Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, pakartotinai, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., žinodamas apie tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumą, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais. Taip, pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, A. G. pažeidė kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pažymima, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Pagal VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 17 d. duomenis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 77 061,53 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovė su VMI 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 42 547 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. VMI 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ši sutartis nutraukta, nes Bendrovė nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. 2023 m. rugsėjo 5 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 44 048,01 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. VMI 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ši sutartis nutraukta Bendrovei nevykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygų. VMI, siekdama patikrinti nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atlikto operatyvų patikrinimą (operatyvus patikrinimas pradėtas 2024 m. rugpjūčio 19 d., baigtas 2024 m. rugsėjo 18 d.) ir surašyta 2024 m. rugsėjo 18 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Operatyvaus patikrinimo atlikimui Bendrovė pateikė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., pagal kuriuos VMI nustatė, kad Bendrovės vadovas A. G. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl tokių A. G. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės vadovas A. G., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., nustatyta, kad A. G. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais. VMI nuomone, administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. rugsėjo 18 d., kai mokesčių administratorius sužinojo apie Bendrovės vadovo padarytą teisės pažeidimą (surašius operatyvaus patikrinimo pažymą).

Teismo posėdyje A. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad pagrindinė neatsiskaitymo priežastis – nenumatyti rinkos pokyčiai. Bendrovė planavo parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau sandorio sudaryti nepavyko. Taip pat stipriai sumažėjo medienos kaina. Bendrovės pagrindinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, tačiau iš šios veiklos trūksta nuolatinių apyvartinių lėšų, todėl užsiima papildoma medienos pardavimo veikla. Apie Bendrovės mokestinę nepriemoką žino, bando ją dengti, tačiau trūksta lėšų. Šiuo metu pradėtas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas, Bendrovė deda pastangas ir ketina sumokėti skolą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat paaiškino, kad VMI pareiškime nurodyti mokėjimai buvo atlikti kitiems juridiniams asmenimis, atsiskaitant už žaliavas, kurias paraduodama Bendrovė gauna pajamas, būtinas veiklos vykdymui ir darbuotojų išlaikymui, taip pat dengė turimus įsipareigojimus kredito įstaigoms.

Kreditorės VMI atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama nedalyvaujant kreditorės VMI atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal byloje esančius Mokesčių mokėtojų registro duomenis nustatyta, kad A. G. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas eina nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki šiol (b. l. 4).

2024 m. spalio 17 d. duomenimis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 77 061,53 Eur (b. l. 6-7).

2023 m. rugpjūčio 7 d. Bendrovė ir VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 42 547 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. (b. l. 8-9). 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 327-2620 ši sutartis nutraukta (b. l. 10).

2023 m. rugsėjo 5 d. Bendrovė ir VMI sudarė mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 44 048,01 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. (b. l. 13-14). 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ši sutartis nutraukta (b. l. 15).

VMI, siekdama nustatyti mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2024 m. rugpjūčio 19 d. pradėjo operatyvų patikrinimą. Patikrinimas baigtas 2024 m. rugsėjo 18 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose, esančiose „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), vyko didelės finansinės operacijos (atsiskaitymai su kreditoriais) (b. l. 21-50; 51-62).

VMI 2024 m. rugsėjo 18 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė vykdė tarpusavio skolų įskaitymus, atliko mokėjimus per Bendrovės sąskaitas, kasą ir atskaitingą asmenį, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo (b. l. 16-20).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą.

ANK 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

Byloje nustatyta, kad A. G. aktualiu laikotarpiu (nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.) buvo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnį. Nagrinėjamu atveju A. G. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, t. y. pakartotinį kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimą, nes pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį jis nubaustas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarimu, jam paskirta 1 400 Eur bauda.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnio tikslus, yra pripažinęs, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą. Vertinant, ar mokėjimai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatyto mokėjimų eiliškumo, neturi reikšmės aplinkybė, kokia buvo kiekvieno iš kreditorių reikalavimų dalies tenkinimo proporcija pagal jų turimus reikalavimus per tam tikrą laikotarpį ir jos palyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018 42 punktas).

Administracinėn atsakomybė traukiamo asmens parodymais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.) Bendrovė neturėjo pakankamai piniginių lėšų, atsiskaityti su visais kreditoriais. Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo šių aplinkybių neneigia. Byloje taip pat nustatyta, kad A. G., būdamas Bendrovės vadovu, tiek apie jo vadovaujamo juridinio asmens finansinę padėtį (lėšų trūkumą atsiskaityti su visais kreditoriais), tiek apie turimą mokestinę nepriemoką VMI, žinojo. Tai patvirtina byloje esantys VMI 2024 m. sausio 10 d. sprendimai nutraukti mokestinės paskolos sutartis Bendrovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatliekant mokestinės nepriemokos mokėjimų sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Bendrovė valstybės biudžetui nėra sumokėjusi 66 374,27 Eur mokesčių, už mokestinių prievolių nevykdymą priskaičiuoti 8 856,26 Eur delspinigiai. Bendra mokestinė skolos suma siekia 77 061,53 Eur.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas skolininkas, neturintis pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, trečiąja eile privalo atlikti įmokas į biudžetą. Byloje esantys Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini), išrašai, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko eilę didelių finansinių operacijų, atsiskaitydama su kitais kreditoriais (pvz., (duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 22 d. sumokėjo 44 770 Eur, o 2023 m. gruodžio 8 d. 75 760 Eur; 2023 m. lapkričio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 18 150 Eur, o 2023 m. gruodžio 8 d. 75 800 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 27 d. buvo atliktas 1 300 Eur pavedimas ir kt.). Šie ir kiti mokėjimai atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Bendrovės vadovas teismo posėdyje nurodė, kad aptartos didžiosios mokėjimo operacijos (atsiskaitymai) buvo atliktos atsiskaitant su kreditoriais (pardavėjais) už įsigytas žaliavas, vykdant sutartinius įsipareigojimus finansų (kredito) įstaigoms, t. y. kreditoriams, kuriems mokėjimai turi būti atliekami ketvirtąja eile.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad A. G. būdamas atsakingas už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą žinodamas bei žinodamas apie jo vadovaujamo juridinio asmens turimą mokestinę nepriemoką, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir VMI, kaip kreditorės, teises. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimų būtinosios sąlygos, t. y. Bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, atliko eilę mokėjimų pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumą. Mokestinė nepriemoka VMI nebuvo dengiama pakankamai ilgą laiko tarpą. Tokie A. G. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nes šį nusižengimą jis padarė būdamas baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad A. G. įvykdytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, todėl ANK 39 straipsnio nuostatų reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra pažeisti.

ANK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 2 700 iki 6 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudą A. G., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, neatlikdama įmokų į valstybės biudžetą; Bendrovės vadovo teigimu, atsiskaitymai su kitais kreditoriais atlikti siekiant užtikrinti juridinio asmens veiklos tęstinumą, t. y. gauti apyvartinių lėšų, vykdyti įsipareigojimus finansų įstaigoms). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nustatyta A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. G. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovės įsiskolinimas VMI yra dengiamas, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta paskyrus A. G. administracinę nuobaudą – minimalią ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyto dydžio baudą – 2 700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-443-1230/2024. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1–2 dalys).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.