurorės poziciją (prašė nuteistajam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės), mano, kad BK 41 str. įtvirtini bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl L. M. taikomos BK 75 str. 1 d. nuostatos ir atidedamas paskirtos bausmės vykdymas.
BK 75 str. 2 d. numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas išvardytas šio straipsnio 1 - 11 punktuose.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas aukštesnės instancijos teismo posėdyje pripažino turintis problemų dėl alkoholio vartojimo ir nori gydytis nuo alkoholizmo, taip pat į prokurorės siūlomus nuteistajam skirti įpareigojimus, L. M. skiria BK 75 str. 2 d. 3 ir 8 p. numatytus įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti:
Taikyti L. M. BK 75 str. 1 d. ir jam paskirtos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 3 ir 8 p., L. M. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Panaikinti L. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir jį iš suėmimo paleisti teismo salėje.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.