Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-15 · Byla Nr. N-62-7270-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
N-62-7270-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-7270/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. V. (B. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimo B. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotasis pareigūnas surašė B. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2010 m. liepos 17 d. 13 val. 45 min., Vilniuje, D. Gerbutavičiaus gatvėje, vairavo automobilį neblaivus bei vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 18 punktuose numatytus reikalavimus ir padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs B. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimu (b. l. 25 – 27) pripažino jį kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nors B. V. ir neigia savo kaltę padarius pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, jo kaltę įrodo byloje esančių įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3 – 4), pareigūnų teismo posėdžio metu duoti parodymai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), kita byloje surinkta medžiaga. Konstatavo, jog administracinį teisės pažeidimą fiksavusių pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi tarpusavyje, todėl teismas nerado pagrindo jais abejoti. B. V. liudytojo J. S. parodymus teismas įvertino kritiškai, nes jis yra B. V. pažįstamas, be to, jo parodymai buvo atmesti kaip prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių B. V. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nenustatė.

II.

B. V., nesutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 30 – 32), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia tuo, jog nesutinka su administracinės atsakomybės ir administracinės nuobaudos taikymu. Nurodo, jog sulaikymo metu jis buvo ne vairuotojas, o tik gatve einantis pėstysis, todėl policijos pareigūnai neturėjo teisės iš jo reikalauti tikrintis blaivumą ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, taigi už vengimą tikrintis blaivumą negalėjo kilti ir administracinė atsakomybė. Pažymi, jog šią aplinkybę patvirtino liudytojas J. S.. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė, neapklausęs policijos pareigūnų minimo asmens, kuris, kaip teigiama, iškvietė policijos ekipažą, pranešdamas apie aikštelėje važinėjantį girtą asmenį. Nurodo, jog šio asmens parodymai gali turėti įtakos bylos baigčiai. Tvirtina, jog teismas priimdamas sprendimą objektyviai ir visapusiškai netyrė ir nesiaiškino bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnį. Taip pat pažymi, jog teismas pažeidė ATPK 257 straipsnyje numatytą įrodymų vertinimo tvarką.

Atsiliepimo į B. V. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

B. V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Šioje byloje ginčo dėl to, kad B. V. vengė neblaivumo patikrinimo, nėra, tačiau ginčijamas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis - transporto priemonės vairavimo faktas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog B. V. vairavo automobilį, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno ir su juo patruliavusio pareigūno tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, b. l. 4) bei šių pareigūnų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent policijos pareigūnai tiesiogiai matė daromą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir jo draugo J. S. parodymus kritiškai, nes jie abu yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto iškelta versija, jog jis automobilio nevairavo, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Šią B. V. keliamą versiją teisėjų kolegija vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės

Atmestinas ir tas B. V. apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė policijos pareigūnų minimo asmens, kuris, kaip teigiama, iškvietė policijos ekipažą, pranešdamas apie aikštelėje važinėjantį girtą asmenį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad apie policijos ekipažą B. V. atžvilgiu iškvietusio asmens apklausa šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nereikalinga, kadangi byloje pakako įrodymų, patvirtinančių, kad B. V. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Kaip jau buvo minėta, vairuojantį apeliantą matė policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad prašymą apklausti visus liudytojus apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nei jis pats, nei jo atstovas jokių papildomų prašymų nepateikė.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

B. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius