Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. (duomenys neskelbtini) straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. S. sugyventinis L. L., po kurio mirties liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su L. L. santuokos sudarę nebuvo, nekilnojamąjį turtą įsigijo gyvenant kartu, tačiau turtą įregistravus sugyventinio vardu dėl to pretenzijų pareiškėja nereiškė, nes jie kartu gyveno kaip šeima, manė, kad po jos ir sugyventinio mirties visas turtas atiteks judviejų sūnui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini). Po L. L. mirties, pareiškėja būdama tuo metu nepilnamečio sūnaus M. L. motina ir įstatyminė jo atstovė, dėl palikimo priėmimo nei į teismą, nei į notarą nesikreipė, jiedu rūpinosi bei prižiūrėjo po L. L. mirties likusį turtą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir sugyventinio sūnus M. L.. Pareiškėja sunkiai išgyveno sūnaus netektį, todėl nesusimąstė, kad reikia susitvarkyti paveldėjimo reikalus, ji ir toliau rūpinosi bei prižiūrėjo likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnijos pažyma patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) (L. L. mirties) iki šiol likusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), valdo ir prižiūri A. S.. M. L., miręs (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. vasario 9 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki mirties buvo deklaravęs išvykimą į J. K.. A. S. nuo 1989 m. sausio 3 d. iki 2024 m. gegužės 23 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Į notarų biurą dėl atsiradusio palikimo niekas nesikreipė, t. y. nei po L. L. mirties, nei po M. L. mirties, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjo L. L. mirties (duomenys neskelbtini), į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nei A. S., nei M. L. nesikreipė. Vis tik, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. L., po tėvo mirties, faktiškai pradėdamas valdyti priėmė palikimą, kadangi turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo. Byloje esančių duomenų visuma, taip pat nekelia abejonių, jog po M. L. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėja A. S.. Pastebėtina, jog pareiškėja po sūnaus mirties faktiškai užvaldė likusį nekilnojamąjį turtą, liko jame toliau gyventi, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimų priėmimo nėra, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridiniai faktai nustatytini tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sūnus M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), po tėvo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė tėvo L. L. palikimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sūnaus M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti, priėmė sūnaus M. L. palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.