- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-20
- Bylos Nr.
- AS-492-405-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02971-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (b. l. 53–54), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą (toliau – ir teisingumo ministras) iš naujo išnagrinėti 2010 m. rugpjūčio 11 d. skundą.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu, kuriuo panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija) 2010 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 3R-242(2010/03-4R-323), o bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2010 m. rugsėjo 2 d. atsakymą Nr. (1.23.)7R-7638 nutraukė, taip pat turėjo įpareigoti atsakovą teisingumo ministrą iš naujo išnagrinėti jo 2010 m. rugpjūčio 11 d. skundą. Pažymėjo, kad nors teismas nutraukė bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, tačiau nenurodė, kaip nustatyta ABTĮ 102 straipsnio 1 dalyje, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) su pareiškėjo prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendime išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų priimti papildomą sprendimą, pažymėjo, kad su prašymu nesutinka. Prašė remtis atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2011 m. kovo 31 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad sprendime yra pasisakyta dėl abiejų atsakovų. Teismas konstatavo, kad panaikinus Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą bei nutraukus bylą dėl Teisingumo ministerijos 2010 m. rugsėjo 2 d. atsakymo, laikytina, kad visi pareiškėjo reikalavimai yra išnagrinėti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo remiasi ABTĮ 90 straipsniu, kuris nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Teismas nurodė, kad svarstant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo teismas negali vertinti naujai pareikštų teisinių argumentų. Nėra galimas ir papildomas sprendimo motyvavimas, analizuojant šalių naujai pareikštus argumentus. Dėl šios priežasties teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), taikymo. Teismas nurodė, kad nagrinėjant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nenagrinėtinas pareiškėjo reikalavimas dėl ABTĮ 102 straipsnio pažeidimo.
II.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį ir įpareigoti atsakovą teisingumo ministrą iš naujo išnagrinėti jo 2010 m. rugpjūčio 11 d. skundą.
Atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu vertinti jo argumentus dėl Taisyklių taikymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nutraukdamas bylą dėl bylos nepriskirtinumo administraciniams teismams, neįvykdė ABTĮ 102 straipsnio 1 dalyje jam nustatytos pareigos ir nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjui kreiptis. Teigia, kad priimdamas sprendimą dėl jo skundo, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovą teisingumo ministrą iš naujo išnagrinėti 2010 m. rugpjūčio 11 d. skundą, nes buvo pareiškęs tokį reikalavimą. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat pateikė prašymą pripažinti teisingumo ministro dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
Atsakovai teisingumo ministras ir Teisingumo ministerija su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Mano, kad priimdamas sprendimą šioje administracinėje byloje, teismas išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir priimti papildomą sprendimą nėra. Pažymi, kad nėra taip pat pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teisingumo ministro dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, nes atskirieji skundai vadovaujantis ABTĮ 150 straipsnio 2 dalimi yra nagrinėjami nekviečiant bylos šalių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir priimti administracinėje byloje papildomą sprendimą.
Pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Taigi pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį gali būti priimtas papildomas teismo sprendimas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas papildomą sprendimą, negali keisti jau priimto sprendimo turinio, t. y. papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą, yra pagrįsta tinkamu ABTĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu ir pagrindinio sprendimo vertinimu.
ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis įvirtina, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Nustatyta, kad pareiškėjas skundu reiškė šiuos reikalavimus: panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 3R-242(2010/03-4R-323) ir Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktoriaus, atliekančio Teisingumo ministerijos kanclerio funkcijas, P. G. 2010 m. rugpjūčio 2 d. atsakymą Nr. (1.23)7R-7638 „Dėl Teisingumo ministerijos veiksmų“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti 2010 m. rugpjūčio 11 d. skundą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. dėl pareiškėjo skundo priėmė sprendimą, kuriuo nutarė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies: panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. spalio 14 d. sprendimą, o bylos dalį dėl Teisingumo ministerijos 2010 m. rugsėjo 2 d. atsakymo nutraukė.
Vienas iš esminių tokio teismo sprendimo motyvų buvo tas, kad pareiškėjo ginčijamas Teisingumo ministerijos raštas nėra administracinių teismų ir administracinių ginčų komisijų nagrinėjimo objektas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir atsakė į visus pagrindinius skundu pareiškėjo reikštus reikalavimus, nes konstatavus, jog skundžiamas Teisingumo ministerijos raštas, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2010 m. rugpjūčio 11 d. skundą, nėra apskundimo dalykas, vadinasi nebuvo pagrindo atsakovo įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymo.
Nustačius, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu išsprendė pagrindinius pareiškėjo skundo reikalavimą, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirajame skunde pareiškėjo išdėstytų argumentų (dėl neteisingo Taisyklių nuostatų pritaikymo, dėl nenurodymo institucijos į kurią turi kreiptis pareiškėjas ir kt.), kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jie, sprendžiant papildomo sprendimo priėmimo klausimą, negali būti svarstomi, tačiau jie gali būti ir bus vertinami nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti teisingumo ministro dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjamas šis atskirasis skundas, būtinu. Toks pareiškėjo prašymas netenkintinas. ABTĮ 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, aplinkybių, kurios sąlygotų, kad pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, į jį kviečiant bylos šalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.